Tradiciškai žemės ūkis laikomas sritimi, kurioje dominuoja vyrai. Tam yra objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, kai kuriems darbams atlikti reikia fizinės jėgos. Dabar lyčių lygybei skiriama daug dėmesio, nes siekiama užtikrinti tvarų visuomenės vystymąsi. Tai įtaką daro ir žemės ūkio sektoriui, kuriame moterų vaidmuo auga.

Lietuvos socialinių mokslų centro tyrėjai atliko lyčių vaidmens Europos šalių žemės ūkio sektoriuose analizę. Lietuva šiame kontekste atrodo kaip pažengusi valstybė.

Moterys vis dar nepasiveja vyrų

Lyčių lygybės požiūriu ūkininkavimas Europoje vis dar yra vyrų dominavimo sritis. Kita vertus, jų ir moterų padėtis žemės ūkio sektoriuje įvairiose Europos valstybėse labai skiriasi.

Remiantis 2020 m. Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio surašymo duomenimis, moterų valdomų ūkių dalis ES 28 siekė 31,6 proc. visų ūkių (nuo 44,9 proc. Lietuvoje iki 5,6 proc. Nyderlanduose). Galima teigti, kad šie skaičiai nebūtinai patikimai atspindi faktinį ūkių, kuriems vadovauja moterys, skaičių, nes daugelyje šalių 2007–2013 m. ūkius registruoti moters vardu buvo skatinama taikant prioritetinius paraiškų kriterijus pagal ES bendrosios žemės ūkio politikos investicines priemones.

Nyderlandų ūkių šeimose gana įprasta, kad vyras ir žmona oficialiai įregistruojami kaip bendraturčiai, o statistikoje nurodomas tik pagrindinis ūkio vadovas, turintis daugiausia valdymo teisių. Paprastai tai yra vyras, dėl to moteris nepastebima kaip ūkio valdytoja.

ES 28 šalyse 2020 m. ūkininkaujantys vyrai naudojo daugiausia žemės ūkio naudmenų (82,6 proc.), o moterims teko tik nedidelė jų dalis – 17,4 procento. Mažiausia moterų ūkininkių valdomos žemės dalis iš ES šalių nustatyta Nyderlanduose (3 proc.) ir Danijoje (6 procentai). Didžiausia fiksuota Austrijoje (31,3 proc.), Lenkijoje (27,5), Latvijoje (25,3), Rumunijoje (24,8) ir Lietuvoje (24,1 procento).

Analizuojant ūkio standartinę produkciją (SP) eurais, tenkančią ūkiui, galima teigti, kad yra didelis skirtumas atsižvelgiant į valdytojo lytį. 2020 m. vidutiniškai ES 28 šalių ūkių, kuriems vadovavo moterys, SP nesudarė nė pusės vyrų valdomų ūkių sukuriamos SP – 38 procentus. Didžiausias SP skirtumas pagal lytį stebimas Kipre, Maltoje ir Lietuvoje, kur atitinkamai moterų SP sudaro tik 23, 26 ir 34 proc. vyrų sukuriamos SP. Mažiausi šio rodiklio skirtumai fiksuoti Čekijoje, Austrijoje, Suomijoje ir Islandijoje.

Galima teigti, kad Europoje vyrauja maži ūkiai. ES 28 šalyse ūkiai iki 20 ha vidutiniškai sudarė 85 proc. visų ūkių. Lietuvoje minėto dydžio ūkiai siekė 83 procentus. Didesni nei 100 ha ūkiai ES 28 šalyse vidutiniškai sudarė 3,6, o Lietuvoje – 4,4 procento visų ūkių. Duomenys taip pat atskleidžia, kad didesniems ūkiams (per 100 ha) visose nagrinėjamose šalyse dažniausiai vadovauja vyrai. ES 28 šalyse vidutiniškai 12,8 proc. šių ūkių buvo valdomi moterų. Lietuvoje šis rodiklis sudarė 18,3 procento.

Padėtis tiriama gyvojoje laboratorijoje

Renkami statistiniai duomenys nevisiškai atskleidžia moterų vaidmenį ir problemas kaimiškuose regionuose, todėl devyniose Europos šalyse (Airijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Lietuvoje, Kroatijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Italijoje) vykdomas „Europos horizonto“ projektas „GRASS Ceiling“. Juo siekiama nustatyti kontekstą, kuriame moterys gali įgyvendinti inovacijas, leidžiančias reaguoti į socioekologinius iššūkius ir padidinti kaimiškųjų vietovių atsparumą. Lietuvoje projektą vykdo Lietuvos socialinių mokslo centras kartu su „AgriFood Lithuania“. Iš kiekvienos šalies aštuonios moterys, kurios yra kaimiškųjų vietovių novatorės, dalyvauja projekto gyvojoje laboratorijoje.

Jų dalyvavimo patirtis 2023 m. aptarta metiniame renginyje Briuselyje, kuriame Lietuvai atstovavo Joniškio r. ūkininkė Lina Vyšniauskaitė. Jos ūkis orientuotas į grūdinių kultūrų auginimą ir užima 120 ha plotą. L. Vyšniauskaitė daugiausia atsakinga už apskaitą ir rinkodarą. Inovacinė veikla ūkyje dar nėra gerai išplėtota, tačiau ūkininkė pradėjo spausti aliejų, kuris prisideda prie veiklos įvairinimo.

Aliejų pradėjo gaminti, nes norėjo būti naudinga draugams ir susidomėjo naujomis technologijomis ir veikla. „Iš mažo pomėgio išauginau didelę idėją. Svarbiausia, ko noriu, yra tai, kad ji padėtų žmonėms rūpintis savo sveikata ir išnaudoti gamtos teikiamas galimybes. Todėl mūsų šeima džiaugiasi natūraliu aliejumi ir nori plačiai paskleisti žinią apie jo naudą sveikatai. Vertiname tai, kas tikra ir pagaminta su meile“, – teigia Joniškio r. ūkininkė.

Kliūčių įvairovę, su kuriomis moterys susiduria vykdydamos veiklą kaimo vietovėse, iliustruoja gyvojoje laboratorijoje dalyvavusių atstovių iš 9 Europos šalių minčių debesis.

Pagrindiniai motyvai, kodėl Lietuvos moterys novatorės nusprendė dalyvauti gyvojoje laboratorijoje, yra žinių siekimas, pasidalijimas patirtimi, idėjų, veiklos partnerių ir naujovių paieška, veiklų, kurios prisidėtų prie ūkio augimo, išsigryninimas, reklama ir (arba) savo ūkio / veiklos / produkcijos viešinimas. Visa tai atskleidžia motyvuotą moterų dalyvavimą projekte ir jų siekį prisidėti prie kaimiškųjų vietovių ekonominio, aplinkos ir socialinio potencialo augimo.

Per susitikimą gyvosios laboratorijos narės minėjo, kad bendravimas ir bendradarbiavimas su panašia veikla užsiimančiomis moterimis ypač svarbus, nes leidžia susipažinti su naujais žmonėmis ir gauti papildomos informacijos, kuri dažnai praverčia ūkininkaujant. Panašūs susitikimai ir dalijimasis patirtimi gali būti naudingi įvairioms ūkininkų grupėms. Taigi, svarbu skatinti ūkininkų bendravimą organizuojant mokslinius ir kitus renginius, kuriuose žemės ūkio problematika būtų nagrinėjama ne tik siaurame specialistų rate, bet ir įtraukiant kitus suinteresuotuosius asmenis.