

- Rasa JAGAITĖ
- Mano ūkis
Vienas pirmųjų Lietuvoje pluoštines kanapes pradėjęs auginti ūkininkas Gintautas Žebelys jų neatsisakė net ir tada, kai dėl teisinių trukdžių šiuo verslu daugelis nusivylė. Gintautas tvirtai tiki kanapininkystės ateitimi, turi savo ūkio viziją ir pamažu ją įgyvendina.
Prieš tapdamas ūkininku G. Žebelys dirbo vairuotoju – iš užsienio vežė naudotus automobilius. Tačiau nuolatinės kelionės vargino, iš Tauragės kilęs vyras svajojo įsigyti sodybą, imtis žemdirbystės. Galiausiai tokia proga pasitaikė – Daivai ir Gintautui Žebeliams patiko sena sodyba su 10 ha žemės netoli Tauragės, Pagramančio regioniniame parke. Ją pavyko įsigyti 2013-aisiais. Nors pastatai buvo seni, apleisti, prašėsi remonto, bet vieta nuostabiai graži. Technikos nebuvo. Tačiau tai neatbaidė Gintauto nuo ūkininkavimo.
„Visuomet traukė kaimas. Sodyboje planavau auginti avis: iš pradžių turėjau 10, vėliau banda išaugo iki 100, bet pamačiau, kad vien iš avių pragyventi sunku. Tuomet išgirdau, kad Lietuvoje leista auginti pluoštines kanapes. Susidomėjau, nuvažiavau į seminarą, susipažinau su kitais entuziastais, sužinojau informacijos. Ir 2015-aisiais pirmą kartą pasėjau 3 ha pluoštinių kanapių, kurias auginau dėl žiedų arbatai. Džiovyklų neturėjau. Skynėme rankomis, džiovinome kaimyno daržinėje. Pardavus produkciją pagalvojau, kad visai gerai pasisekė, ir auginti patinka“, – pradžią prisimena ūkininkas.
Pirmieji sertifikavo ekologišką arbatą
Apsisprendęs tęsti kanapių auginimą, 2016 m. ūkininkas pastatė naują ūkinį pastatą ir jame įrengė modernią džiovyklą.
„Pirmieji Lietuvoje 2017 m. sertifikavome ekologišką pluoštinių kanapių arbatą“, – sako Gintautas.
Jis pamena ir tų laikų įstatymų kuriozus: nors pluoštinių kanapių auginimas Lietuvoje buvo įteisintas, tačiau paaiškėjo, kad kanapių žiedų produkcija draudžiama, leidžiama tik sėklos ir stiebai. „Man uždraudė prekiauti arbata, liepė panaikinti pakuočių sertifikavimo ženklus“, – prisimena augintojas.
Vis dėlto draudimai neatėmė entuziazmo. Gintautas pradėjo auginti kanapes sėklai ir iš jų, įsigijęs aparatą, spausti aliejų. Investicijoms į ūkio gamybinę bazę ūkininkas pasinaudojo ES parama. Už šias lėšas sutvarkė cechą, kiemą, kelią ir kt. Ūkis įsikūręs laukuose, drėgnoje vietoje, todėl net privažiuoti būdavo sunku.
Vėliau įstatymus pakoregavo, įteisino visų kanapių augalų dalių, taigi, ir žiedų, naudojimą. Gintautas vėl sertifikavo ekologišką kanapių žiedų arbatą. Dabar ūkyje ruošiama 5 rūšių arbata su kanapių žiedais, dar gamina kanapinės druskos, kanapių sėklų, aliejaus. „Koncentruojuosi į arbatas, kitų produktų daug nepagaminu ir daug neparduodu. Mano aliejus brangus.“
Negana to, ūkininkas produkcijos asortimentą plečia – iš kanapių žiedų ėmėsi gaminti CBD (kanabidiolių) ekstraktus. Kadangi ekstrahavimo įranga brangi, smulkus ūkis jos negali įpirkti, G. Žebelys žaliavą (išdžiovintus ir sutrintus žiedus) veža į kooperatyvą „Panevėžio aruodas“, kuris teikia tokią paslaugą.
„Šiemet pateikėme rinkai lašiukų, turinčių 7 proc. CBD + CBDA, ir 16 proc. CBD + CBDA turinčią pastą“, – konstatuoja ūkininkas. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad į rinką įvežama daug produktų su CBD, tačiau dažniausiai jie yra pagaminti iš izoliato, skiesto aliejumi, ir nėra viso spektro. Vartotojai to nesupranta ir moka didžiulius pinigus.
Ūkio produkciją Žebeliai realizuoja įvairiais būdais. Turi sutartį su vienu prekybos centru, tiekia ir į mažesnes ekologiško maisto parduotuves, parduoda tiesiogiai iš ūkio, siunčia paštu, įkūrė internetinę parduotuvę. Į realizavimo klausimus daugiausia gilinasi ūkininko žmona Daiva. „Per visus mūsų darbo metus nė karto negavome jokio vartotojų skundo dėl arbatų kokybės“, – pasidžiaugia Gintautas, dar pridurdamas, kad didžiųjų rinkos dalyvių produkcijos kiekiu jis niekados nenukonkuruos, gali tik aukšta kokybe.
Darbus atlieka samdyta technika
Šiemet ūkininkas augino 2 ha kanapių. Jis sako, kad tokio ploto užtenka ūkyje gaminamai produkcijai, nes viskas daroma rankomis. Daugybė darbo: tenka karpyti žiedelius arba skinti lapelius su žiedeliais. Be to, ir nedideliame plote, gerai prižiūrint, galima užauginti nemažus kiekius žaliavos.
G. Žebelys pasakoja, kad savo technikos neturi, išskyrus seną traktorių. Todėl beveik visiems žemės įdirbimo ir sėjos darbams samdo paslaugas iš kaimyninių ūkių. Tai ne visuomet patogu, kadangi kiekvienas ūkininkas pirmiausia nori atlikti savo darbus, o kitiems padeda, kai turi laiko. Todėl atsitinka, kad Gintautas kanapes pasėja ir vėliau, nei norėtų. Geriausias sėjos laikas – balandžio pabaiga–gegužės pradžia, atsižvelgiant į pavasario orus.
Ūkio dirvožemis sunkus, molingas, todėl kanapės geriau auga, jeigu dirva būna suariama. Vėliau ji gerai iškultivuojama ir sėjama. Dėl žiedų ūkininkas augina kanapų veislę Futura 75. Dėl sėklų auginamos kitos veislės, kurių augalai žemesni. Žiedams kanapės sėjamos platesniais tarpueiliais, kad, atėjus metui juos skinti, tarp augalų eilučių praeitų žmonės. Hektare pasėjama 12,5 kg sėklų.
Kadangi ūkis – ekologinis, tai jokių cheminių pesticidų nenaudojama. Pasak ūkininko, kanapės gana greitai užgožia piktžoles, todėl dėl jų didelių problemų nekyla. Jeigu tręšiama, tai tik ekologiškomis sertifikuotomis trąšomis. Beje, kalbėdamas apie piktžoles, Gintautas tokio žodžio nevartoja. Pasak jo, visi laukiniai augalai vertingi, jie yra geržolės, o piktžolės – tai chemizuotų ūkių terminas. „Kanapės per šaknis sąveikauja su visomis šalia augančiomis žolelėmis, pasisavina terpenus“, – sako augintojas, pridurdamas, kad šiais metais į tarpueilius planuoja pasėti dobilų.
Kanapių žiedai pradedami skinti rugpjūtį ar rugsėjį. Per darbymetį lauke talkina apie 20–30 žmonių, kadangi reikia 600 kg žaliavos, kad būtų visiškai užkrauta džiovykla. O vienas žmogus geriausiu atveju surenka iki 50 kg žiedų. Džiovinama 4 paras, neaukštoje temperatūroje, tamsoje, nes siekiama išlaikyti nepakitusią spalvą ir labai aukštą kokybę. Iš 100 kg nuskintos žaliavos lieka tik 30 kg sausos produkcijos.
Žiedus nuskynus, kanapių stiebai paliekami lauke, o pavasarį sulėkščiuojami kaip trąša. Gintautas pastebi, kad kanapių stiebus taip pat būtų galima panaudoti, tačiau kol kas to padaryti neleidžia ūkio techninės galimybės.
Be pluoštinių kanapių, praėjusią vasarą ūkyje dar buvo auginama grikių.
Eksperimentuoja augindamas kanapes kaip medžius
Siekdamas didesnio derliaus, Gintautas eksperimentuoja: įrengė 10 a plotą, kurį laisto, o kanapės auginamos erdviau, kiekvienam augalui leidžiamas smarkiai išsišakoti. Kanapės atrodo tarsi medžiai, užauga 1–2 m aukščio, su daugybe šoninių šakelių. Kaip teigia augintojas, kuo labiau nuskabo ūglius, tuo daugiau kanapės šakojasi.
Vien šiame plote, ūkininko teigimu, galima gauti tokį pat derlių, kaip hektare, o žaliava aukštos kokybės: gražios spalvos, kvapi. Mat augalai dar ir ekologiškai tręšiami, į laistomą vandenį įdėjus rauginto arklių arba avių mėšlo. Organinių trąšų yra, nes ūkyje laikoma apie 30 avių (merinosų ir Ile-de-France) ir 6 žemaitukų veislės žirgai.
Nuo ekologinio pereina į biodinaminį
Unikalaus kelio ieškantis ūkininkas neapsiribojo vien ekologine žemdirbyste: jis nutarė siekti biodinaminio ūkio statuso. Iki tol buvęs Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos nariu, G. Žebelys įsitraukė į Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociaciją „Biodinamika LT“. Aktyvus ūkininkas taip pat dalyvauja Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos KAPVIA veikloje.
„Šiemet priėmiau 20 žmonių komisiją iš Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos ir kt. Apžiūrėjo ūkį, pasakė, kokių permainų reikia einant į biodinaminį, ką daryti toliau“, – sako tauragiškis. Ūkininkas pradėjo ruošti kompostą, gaminti biodinaminius preparatus.
Dabar yra pereinamasis laikotarpis, o 2025-aisiais ūkininkas tikisi gauti „Demeter“ biodinaminio ūkio sertifikatą. G. Žebelys patikina, kad pasaulyje vos 70 biodinaminių ūkių, kurių sėjomainoje auginamos kanapės. Amerikoje yra 25 tokie ūkiai, 40 Vokietijoje, 3 Nyderlanduose, po vieną Šveicarijoje ir Čekijoje.
Su biodinaminio ūkio statusu ūkininkas keičia ir sėjomainą: sudarytas planas, ką augins. Grūdų nesės, nes neturi reikiamų padargų, kombaino, būtų sunku užauginti ir nuimti kokybišką derlių. Kadangi ūkyje įrengta gera džiovykla, nutarta auginti įvairesnių vaistinių augalų, iš kurių irgi gamins arbatas. Bus sėjama ramunėlių, dobilų, grikių, kanapių. Iš visų šių rūšių augalų planuojama skinti žiedus, džiovinti ir ruošti arbatas. Visi augalai kaip vaistiniai vertingi, bus galima daryti ir mišinius arba parduoti ir kaip atskirus komponentus.
Patys sugalvojo ūkio pavadinimą
Pasirinkęs kanapininkystės kelią, Gintautas kartu su žmona sugalvojo ūkio pavadinimą „Kanapės galia“. Kodėl būtent tokį? „Rinkoje jau buvo įvairių firmų, kurios užsiima kanapių verslu, pavadinimų. Teko pasukti galvą. Pamanėme – iš kanapių galima pagaminti tiek daug įvairių produktų, tiek plačiai jas panaudoti, ne tik maistui, sveikatinimui, grožiui, aprangai, pašarams, bet ir statybai, pramonei. Įsivaizduokite, kokią galią turi šie nuostabūs augalai! Tokį mūsų ūkio pavadinimą ir pasirinkome“, – pasakoja Gintautas.
Be pavadinimo, dar sukurtas ir ūkio produkcijos logotipas.
„Žemėje kito tokio augalo nėra. Iš jų įvairių dalių galima pagaminti tūkstančius skirtingų produktų. Dėl ko jos buvo uždraustos ir prilygintos svaigulinėms kanapėms? Tikrai ne dėl kovos su narkomanija. Kanapės gali pakeisti ir naftą, ir plastmasę. Todėl didžiausi tokių verslų magnatai pasaulyje visaip priešinosi šių augalų auginimo plėtrai“, – įsitikinęs G. Žebelys.
Žavėdamasis šiais augalais, ūkininkas teigia, kad jie neturi sau lygių ir aplinkosaugos, atsinaujinančių išteklių požiūriu, mat vienas hektaras kanapių sugeria tiek anglies dvideginio, kaip keli hektarai miško. Be to, kanapes galima užauginti per vasarą. O mišką tenka auginti dešimtmečius.
„Buvo atvykę į Lietuvą japonai, kurie ieškojo kanapių produktų. Jie pasakė, kad lietuviai turi savo ženšenį ir tai yra kanapės “, – sako ūkininkas.
Įvertinęs visas kanapių naudas G. Žebelys savo ūkyje iš jų siekia gaminti nišinę tik aukščiausios kokybės produkciją, paklausią tarp tokius produktus vertinančių vartotojų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tauragiškių šeima džiaugiasi radusi savo ūkininkavimo kelią.