Tinkamai parinkti tarpiniai pasėliai yra perspektyvi dirvos kokybės gerinimo, piktžolių, ligų ir kenkėjų stelbimo priemonė, ypač kai taikomas minimalus žemės dirbimas.

Tarpiniai arba dengiamieji pasėliai gali būti įsėjami į pagrindinių augalų pasėlį arba po derliaus nuėmimo, bet visų jų pagrindinė funkcija – kuo ilgiau išlaikyti žalią dangą tarp įprastų sėjomainos augalų.

Taikant ekstensyvų žemės dirbimą (įdirbant žemę minimaliai ar tiesiogiai sėjant į neįdirbtą dirvą) ir siekiant kontroliuoti laukuose piktžolių plitimą, tenka naudoti daugiau herbicidų. Todėl žemdirbiams kyla klausimų, kaip minimalus žemės dirbimas, tarpiniai pasėliai ir herbicidų naudojimas veikia dirvožemio kokybę ir augalų derlių.

Tuo tikslu LAMMC Žemdirbystės institute atliekami ilgalaikiai skirtingo žemės dirbimo, tarpinių pasėlių ir glifosato naudojimo tyrimai. Bandymas įrengtas lengvo priemolio giliau karbonatingame, giliau glėjiškame rudžemyje ilgalaikio stacionaraus žemės dirbimo tyrimo lauko eksperimento, vykdomo nuo 1956 m., fone (iki šiol išlikę gilaus ir seklaus arimo variantai).

Nuo 2003 m. pradėta taikyti tiesioginė sėja ir seklus skutimas, o nuo 2012 m. tyrimai vykdyti pagal tokią schemą:

1. Gilus arimas (20–22 cm) nuo 1956 m.
2. Seklus arimas (14–16 cm) nuo 1956 m.
3. Seklus skutimas (10–12 cm) nuo 2004 m.
4. Gilus skutimas (16–18 cm) nuo 2012 m.
5. Žemė nedirbama nuo 2004 m.

Nuo 2010 m. įdiegta stabili 5 narių sėjomaina. O tarpiniai – dengiamieji pasėliai sėjomainoje auginami nuo 2013 m.: vasariniai kviečiai + baltosios garstyčios; vasariniai miežiai + baltosios garstyčios; žirniai; žieminiai kviečiai; žieminiai rapsai + baltieji ar persiniai dobilai.

Tyrimai atlikti taikant tokią sėjomainos rotaciją:

• vasariniai kviečiai + tarpinis baltųjų garstyčių pasėlis (2013, 2019 m.);
• vasariniai miežiai + tarpinis baltųjų garstyčių pasėlis (2014, 2020 m.);
• žirniai (2015, 2021 m.);
• žieminiai kviečiai (2015–2016, 2021– 2022 m.);
• žieminiai rapsai + tarpinis baltųjų dobilų pasėlis (2017–2018 m.), tarpinis persinių dobilų pasėlis (2022– 2023 m.).

Tarpiniai pasėliai įsėjami trąšų barstomąja, išberiant jų sėklas vienoje bandymo pusėje, skersai žemės dirbimo laukelių: garstyčios – likus maždaug 3 savaitėms iki pagrindinių augalų kūlimo, o dobilai – anksti pavasarį, atsinaujinus žieminių rapsų vegetacijai.

Be to, nuo 2017 metų tyrimai atlikti dviejuose fonuose: be glifosato ir su glifosatu, jį naudojant prieš pagrindinį dirvos dirbimą (rudenį).

Piktžolėtumo pokyčiai

Tarpiniai pasėliai, atsižvelgiant į tikslą, pasirinktus augalus ir jų vietą sėjomainoje, gali būti auginami kaip įsėlis ar posėlis. Yra įvairiausių augalų, tinkamų auginti kaip tarpiniai pasėliai, ir būdų juos įsėti.

Jeigu pagrindinis tikslas yra nustelbti piktžoles – tuomet labai svarbu tarpinius pasėlius pasėti kuo anksčiau, kol esančios piktžolės nesubrandina ir neišbarsto sėklų. Idealu, jeigu pavyksta tarpinius pasėlius įsėti į pagrindinį pasėlį iki jo derliaus nuėmimo.

Vienas iš mažiausiai darbo sąnaudų reikalaujančių būdų – sėklas išberti pasėlyje trąšų barstytuvu. Tačiau toks būdas kartu ir rizikingas, nes ant paviršiaus išbertoms tarpinio pasėlio sėkloms sudygti būtina drėgmė, o joms nesudygus užteršime dirvą sėklomis, kurios vėliau taps nepageidaujamais augalais (piktžolėmis) būsimuose pasėliuose.

Sėti tarpinius pasėlius trąšų barstytuvu patogu, nes nereikia ruošti dirvos, vienu važiavimu paskleidžiama dideliame plote. Tačiau labai svarbu numatyti tinkamą įsėjimo laiką. Jeigu palankios sąlygos, garstyčių sėklos ims dygti greičiau negu per savaitę, o per dvi tris savaites augalai jau gerokai ūgtelės. Todėl, išbėrus sėklas į pagrindinių augalų pasėlį per anksti, jie gali peraugti ir pasunkinti derliaus nuėmimą. Minėtus augalus geriausia tinka įsėti į javus likus maždaug 2 savaitėms iki derliaus nuėmimo (vaškinės brandos tarpsniu). Be to, nereikėtų planuoti įsėti garstyčių, jeigu po to planuojame auginti rapsus.

Žieminių rapsų pasėlis puikiausiai dera su dobilų (ypač baltųjų) įsėliu. Pastaruosius reikėtų įsėti (išberti trąšų barstytuvu) anksti pavasarį, rapsų vegetacijos pradžioje, kai dirva šlapoka. Geriausia tai daryti ryte, kol dirva dar būna pašalusi, o įdienojus atšyla. Taip ant paviršiaus išbertos dobilų sėklos šiek tiek įsiskverbia į dirvą ir puikiai sudygsta maždaug per 2 savaites.

Baltieji dobilai nėra reiklūs saulės šviesai, todėl gerai auga rapsų šešėlyje. Netrukus po rapsų nukūlimo jie jau sudaro tankią dangą, stelbiančią piktžoles.

Persiniai dobilai yra jautresni užpavėsinimui, jie ne taip gerai suformuoja tankią dangą ir po rapsų pjūties ne taip gerai stelbia piktžoles kaip baltieji. Persinių dobilų privalumas tas, kad jie neperžiemoja ir jų nereikia papildomai kontroliuoti (purkšti herbicidais) prieš sėjant kitus augalus. O baltieji dobilai yra daugiamečiai ir taikant bearimį žemės dirbimą, ar ypač tiesioginę sėją, juos būtina sunaikinti (prieš sėją ar prieš augalams sudygstant panaudoti glifosatą ar kitą herbicidą), kad jie nestelbtų pasėtų augalų.

Tyrimų duomenimis, didžiausias piktžolėtumas nustatytas laukeliuose, kurie buvo nedirbami – juose buvo ne tik randama didžiausia piktžolių masė, bet ir rūšių įvairovė. Baltieji dobilai, auginti kaip tarpiniai dengiamieji augalai, sumažino piktžolių biomasę popjūtiniu laikotarpiu nuo 6 iki 18 kartų, persiniai dobilai – apie 2 kartus, o baltosios garstyčios – 2–3 kartus, nelygu žemės dirbimas.

Ypač tai aktualu ūkiuose, kuriuose taikomos bearimės žemės dirbimo technologijos, nes tarpiniai pasėliai stabdo piktžolių plitimą ir dauginimąsi po derliaus nuėmimo. Be to, tai puiki „biologinio žemės dirbimo“ priemonė, nes jų šaknys skverbiasi gilyn ir purena dirvą. Tarpiniai pasėliai sukaupia daug organinių medžiagų ir jomis papildo dirvą, gerina jos struktūringumą.

Dirvožemio kokybės pokyčiai

Tyrimai rodo, kad tinkamai parinkti ir pasėti tarpiniai pasėliai padeda gerinti dirvožemio kokybę. Gautų rezultatų duomenimis, žemės dirbimo intensyvumo mažinimas didino mikroorganizmų funkcinį aktyvumą ir įvairovę technologijoje be glifosato. Tarpiniai pasėliai technologijoje be glifosato taip pat turėjo teigiamos įtakos mikroorganizmų gausumui ir įvairovei.

Į sėjomainą įtraukti tarpiniai augalai turėjo tendenciją mažinti dirvos tankį, nepriklausomai nuo dirbimo, o taikant seklų arimą – sumažino esmingai.

Dirvožemio tankis yra viena iš pagrindinių fizikinių savybių, nuo kurios priklauso vandens, oro, šilumos režimas, biologinis aktyvumas, augalų šaknijimasis. Tai – pagrindinis dirvožemio fizikos parametras identifikuojant dirvų suslėgimą. Mažas dirvožemio tankis lemia nepakankamą dirvožemio ir augalų šaknų kontaktą, didelis tankis turi įtakos aeracijos pablogėjimui, dirvožemio kietumo padidėjimui, dėl kurio pablogėja šaknų augimas ir vystymasis, o kartu mažėja augalų derlingumas.

Dirvožemio tankį lemia daugelis veiksnių, dėl to jis nėra pastovus. Geriausios sąlygos žemės ūkio augalams augti, kai priemolio dirvožemio tankis armenyje yra 1,2–1,4 Mg m^–3, o priesmėlio ir lengvo priemolio – 1,3–1,5 Mg m^–3. Kritiniu dirvos tankiu, kai sutrikdomas augalų šaknų prasiskverbimas, priemolio dirvoms yra laikomas apie 1,65 Mg m^–3.

Bendrasis dirvos poringumas, kaip ir tankis, yra vienas iš rodiklių identifikuojant dirvos suslėgimą. Kaip ir ankstesnių, šių tyrimų rezultatai rodo, kad supaprastintas, o ypač bearimis dirbimas ir tiesioginė sėja sumažina bendrą poringumą, tačiau sėjomainoje pradėti auginti tarpiniai pasėliai turėjo tendenciją didinti bendrą porų tūrį armenyje.

Tarpiniai pasėliai gerino dirvožemio agrochemines savybes, pavyzdžiui, didino organinės anglies kiekį ir amortizavo neariminio dirbimo įtaką dirvos suslėgimui.

Po 8-erių metų tarpinių pasėlių taikymo sėjomainoje (tarpiniai pasėliai augo 5 iš 8 metų) organinės anglies kiekis ariamajame sluoksnyje turėjo tendenciją didėti, nepaisant taikyto dirbimo, o taikant tiesioginę sėją, nustatytas esminis padidėjimas. Organinės anglies kaupimas dirvožemyje svarbus ne tik gerinant jo kokybę, bet ir prisideda prie klimato šiltėjimo švelninimo.

Tyrimų rezultatai rodo, kad tarpiniai pasėliai iš esmės didino kalio kiekį, giliai ir sekliai ariant, giliai skutant ir sėjant tiesiogiai, o sekliai skutant kalio padidėjo neesmingai. Be to, tarpiniai pasėliai turėjo tendenciją didinti fosforo kiekį, o ariant tiek giliai, tiek ir sekliai – padidėjimas buvo esminis.

Augalų derlingumas

Tiesioginė sėja turėjo tendenciją mažinti augalų derlių, o variantuose, kur nenaudotas glifosatas, derlius sumažėjo dažniausiai esmingai, išskyrus žieminius kviečius. Tarpiniai pasėliai derinyje su tiesiogine sėja, kai nenaudojamas glifosatas, turėjo tendenciją mažinti derlių (ypač vasarinių augalų).

Taikant tiesioginę sėją ir nenaudojant glifosato, vasarinių kviečių derlius buvo esmingai mažiausias, ypač sėjant juos po baltųjų dobilų tarpinio pasėlio, nes dobilai stelbė dygstančius kviečius.

Tiesioginė sėja, kai nenaudojamas glifosatas, iš esmės mažino miežių derlių tiek auginant juos po tarpinių augalų, tiek ir fone be tarpinių.

Tarpinių pasėlių auginimas taip pat turėjo tendenciją mažinti žirnių derlių, o taikant tiesioginę sėją ir nenaudojant glifosato, derlius buvo mažiausias.

Žieminių kviečių derlius buvo mažiausias, taikant tiesioginę sėją ir nenaudojant glifosato, tiek fone su tarpiniais, tiek ir be tarpinių pasėlių.

Žieminiai rapsai jautriai reagavo į tiesioginę sėją, nepriklausomai nuo tarpinių pasėlių ir glifosato naudojimo.

Bandymų rezultatai patvirtino, kad žemės dirbimo intensyvumą galima mažinti derinant jį su tarpinių pasėlių auginimu, tačiau sėjant tiesiogiai reikia papildomai naudoti glifosatą ar kitas piktžolių kontrolės priemones.

Tinkamai parinkti tarpiniai pasėliai yra perspektyvi dirvos kokybės gerinimo ir piktžolių stelbimo priemonė, o renkantis daugiamečius tarpinius augalus būtina juos sukontroliuoti dirbimu arba cheminėmis priemonėmis prieš sėjant pagrindinius augalus.