Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos duomenimis, SARS-CoV-2 viruso infekcija 36 šalyse užfiksuota 26 skirtingoms gyvūnų rūšims. Iš šių rūšių ypač imlios SARS-CoV-2 virusui yra kailiams auginamos amerikinės audinės.

Kai 2019 m. gruodį Kinijoje aptikti pirmieji SARS-CoV-2 viruso sukeltos COVID-19 ligos atvejai žmonėms peraugo į pasaulinio lygio pandemiją, netrukus nustatyta, kad virusui taip pat yra imlios įvairios žinduolių rūšys, kurios užsikrečia per kontaktą su infekuotais žmonėmis.

SARS-CoV-2 virusas greičiausiai iš visų gyvūnų rūšių įsitvirtina kailiams auginamose amerikinėse audinėse (Neovison vison). Į audinių ūkį patekęs virusas išplinta itin greitai dėl tankaus žvėrelių laikymo būdo ir galimo tiesioginio gyvūnų kontakto.

Pirmasis infekcijos protrūkis audinių ūkyje nustatytas palyginti greitai po pandemijos pradžios – 2020 m. balandį Nyderlanduose, o 2023 m. SARS-CoV-2 virusai jau aptikti 12 šalių audinių ūkiuose Danijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, JAV, Kanadoje, Latvijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje ir Suomijoje. Šie virusai taip pat aptikti ir laukinėse audinėse JAV ir Ispanijoje. Svarbu tai, kad Nyderlanduose, Danijoje, Lenkijoje ir įtariamai JAV nustatyta, kad audinės gali užkrėsti žmones ir platinti naujas, iš virusų infekcijos kiauniniuose gyvūnuose kylančias viruso mutacijas, kurios šiuose gyvūnuose atsiranda 3–14 kartų greičiau, todėl kyla rizika susidaryti viruso rezervuarams laukinių audinių populiacijose ir vietovėse, kur yra didelis kailinių ūkių tankis. Iki šiol didžiausia rizika užsikrėsti audinių viruso paderme nustatyta audinių ūkių darbuotojams. Taip pat užsikrėsti gali ir kiti ūkių gyvūnai.

Rekomenduojamos stebėsenos ir prevencinės priemonės

Remiantis Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), SARS-CoV-2 infekcijos rizika kyla visiems audinių ūkiams, todėl juose turėtų būti vykdoma viruso stebėsena. Šios ligos, kaip ir daugelio kitų atvejais, galima naudoti pasyvią ir aktyvią stebėseną.

Surinkti duomenys rodo, kad SARSCoV- 2 infekcija audinėms dažnai pasireiškia nespecifiniais klinikiniais požymiais (šiek tiek padidėjęs gaištamumas, nežymūs kvėpavimo ir virškinimo sistemų simptomai, sumažėjęs pašaro suvartojimas) ar subklinikine forma, tad infekcija dažnai gali likti nepastebėta ir greitai išplisti visame ūkyje. Todėl nederėtų pasikliauti vien pasyvia stebėsena. Nuo 2021 m. EFSA rekomendavo aktyvią stebėseną, siekiant kuo anksčiau nustatyti SARS-CoV-2 patekimą į audinių ūkį. Šiuo metu, atsižvelgiant į vis rečiau nustatomus užkrėstus audinių ūkius ir susiformavusį žmonių populiacijos imunitetą, rekomenduojama tirti įtariamus nugaišusius ar sergančius gyvūnus, kai ūkyje nustatomas didesnis negu įprastas audinių mirtingumas, sergamumas, ar nustačius infekcija užsikrėtusius darbuotojus.

Kad virusas nepatektų į audinių ūkius, itin svarbu užtikrinti griežtas biologinio saugumo priemones. Vienas svarbiausių prevencijos aspektų turėtų būti reguliarus ūkių darbuotojų testavimas, nes užkrėsti žmonės yra pagrindinis viruso patekimo į ūkį kelias. EFSA rekomenduoja naudoti asmens apsaugos priemones ir uždrausti visus nebūtinus apsilankymus audinių ūkiuose. Svarbu užtikrinti efektyvų valymą, dezinfekciją, kenkėjų kontrolę, neleisti kitiems gyvūnams patekti į ūkio teritoriją. Taip pat rekomenduojamas audinių judėjimo ribojimas ar testų atlikimas prieš gyvūnų pervežimą, ypač vietovėse, kur yra kitų užkrėstų ūkių.

SARS-CoV-2 stebėsenos apžvalga Lietuvos audinių ūkiuose

SARS-CoV-2 yra aktuali problema ir Lietuvoje, kadangi kailinių žvėrelių ūkiai vis dar svarbi šalies žvėrininkystės šaka, nors šių metų rudenį priimtas įstatymas uždaryti audinių ūkius 2027 metais.

Nuo 2020-ųjų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus įsakymu Lietuvoje vykdyta pasyvi SARS-CoV-2 infekcijos audinių ūkiuose stebėsena, tuomet ūkiai privalėjo pranešti apie padidėjusį audinių gaištamumą, sergamumą, sumažėjusį pašarų suvartojimą, nustatytus darbuotojų COVID-19 atvejus, pateikti bent 10 audinių mėginių PGR tyrimui ir kassavaitines ataskaitas apie nugaišusius žvėrelius. Ūkiuose buvo sugriežtintos biologinio saugumo priemonės, darbuotojai privalėjo naudoti asmens apsaugos priemones dirbdami su audinėmis, buvo nuolat stebima darbuotojų sveikata.

Plintant COVID-19 ligai tarp žmonių, 2020 m. lapkritį VMVT iniciatyva ištirti visi Lietuvos audinių ūkiai, tačiau dėl ekonominių priežasčių tirta po vieną ar kelias gaišenas iš vieno ūkio (89 mėginiai iš 69 ūkių). Nustatyta, kad visi ūkiai buvo neigiami dėl SARS-CoV-2, tačiau mažas mėginių skaičius iš vieno ūkio galėjo turėti įtakos tyrimo rezultatams.

Tų pačių metų lapkritį ir gruodį suveikė pasyvios stebėsenos programa: gavus pranešimą apie padidėjusį audinių sergamumą ir gaištamumą (0,36 proc.), paimti mėginiai leido nustatyti pirmus du SARS-CoV-2 užkrėstus audinių ūkius Lietuvoje. Toks profesionalus audinių augintojų požiūris ir greitas reagavimas nustatant šiuos protrūkius vertas pagarbos. 2021 m. pradžioje buvo nustatyti dar du užkrėsti audinių ūkiai (gavus pranešimus apie COVID-19 užsikrėtusius darbuotojus), tačiau iki metų šaltojo sezono daugiau pasyvios stebėsenos pranešimų nebuvo ir užkrėstų ūkių nenustatyta. Kiti ūkiai identifikuoti po pranešimų apie sergančius darbuotojus. Tai parodo žmonių reikšmę perduodant virusą audinėms.

Turint omenyje pasyvios stebėsenos trūkumus, didėjantį viruso protrūkių skaičių Europos audinių ūkiuose ir stipriai pradėjusį didėti žmonių sergamumą COVID-19, 2021 m. rudenį įtarta, kad galbūt situacija nėra tokia gera, kaip atrodo – lapkritį buvo gautas Vyriausybės nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos pranešimas apie galimą SARSCoV- 2 virusų plitimą iš audinių į žmonių populiaciją Lietuvoje. Gavus papildomą finansavimą, 2021 m. atliktas visų aktyvių Lietuvos audinių ūkių tyrimas dėl SARS-CoV-2 infekcijos.

Viruso paplitimo tyrimas šalies ūkiuose

Visi 57 Lietuvos ūkiai, kuriuose tuo metu buvo auginamos audinės, ištirti 2021 m. lapkričio–gruodžio mėn. Gaišenų arba gyvų audinių nosiaryklės tepinėliai ištirti RT-PGR metodu dėl virusų RNR, o iš 19 ūkių buvo surinkti audinių serumo mėginiai SARS-CoV-2 antikūnams nustatyti IFA metodu. Atliekant tyrimą, nei viename tiriamajame ūkyje nebuvo pranešta apie padidėjusį audinių gaištamumą ar sergamumą.

Viruso RNR aptikta 13-oje (22,8 proc.), o antikūnai rasti 16-oje (84,21 proc.; 95 proc. PI (pasikliautinasis intervalas) 67,81–100 proc.) audinių ūkių, o tai yra daug daugiau nei iki tol vykdant pasyvią stebėseną. Atliekant tyrimą buvo aptikta ūkių įvairiose infekcijos plitimo stadijose, daugiau nei penktadalyje (22,8 proc.) jų aptikta aktyvi COVID-19 virusų cirkuliacija, o net 84,2 proc. tirtų ūkių rasti antikūnai rodo, kad virusai cirkuliavo jau mažiausiai keletą savaičių. Be to, ūkiuose, kuriuose aptikti SARS-CoV-2 antikūnai, teigiamų mėginių kiekis varijavo nuo 6,67 iki 96,67 procentų. Didelis audinių skaičius su antikūnais indikuoja, kad infekcija ūkiuose cirkuliavo jau ilgą laiką.

Nuo COVID-19 pradžios Lietuvoje 11-os audinių ūkių darbuotojams buvo nustatyta SARS-CoV-2 infekcija. Per tyrimą 4-iuose iš šių ūkių audinėms nustatyta SARS-CoV-2 virusų RNR, o 10-tyje ūkių aptikti antikūnai nuo SARS-CoV-2. Darbuotojų COVID-19 diagnozės patvirtinimo data varijavo nuo 4 dienų iki vienų metų prieš mėginių paėmimą, todėl darbuotojų įtaka viruso patekimui į ūkius yra ne visada vienodai svarbi.

Atliekant šį tyrimą, Lietuvoje buvo nustatytas netikėtai aukštas SARS-CoV-2 užkrėstų ir su virusais kontaktą turėjusių audinių ūkių skaičius. Tačiau išlieka nežinoma, ar tai įvyko dėl to, kad dauguma SARS-CoV-2 virusų infekcijos atvejų buvo be padidėjusio audinių gaištamumo ir sergamumo ir (ar) dėl pasyvios stebėsenos trūkumų. Be abejo, tokį SARS-CoV-2 virusų paplitimą audinių ūkiuose galėjo lemti ir prieš pat tyrimo pradžią 2021 m. rugpjūčio–lapkričio mėn. sparčiai augęs žmonių užsikrėtimų COVID-19 skaičius Lietuvoje ir galimos besimptomės ūkių darbuotojų infekcijos, dėl ko stipriai išaugo rizika audinių ūkiams. Danijoje nustatyta, kad SARS-CoV-2 užkrėstų audinių ūkių epidemiologinė kreivė glaudžiai susijusi su žmonių atvejų skaičiaus pokyčiais.

Plačiai išplitęs audinių ūkiuose SARS-CoV-2 virusas indikuoja, kad jo evoliucijos stebėsena šiuo metu turi būti svarbesnė, negu ankstyvas infekcijos nustatymas, kadangi išlieka rizika virusui toliau mutuoti ir plisti tarp audinių ir žmonių populiacijų.

***

Ligų stebėsena – tai sistemingas, nuolatinis ar pasikartojantis gyvūnų sveikatingumo ir gerovės duomenų apibrėžtoje populiacijoje rinkimas, kaupimas, analizavimas, interpretavimas ir viešinimas. Šie duomenys naudojami nustatyti populiacijos sveikatingumo / gerovės pakitimus, įgyvendinti ligų prevenciją ir kontrolę, nustatyti jų efektyvumą.