Kelios patogeniškos mikoplazmų rūšys turi didelę reikšmę ekonominiams komercinių paukštynų rezultatams.

Vištų, kalakutų ir kitų naminių paukščių ligas dažniausiai sukelia Mycoplasma gallisepticum ir M. synoviae. Kalakutams dar patogeniškos M. iowae ir M. meleagridis, tiesa, pastaroji komerciniuose paukštynuose jau likviduota. Kiekvienos mikoplazmų rūšies sukelto susirgimo epidemiologiniai ir patologiniai ypatumai skirtingi.

Mikoplazmos – tai mažos bakterijos, neturinčios sienelės. Patogeninės mikoplazmos yra judrios. Bakterijos auga lėtai, ant terpių su serumu, kolonijos yra mažos, primenančios keptą kiaušinį. Mikoplazmos neatsparios išorės veiksniams, aplinkoje išgyvena iki kelių dienų, efektyvūs daugelis dezinfekantų. Sparnuočių patogeninės mikoplazmos žmonėms nepavojingos.

Naminiams paukščiams aktualiausios patogeninės mikoplazmos, iš kurių pavojingiausios ir sukeliančios ligą yra M. gallisepticum, M. synoviae, M. meleagridis (kalakučiukų aerosakulitas, sąnarių, kaklo slankstelių patologija), M. iowae (padidėjęs kalakučiukų embrionų mirtingumas, sumažėjęs paukščiukų išperinamumas, jauniklių galūnių patologijos).

Paukštynuose dažniau diagnozuojamos ir aktualesnės mikoplazmozės, kurias sukelia Mycoplasma gallisepticum ir Mycoplasma synoviae.

Mycoplasma gallisepticum infekcija

M. gallisepticum didžiausius ekonominius nuostolius sukelia komerciniams paukštynams. Liga pasaulyje plačiai paplitusi, pakankamai dažnai pasitaiko mažuose, nekomerciniuose paukštynuose.

Veterinarinėje literatūroje M. gallisepticum sukeltas susirgimas gali būti vadinamas lėtine respiratorine liga (viščiukų) ar infekciniu sinusitu (kalakutų). Ši mikoplazma dažnai su kitomis bakterijomis yra broilerių lėtinio respiratorinio susirgimo priežastis, dėl kurios skerdyklose daugiau išbrokuojama skerdenėlių.

Liga dedeklėms ir veisliniams paukščiams dažnai pasireiškia subkliniškai, gali sumažėti dėslumas. M. gallisepticum jautriausi kalakutai, dažnai nustatomas jų infraorbitalinių sinusų patinimas, todėl ši ligos forma ir vadinama infekciniu sinusitu.

M. gallisepticum ligą sukelia ir kitiems sparnuočiams: fazanams, povams, balandžiams, antims, žąsims, papūginiams paukščiams. Tai patogeniškiausia mikoplazma paukščiams, tačiau dėl sukėlėjo padermės kintamumo ligos sunkumą lemia paukščio jautrumas, sukėlėjo virulentiškumas ar imuninis atsakas. Integriniai membranos paviršiaus baltymai (adhezinai), kurie prisijungia prie šeimininko ląstelių receptorių, leidžiantys kolonizuoti ir užkrėsti, yra svarbūs virulentiškumo veiksniai, susiję su antigenų variacija ir imuninės sistemos atsako ypatumais.

M. gallisepticum plinta per sergančių vištų kiaušinius arba aerozoliniu būdu, taip pat per užkrėstus lesalus, vandenį ar aplinką, darbuotojų apavą ar drabužius.

Kai kuriems paukščiams infekcija gali būti latentinė, besitęsianti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, tačiau, jei paukščiai (pvz., paveikti streso veiksnių) užsikrėtė horizontaliai aerozoliniu būdu, liga gali išplisti visame pulke. Inkubacinis ligos laikotarpis gali siekti iki 3 savaičių.

Infekcijos plitimas. Paukščiai, jų pulkai, kurie buvo užkrėsti M. gallisepticum, išlieka infekuoti ir yra ligos nešiotojai ar ligos rezervuaras visam gyvenimui. Ligos sukėlėjo perdavimas iš vieno pulko į kitą vyksta tiesiogiai ar per netiesioginį sąlytį pervežant paukščius, dėl aptarnaujančio personalo judėjimo ar per užkrėstas priemones ir produktus.

Nekomerciniai, nedideli paukščių ūkiai, kuriuose dažnai laikomi įvairaus amžiaus sparnuočiai, taip pat kai kurie laukiniai paukščiai, yra potencialūs M. gallisepticum sukėlėjo rezervuarai. Svarbu, kad ligos sukėlėjas nepatektų į komercinius paukščių pulkus, todėl paukštyne reikia laikytis geros vadybos ir biologinio saugumo reikalavimų.

Neretai mikoplazmozės protrūkių infekcijos kilmė lieka neišaiškinta. Šaltas oras, prasta ventiliacija, per didelis paukščių tankis, kitos ligos ar imunizacija kai kuriomis gyvomis vakcinomis nuo virusinių ligų gali predisponuoti ligos pasireiškimą ar ligos sukėlėjo perdavimą. Konjunktyvų, nosies ertmės, sinusų, trachėjos epitelis yra jautriausias ir dažniausiai pažeidžiamas pradinėje ligos stadijoje, nors ūmios ligos atveju pokyčių gali būti ir bronchuose, oro maišuose, kartais ir plaučiuose. Kadangi mikoplazmomis užsikrėtę sparnuočiai išlieka sukėlėjo nešiotojai, matyti sąveika tarp respiratorinių virusų, Escherichia coli ir M. gallisepticum lėtinės kvėpavimo ligos patogenezėje, kuri turi įtakos ligos sunkumui.

Pokyčiai. Vištų klinikiniai M. gallisepticum sukeltos ligos simptomai gali būti neišreikšti arba pasireiškia kvėpavimo sutrikimai, jos gali kosėti, čiaudėti, matyti sunkus kvėpavimas. Nekomplikuotais ligos atvejais paukščių sergamumas gali būti didelis, tačiau gaištamumas yra mažas. Gali išsivystyti konjunktyvitas, matyti putotos išskyros iš nosies ertmės.

Sunkiau M. gallisepticum sukelta liga serga kalakutai, jiems dažnai diagnozuojamas infraorbitalinių sinusų patinimas. Sergantys paukščiai mažiau lesa, mažėja priesvoris. Komerciniuose viščiukų broilerių ir kalakutų ūkiuose ši mikoplazmozė gali sukelti didelių ekonominių nuostolių, nes dėl aerosakulitų brokuojamos skerdenėlės.

Dedeklių pulkuose, kuriuose pasireiškia lėtinė ligos forma, gali būti padidėjęs gaištamumas, sumažėjęs dėslumas.

Kai nėra komplikacijų, naminiai paukščiai M. gallisepticum perserga gana lengvai, jiems diagnozuojamas katarinis sinusitas, tracheitas ir aerosakulitas.

E. coli infekcija dažnai gali komplikuoti susirgimą, tuomet aptinkamas oro maišų sustorėjimas su eksudatu paviršiuje, sąaugiminis perikarditas ir fibrininis perihepatitas. Kalakutams pasireiškia sunkus katarinis pūlingas sinusitas (jei liga lėtinė, sinusuose randama į varškę panašaus eksudato) ir įvairaus laipsnio tracheitas bei aerosakulitas. Histologiškai pažeistose gleivinėse nustatoma edema, hiperplazija, nekrozė, uždegiminės reakcijos ląstelių infiltracija. Gleivinės lamina propria sluoksnyje mikroskopuojant matyti limfoidinio audinio hipoplazija.

Diagnozavimas. Preliminari M. gallisepticum sukeltos ligos diagnozė nustatoma remiantis anamneze, klinikiniais ligos simptomais ir patologiniais anatominiais pokyčiais, kurie leidžia įtarti susirgimą. Ligos stebėsenai atliekami serologiniai tyrimai, tokie kaip agliutinacijos ar ELISA. Ligai patvirtinti gali būti naudojamas hemagliutinacijos inhibicijos metodas. M. gallisepticum turėtų būti patvirtinta išskyrus bakteriją iš infraorbitalinių sinusų, nosies ertmės, trachėjos, oro maišų, plaučių ar konjunktyvų mėginių.

Mikoplazmų rūšiai nustatyti naudojama agaro terpė, kur sukėlėjas identifikuojamas imunofluorescenciniu tyrimu. Kadangi mikoplazmas išskirti yra sudėtinga, pastaruoju metu mikoplazmozės išaiškinimui pulke naudojami molekuliniai diagnostiniai metodai, dažniausiai realaus laiko PGR. Šis metodas jautrus, specifinis, skirtas greitam M. gallisepticum nustatymui pulke.

Ligą reikia atskirti nuo kitų mikoplazmų sukeliamų susirgimų: kolibakteriozės, infekcinio laringotracheito, Niukaslio ligos, paukščių gripo, infekcinio bronchito ir kitų kvėpavimo ligų.

Gydymas, ligos kontrolė. Gydymas antibiotikais gali sumažinti ligos sukėlėjo perdavimą per kiaušinius ar sušvelninti ligos klinikinius simptomus, tačiau neeliminuoja infekcijos. Dauguma M. gallisepticum padermių yra jautrios plataus spektro antibiotikams, įskaitant tiloziną, tetraciklinus. Penicilinai netinka, kadangi mikoplazmos neturi sienelės.

Ligos kontrolei svarbu laikytis biosaugos reikalavimų. Naujus paukščius reikia įsigyti iš pulkų, kuriuose atliekama M. gallisepticum stebėsena ir sukėlėjas nėra diagnozuojamas. Paukštyne ligai stebėti reguliariai turėtų būti atliekami serologiniai tyrimai. Veisliniai kiaušiniai gali būti paveikiami antibiotikais ar karščiu, stengiantis eliminuoti ligos sukėlėjo perdavimą jaunikliams. Dedeklių pulkuose, kuriuose laikomi įvairaus amžiaus paukščiai, mikoplazmozė gali būti problema. Ligos profilaktikai paukščius galima vakcinuoti.

Mycoplasma synoviae infekcija

Ši M. synoviae sukelta mikoplazmozė, dar vadinama infekciniu sinovitu, pasaulyje gana paplitusi. Dažniausiai serga vištos ir kalakutai, nors ligai jautrios ir antys, žąsys, perlinės vištos, papūgos, fazanai, putpelės. Liga ūkiuose, ypač pulkuose, kuriuose laikomi įvairaus amžiaus paukščiai, dažniausiai pasireiškia subklinikine forma, kuriai būdinga viršutinių kvėpavimo takų patologija. Susirgimo inkubacinis periodas siekia iki 3 savaičių.

Sergančioms vištoms ar kalakutams liga gali pasireikšti ūmia ar lėtine forma, yra nustatomas eksudacinis tendinitas ir sinovitas, patiriami nuostoliai dėl brokavimo skerdykloje. M. synoviae gali komplikuoti aerosakulitą, kurio priežastis yra Niukaslio ligos ar infekcinio bronchito virusai. M. synoviae, kaip M. gallisepticum atveju, plinta per sergančių vištų kiaušinius arba aerozoliniu būdu, taip pat per užkrėstus lesalus, vandenį ar aplinką, darbuotojų apavą ar drabužius. M. synoviae dažniau diagnozuojama pulkuose, kuriuose laikomi įvairaus amžiaus sparnuočiai.

Pokyčiai. Respiratorinės M. synoviae infekcijos atveju paprastai klinikinių ligos simptomų nematyti. Tačiau, jei pulko paukščiai yra paveikti streso ar turi gretutinių ligų, respiratorinės ligos požymiai gali išryškėti, gali išsivystyti silpnas katarinis tracheitas, sinusitas ar aerosakulitas. Pirmiesiems infekcinio sinovito klinikiniams simptomams būdingas galvos srities audinių blyškumas ir šlubavimas, paukščiai linkę sėdėti. Esant sunkesnei ligos formai išryškėja depresija, sparnuočiai būriuojasi. Kulno ir pado srities audiniai būna patinę, gali būti nustatytas krūtinės bursitas. Pradinėje ligos stadijoje pažeidimo srityje randama geltonai pilko fibrininio pūlingo eksudato, dažniausiai kulno ir sparnų sąnariuose. Esant lėtinei ligos eigai eksudatas keičiasi, tampa panašus į varškę, gali padidėti paukščių kepenys, inkstai ir blužnis.

Sergamumas pulke dažniausiai nėra didelis, sergančių paukščių gaištamumas gali siekti 1–10 procentų. Sunkesne ligos forma serga dažniau kalakutai. Įtakos dėslumui M. synoviae dažniausiai neturi, nors kiaušinių trumpą laiką gali sumažėti. Kai kuriais ligos atvejais išryškėja kiaušinių lukštų pakitimai, liga gali turėti įtakos išperintų viščiukų išeigai.

Diagnozavimas. Panašus kaip ir M. gallisepticum atveju. Susirgimą reikia diferencijuoti nuo reovirusinės infekcijos, stafilokokozės, pastereliozės, kitų mikoplazmozių. Gydymas, ligos kontrolė. M. synoviae infekcija gydoma panašiai kaip M. gallisepticum. Vakcinos nenaudojamos. Pasireiškus sinovitui (arba jo profilaktikai) galima paukščius gydyti antibiotikais, tačiau tai nėra labai efektyvu. Esant M. synoviae grėsmei, svarbu sparnuočius suvakcinuoti nuo Niukaslio ligos ir infekcinio bronchito. Būtina laikytis biosaugos reikalavimų.