Pasėlių derlingumą lemia daug veiksnių, vienas jų – augalų veislės. Žemdirbiams svarbu pasirinkti tinkamas konkrečioms auginimo sąlygoms kviečių veisles, nes jos skirtingai reaguoja į klimato ir auginimo sąlygas.

Lietuvoje žieminiai javai užima 33,4 proc. viso deklaruojamo bendro žemės ūkio naudmenų ploto, o žieminiai kviečiai sudaro 86,1 proc. viso žieminių javų ploto. Auginant javus susiduriame su vis permainingesniais orais rudenį ir pavasarį. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad orai per vegetacijos periodą gali lemti 44–55 proc. derliaus rezultatų, todėl reikia sprendimų, kaip elgtis norint užtikrinti gerą žieminių kviečių vystymąsi ir derlingumą. Tam didelės įtakos turi pasirenkamos veislės.

Šiame straipsnyje dalijamasi 2020– 2023 metais Inovacijų ir tyrimų centre („AgroITC“) atliktų tyrimų rezultatais, parodančiais skirtingų veislių produktyvių stiebų formavimo dėsningumus.

Tirtos šešios veislės

Pasėlis pradedamas formuoti nuo veislės ir sėjos laiko, sėklos normos pasirinkimo. Apžvelgsime labiausiai pasiteisinusių ir rinkoje jau žinomų žieminių kviečių veislių: Artist, Elektra, Euforia, LG Keramik, Wilejka, Etana krūmijimąsi ir galimybes išlaikyti produktyvių stiebų skaičių esant skirtingoms klimato sąlygoms. Lyginamieji tyrimai buvo atlikti vidutinio sunkumo priemolio giliau karbonatingame sekliai glėjiškame rudžemyje. Sėjos laikas optimalus: 2020 m. rugsėjo 11 d., 2021 m. rugsėjo 16 d. ir 2022 m. rugsėjo 21 d., sėklos norma 2020 ir 2021 m. buvo 4 mln. vnt., o 2022 m. – 3,5 mln. vnt. daigių sėklų į hektarą.

Pirmaisiais vystymosi tarpsniais žieminiams kviečiams ypač svarbi tinkama mityba. Krūmijimosi tarpsniu užprogramuojamas būsimas derlius, nes tuo metu formuojasi struktūriniai derliaus elementai – vystosi varpų su varpučių segmentais užuomazgos. Kartais jau rudenį matyti anksti šviesėjantis ir retėjantis pasėlis. Tai nutinka dėl nesubalansuotos augalų mitybos, kai maisto medžiagų yra per mažai arba kai kurių elementų per daug (nesubalansuota mityba). Idealu, jeigu pasėlių mitybos klausimai ūkiuose sprendžiami atliekant dirvožemio tyrimus ir taikant kintamas tręšimo normas.

Oro sąlygos ir krūmijimosi ypatumai

Literatūros šaltiniai teigia, kad žieminiai kviečiai geriausiai žiemoja pasiekę krūmijimosi tarpsnį ir rudeninės vegetacijos pabaigoje jau turintys po 2–3 ūglius. Tačiau ir tokiu atveju aktualu augalo pasiruošimas žiemoti (užsigrūdinimas), kurį lemia meteorologinės sąlygos. Rudenį žieminiams kviečiams geriausios sąlygos užsigrūdinti, kai oro temperatūra naktimis nukrenta iki 0 °C, o dieną vėl pakyla iki +10–12 °C. Tyrimais nustatyta, kad neužsigrūdinusių žieminių kviečių krūmijimosi mazgai ištveria šalčius iki -12 °C, o užsigrūdinę – iki -18 °C. Šios savybės priklauso ir nuo veislės.

Grūdinimosi procesui yra svarbi ir dirvožemio drėgmė. Augalai pasiruošia žiemoti kur kas blogiau, jeigu yra per drėgna. Šalčiai mažiau pavojingi, kai šaltuoju periodu pasėliai žiemoja po sniegu.

Pavasarį kviečių vegetacija atsinaujina, kai vidutinė oro temperatūra pakyla iki +3–5 °C, o vegetacija spartėja, kai vidutinė oro temperatūra aukštesnė nei +8 °C. Didžiausią fotosintezės produktyvumą augalai pasiekia, kai oro temperatūra būna +20–22 °C.

„AgroITC“ tyrimų laikotarpiu 2020 m. ruduo buvo šiltas ir drėgnas. Rugsėjo–spalio mėn. vidutinė oro temperatūra svyravo nuo +10,5 °C iki +16,7 °C, kritulių rugsėjį iškrito 19,2 mm, o spalį – 41,8 mm. Sąlygos žieminiams kviečiams sudygti buvo palankios ir visų veislių javai išaugino po 3–4 šoninius ūglius.

Kiek kitokia situacija buvo 2021 m. rudenį. Žieminiai kviečiai žiemoti pasiruošė su mažiau šoninių ūglių ir daugiausia jų suformavo Wilejka veislės augalai – 848 vnt. m^-2.

2022 metų rugsėjį vyravo šalti ir sausi orai. Dirvos paviršiuje ryto valandomis jau rugsėjo I dešimtadienį kai kur buvo fiksuotos šalnos, o spalio II dešimtadienį vidutinei paros temperatūrai nukritus žemiau +10 °C baigėsi aktyvios augalų vegetacijos sezonas.

Skirtingos oro ir sėjos sąlygos turėjo esminės įtakos tiriamų veislių augalų išsikrūmijimui. Iš surinktų duomenų matyti, kad 2020 m. rudenį žieminius kviečius sėjant kiek anksčiau (rugsėjo 11 d.), tirtų veislių augalai išsikrūmijo labai panašiai. Kitais tyrimų metais rudenį silpniau besikrūmijančios veislės, tokios kaip Artist ar Elektra, suformavo mažiau stiebų dėl vėlesnės sėjos ir mažiau palankių augimo sąlygų.

Situacija pavasarį

Svarbu paminėti, kad dėl ypač tankių pasėlių 2020 metų rudenį ir storos sniego dangos ant neįšalusios žemės 2021 m. vasarį pavasarį žieminių kviečių pasėliuose stipriai išplito pavasarinis pelėsis (Microdochium nivale). Taip pat išryškėjo ir pasėlių iššutimo problema. Dėl šios priežasties lėčiau formavosi šoniniai stiebai 2021 m. pavasarį. 

2021 m. pavasaris nebuvo palankus augalų vegetacijai, vyravo vėsūs ir lietingi orai. Paskutinių dvejų metų duomenimis, žieminiai kviečiai Wilejka intensyviai krūmijosi tiek rudenį, tiek pavasarį atsinaujinus vegetacijai, palyginti su kitomis tirtomis veislėmis. Stiebų skaičius intensyviai didėjo iki antro bamblio tarpsnio (BBCH 32). Ne tik dėl per tankių pasėlių, bet ir dėl įsivyravusių sausesnių orų prasidėjo ryškiai matomas šoninių ūglių atmetimas.

Produktyvių stiebų skaičius ir derlius

Remiantis tyrimų duomenimis, skirtingos žieminių kviečių veislės per žydėjimą gali sumažinti potencialių stiebų skaičių iki 3 kartų. Vėliau jau lieka tik produktyvūs stiebai.

Iš tyrimų metų išsiskyrė 2023-ieji, kai ankstyvą pavasarį prasidėjęs sausringas laikotarpis stipriai sumažino žieminių kviečių stiebų skaičių tirtų veislių pasėliuose. Vyko natūrali šoninių ūglių redukcija. Taikant intensyvias tręšimo per lapus technologijas, šis procesas buvo lėtesnis, net užsitęsus sausrai mažiau stiebų buvo prarasta.

Vertinant tirtų veislių derlingumo rezultatus, matyti, kad grūdų derlius priklauso ne vien tik nuo užaugintų produktyvių stiebų skaičiaus. Skirtingais tyrimų metais tos pačios veislės formavo skirtingą kiekį produktyvių stiebų. Taip pat skyrėsi grūdų kiekis varpose, jų dydis ir svoris.

Apibendrinimai

• Mažiausią šoninių ūglių skaičių suformavo veislių Artist ir Elektra kviečiai. Šių veislių augalai mažiau krūmijasi rudenį, gerai dera esant sausringoms sąlygoms, todėl tinka ankstyvai ir vidutinei sėjai. Vėlinant šių veislių sėją, rekomenduojame padidinti sėklos normą.
• Vėlyvai sėjai tinka veislės, kurios intensyviai krūmijasi pavasarį. Tyrime dalyvavusi žieminių kviečių veislė Wilejka pasižymėjo tokiomis savybėmis.
• Euforia veislė gerai žiemoja, šią veislę galima sėti tiek vidutiniais, tiek vėlyvais sėjos terminais. Esant vidutinio laiko sėjai, optimali sėklos norma išlieka 3,5 mln. vnt. sėklų hektare. Veislė tolerantiška sausroms dėl ankstyvesnio grūdo pildymosi laikotarpio.