Kukurūzai plačiai naudojami maistui ir pašarams, todėl labai svarbu stebėti ir kontroliuoti jų kokybę po derliaus nuėmimo.

Lietuvoje kukurūzai pradėti auginti XVIII a. daržuose, darželiuose kaip dekoratyvinis augalas, ir tik XIX a. pabaigoje pradėti naudoti pašarui. Tačiau mūsų krašte kukurūzai niekada nebuvo vieni pagrindinių augalų. Kukurūzų derlių lemia hibrido genetinis potencialas, aplinkos sąlygos (oras, dirvožemis) ir auginimo technologija, kuri yra paprastesnė nei kitų miglinių javų.

Klimato atšilimas suteikia naujų galimybių auginti kukurūzus net šiaurinėje Europos dalyje. Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį kukurūzų grūdų gamyba padidėjo daugiau kaip 2 kartus – nuo 47,5 iki 104,7 tūkst. tonų (Oficialiosios statistikos portalas, 2022). Dabar kukurūzų panaudojimo galimybės labai didelės, o jų daugiafunkcis panaudojimas platus. Grūdai tinka kiaulių, paukščių pašarams. Iš viso augalo masės gaminamas silosas galvijų pašarui, taip pat biodujų ir antros kartos bioetanolio gamybai. Iš burbuolių šerdžių gaminamos kino juostos, fibra, lakas, rašalas, klijai, linoleumas, neperšlampamas popierius. Stiebai naudojami popieriui, izoliacinėms medžiagoms gaminti. Brazilijoje, Argentinoje iš kukurūzų verdamas aukštos kokybės alus, gaminamas burbonas, džinas.

Kukurūzų grūduose yra 77–83 proc. krakmolo, 1,6–2,8 proc. ląstelienos, 8–10 proc. riebalų, nikotino ir pantoteninės rūgščių, vitaminų A, B1, B2, B6, D, C, E. Kukurūzų baltymai yra nevisaverčiai ir prastai pasisavinami, tačiau aktualu tai, kad iš grūdų gaminamas krakmolas, cukrus, spiritas, acto rūgštis, gliutamininė rūgštis, kuri dedama į konservuojamus ir ilgesniam laikui skirtus vaisius, kad padėtų išlaikyti produktų skonį ir kvapą. Kukurūzų miltai, sumaišyti su kvietiniais, naudojami duonai kepti ir konditerijos pramonėje. Maistui vartojamos virtos ir sūdytos pieninės brandos burbuolės. Labai populiarūs dabar yra kukurūzų spragėsiai ir dribsniai. Kukurūzų aliejus yra gero skonio, pasisavinamas panašiai kaip sviestas. Tyrimais nustatyta, kad kukurūzų aliejus mažina cholesterolio kiekį kraujyje, todėl vartojamas aterosklerozės profilaktikai ir gydymui.

Vaistams renkamos kukurūzų purkos (viršutinės piestelių dalys) bręstant grūdams. Jose yra sitosterino, stigmasterino, riebiųjų ir eterinių aliejų, karčiųjų glikozidinių medžiagų, saponinų, vitaminų C, K.

Dėl tokio plataus panaudojimo kukurūzų maistinė vertė, produkcijos kokybė ir sauga turi būti nuolat kontroliuojama ir analizuojama.

Mikroskopinių grybų taikinys

Kukurūzai yra šilumą mėgstantys augalai. Juos apninkantiems kenksmingiesiems organizmams taip pat palankiau plisti, kai vyrauja šilti orai. Dėl to kukurūzai, o ypač grūdai, tampa mikroskopinių grybų infekcijų taikiniu. Infekcijos gali pasireikšti augalams augant, grūdams bręstant arba dažniausiai po derliaus nuėmimo sandėliuojant. Tuomet ir atsiranda užteršimo mikotoksinais rizika.

Kukurūzų grūdus dažniausiai kolonizuoja Aspergillus, Penicillium, Monascus ir Fusarium genčių mikroskopiniai grybai, kurie gali gaminti mikotoksinus, o šie biologiniai nuodai kelia didžiausią susirūpinimą visame pasaulyje ir pavojų ne tik gyvūnų, bet ir žmonių sveikatai. Dažniausiai paplitę mikotoksinai kukurūzų grūduose yra aflatoksinai (AFL), ochratoksinai (OTA), deoksinivalenolis (DON), zearalenonas (ZEA), citrininas CIT), fumonizinai (FUM). Tačiau, tobulėjant mikotoksinų nustatymo metodams, aptinkama vis naujų junginių, o jų tarpusavio sąveika dar nėra išaiškinta.

Europos Komisija (EK) nustatė leistinas tik keleto mikotoksinų koncentracijas (DON, ZEA, AFL, OTA, FUM, T2/ HT2 toksinų) kukurūzų grūduose ir produktuose, o gyvūnų pašaruose leistinos ribos yra rekomendacinio pobūdžio. Daugeliu atvejų viename mėginyje aptinkamas ne vienas mikotoksinas, o jų tarpusavio sąveika nėra gerai žinoma, nes ją lemia įvairios aplinkybės, su kuriomis susiduriama auginant produkciją, ją laikant, realizuojant.

Gera žemės ūkio ir sandėliavimo praktika gali sumažinti mikroskopinių grybų vystymąsi, taip pat užterštumą mikotoksinais. Todėl svarbu stebėti mikotoksinų koncentracijos pokyčius ir užtikrinti palankias laikymo sąlygas, kad būtų išvengta per didelio maisto ir pašarų užteršimo jais. Svarbu stebėti tokius grūdus, kurių drėgnis didesnis nei 13 proc., o sandėliuojant 10– 30 °C temperatūroje juose gali labai padidėti užterštumas mikotoksinais ir atsirasti tokių toksinių junginių, kurių iš karto po derliaus nuėmimo nebuvo aptikta.

Mikotoksinai sandėliuojamuose grūduose

Vis dar trūksta išsamios informacijos apie kukurūzų grūdų saugojimą ir su tuo susijusią užteršimo mikotoksinais riziką. LAMMC Žemdirbystės institute atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kaip keitėsi mikotoksinų citrinino ir aflatoksinų (bendro kiekio) koncentracijos sandėliuojamų kukurūzų grūduose.

Kukurūzų grūdų mėginiai surinkti iš skirtingų Lietuvos apskričių. Iš sandėliuojant grūduose besikaupiančių mikotoksinų didžiausias dėmesys buvo skirtas citrininui (CIT). Šis mikotoksinas, kurį gamina kelios, dažniausiai sandėliuose plintančios Aspergillus, Penicillium, Monascus genčių grybų rūšys, daugiausia ir aptinkamas sandėliuojamuose grūduose.

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pateikė EK mokslinę nuomonę apie citrinino, esančio maiste ir pašaruose, keliamą pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai. Nors citrinino nustatymas grūduose nėra reglamentuotas, tačiau, remiantis įvairiais pasaulio mokslininkų tyrimais, negalima atmesti susirūpinimo dėl jo genotoksiškumo ir kancerogeniškumo. Moksliniai duomenys rodo, kad citrinino su pašaru gavus apie 20 μg kg^-1 kūno svorio per dieną yra pavojinga riba gyvūnams (ypač kiaulėms) ir gali sukelti neprognozuojamų padarinių.

Tyrimų, susijusių su citrinino atsiradimu maisto produktuose ir pašaruose, kuriuose dominuoja kukurūzų grūdai, skaičius yra nedidelis, palyginti su kitų mikotoksinų tyrimais. Sandėliavimo patalpos yra kontrolės taškai, kurie turėtų būti nuolat vertinami, siekiant užtikrinti gerą žemės ūkio produktų vertę.

Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad po derliaus nuėmimo kukurūzų grūduose iš įvairių apskričių citrinino nenustatyta, tačiau, atlikus analizę po 6 mėnesių, visuose mėginiuose aptikta šio mikotoksino. Nepriklausomai nuo sandėliavimo sąlygų, citrinino koncentracijos padidėjo nuo 23 iki 61 proc. Mažiausios citrinino koncentracijos nustatytos sandėlyje laikytuose grūduose, kur keitėsi drėgnis (nuo 54 iki 86 proc.) ir temperatūra (nuo 2 °C iki 12 °C), atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, ir pastovioje + 4 °C temperatūroje (termostate). Didžiausios koncentracijos po 6 mėn. nustatytos termostate laikytuose grūduose, kur buvo pastovi +20 °C temperatūra.

Užterštumo mikotoksinais prevencija

Siekiant išvengti didesnės užsiteršimo citrininu rizikos, rekomenduojama kukurūzų grūdus gerai išdžiovinti ir laikyti kuo vėsesnėse, gerai vėdinamose patalpose, bet nerekomenduojama jų laikyti ilgai, nes citrinino koncentracijos didėja, o tai lemia didesnę jo suvartojimo riziką su maistu ar pašaru. Reikia nepamiršti, kad tiek kukurūzų grūdai, tiek kiti grūdai ir grūdiniai produktai yra visų amžiaus grupių, ypač mažų vaikų, kasdienės mitybos pagrindas, kai gali būti suvartojamas didesnis citrinino, kartu ir kitų mikotoksinų kiekis. Todėl svarbu nuolat analizuoti didesnį grūdų mėginių kiekį citrinino atžvilgiu, kad būtų galima išsiaiškinti realią situaciją apie grūdų užterštumą citrininu ir įvertinti šio mikotoksino riziką žmonėms ir gyvūnams.

Citrininas sandėliuojamų kukurūzų grūduose pastebėtas kartu su kitais mikotoksinais, ypač su aflatoksinais (bendras kiekis). Aflatoksinų pėdsakų jau buvo aptikta kukurūzų grūdų mėginiuose po derliaus nuėmimo, o sandėliuojant jo koncentracija padidėjo. Nors ji nepasiekė ribų, kurios leistinos pagal ES reglamentą, tačiau nėra žinomas citrinino ir aflatoksinų tarpusavio ryšys, kai jie patenka su pašaru į gyvulio organizmą. Dažniausiai citrininas aptinkamas kartu su ochratoksinu, tačiau mūsų atlikto eksperimento rezultatai to neparodė.

Susidūrus su didesnėmis mikotoksinų koncentracijomis toksinis poveikis gali būti neprognozuojamas.

Šalyse, kur auginama daug kukurūzų grūdams (Pietų, Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje, daugelyje ES valstybių), laikomasi užterštumo mikotoksinais prevencijos ir mažinimo principų sandėliuojamuose grūduose. Remdamiesi užsienio šalių praktika ir mūsų atliktais tyrimais, rekomenduojame:

• nevėlinti grūdų derliaus nuėmimo laiko, ypač tada, kai vizualiai matyti įvairių patogenų pažeidimų;
• nuimtą derlių kuo greičiau išdžiovinti ir išvalyti, kad toliau nekauptų mikotoksinų;
• sandėliuoti ne daugiau kaip 15 proc. drėgnio grūdus ir būtinai vėdinti;
• stebėti sandėliuojamų grūdų temperatūrą, kad nekaistų;
• nemaišyti labai užterštų ir neužterštų laukų derliaus, nemaišyti seno ir naujo derliaus grūdų;
• kontroliuoti vabzdžių plitimą;
• kraštutiniu atveju naudoti grybų inhibitorius, tačiau jie nesunaikina mikotoksinų.

***

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, kukurūzai yra vieni iš svarbiausių maistui ir pašarams auginamų grūdų pasaulyje. Tai seniausia Bolivijos ir Meksikos indėnų auginama kultūra duonai ir didžiausi plotai JAV.