Siekiant sumažinti bičių žiedadulkių taršą mikroskopiniais grybais, viena prieinamiausių kiekvienam vartotojui kontrolės priemonių yra optimalių laikymo sąlygų parinkimas.

Bičių surinktos žiedadulkės yra dietinis produktas, naudojamas kaip mitybą praturtinantis sveiko maisto papildas. Pagal sudedamąsias žiedadulkių dalis nėra jokio kito produkto, kuris galėtų tapti jų pakaitalu. Žiedadulkės yra turtingos biologiškai aktyvių medžiagų, kurių kiekį ir sudėtį lemia bičių aplankomų augalų rūšys.

Dėl turtingos maistinės sudėties bičių surinktos žiedadulkės laikomos ne tik maisto šaltiniu, bet ir įvairiais gydymo tikslais naudojamu vertingu produktu. Žiedadulkės vartojamos džiovintos, šaldytos.

Viena iš aktualiausių bičių žiedadulkių laikymo problemų yra jų mikrobiologinė tarša. Žiedadulkės yra natūralus produktas, kuriame daug mikroorganizmų, o esant netinkamoms laikymo sąlygoms, jose gali suaktyvėti bakterijų ir grybų veikla. Bičių surinktos žiedadulkės gali tapti gera terpe mikroskopiniams grybams vystytis ir daugintis.

Mikroskopiniai grybai yra plačiai paplitę aplinkoje, turi sporas, atsparias įvairiems aplinkos veiksniams. Jos pradeda intensyviai vystytis vos tik susidaro palankios sąlygos.

Aplinkos temperatūra ir drėgmė lemia sandėliuojamų maisto žaliavų taršą mikroskopiniais grybais. Atsižvelgiant į tai, kad nuo žiedadulkių surinkimo iki jų vartojimo praeina gana daug laiko, atsiranda didelė tikimybė išplisti mikroskopiniams grybams, o tarp jų – ir kai kuriems gaminantiems toksinus. Aspergillus, Penicillium ir Fusarium genčių grybai priskiriami maisto žaliavas teršiantiems ir toksinus gaminantiems. Šių grybų išskiriamų toksinų iš maisto žaliavų neįmanoma pašalinti, todėl labai svarbu vengti jų taršos.

Nustačius minėtų grybų surinktose bičių žiedadulkėse nereiškia, kad jos jau yra užterštos toksinais. Tačiau esant dideliam grybų kiekiui, netinkamai ir ilgai laikomos žiedadulkės gali tapti netinkamos vartoti.

Ypatingas dėmesys sandėliuojant produktus turėtų būti skiriamas Aspergillus ir Penicillium grybams. Aspergillus genties grybų gaminami aflatoksinai B1, B2, G1, G2, M1 – pavojingiausi iš mikroskopinių grybų gaminamų mikotoksinų, jų poveikio kenksmingumas išsamiai ištirtas ir įvertintas. Aflatoksinai, o ypač aflatoksinas B1, yra kancerogeninės medžiagos.

Rasta 13 genčių grybų

Tyrimai, analizuojantys grybų gentinę ir rūšinę sudėtį, jų ryšį su aplinkos sąlygomis ir sandėliavimo trukme, gali pasiūlyti naujų sprendimų, siekiant kontroliuoti žiedadulkių taršą mikroskopiniais grybais ir jų gaminamais toksinais produktų laikymo metu.

Žemės ūkio akademijoje 2018– 2022 m. atlikta daug tyrimų, siekiant išsiaiškinti bičių žiedadulkėse vyraujančius mikroskopinius grybus, nustatyti sandėliavimo laikotarpių, esant skirtingoms aplinkos temperatūroms, įtaką grybams, kurie gamina šį produktą užteršiančius toksinus.

Bičių surinktos žiedadulkės, skirtos sandėliuoti, buvo išdžiovintos iki 8 proc. drėgnumo. Laikyti paruoštose žiedadulkėse nustatyti 13 genčių priklausę grybai. Gausiausiai buvo Alternaria (29 proc.), Penicillium (25,7 proc.), Cladosporium (10,1 proc.), Acremonium (11 proc.) genčių grybų. Fusarium ir Trichoderma genčių grybai žiedadulkėse sudarė atitinkamai 8,1 ir 4,7 proc. Kitų genčių grybų aptikimo dažnis nesiekė 6 proc.

Bičių žiedadulkėse, laikytose 8‒9 °C temperatūroje, mikroskopiniai grybai intensyviau vystytis pradėjo po 2 mėn. Didžiausias grybų kiekis nustatytas po 3 mėn. sandėliavimo ir esant 8,14 proc. drėgmei: grybų kiekis padidėjo iki 2,73 × 103 ksv g^-1 (ksv g^-1 ‒ kolonijas sudarantys vienetai grame bičių žiedadulkių).

Esant 20‒23 °C temperatūrai, grybai vystėsi ir dauginosi intensyviau nei 8‒9 °C temperatūroje. Po 3 ir 4 mėn. šiltai (20‒23 °C) laikytose žiedadulkėse, esant 8,42‒8,44 proc. drėgmei, grybai dauginosi intensyviausiai, jų kiekis padidėjo iki 3,79 × 103 ir 3,85 × 103 ksv g^-1.

Toksinus gaminančių grybų kiekių pokyčiai

Toksinus gaminantys grybai sandėliuotose bičių žiedadulkėse dauginosi skirtingai. Tyrimų laikotarpiu, esant 8‒9 ir 20‒23 °C temperatūrai, jų kiekis kito nuo 1 × 10 iki 3,9 × 103 ksv g^-1.

Aspergillus genčių grybams vystytis žiedadulkėse 8‒9 °C temperatūra nebuvo palanki. Skirtingais sandėliavimo laikotarpiais jų kiekis buvo labai mažas, sudarė 2,2 proc. A. niger grybų kiekis (0,7 proc.) žiedadulkėse buvo nustatytas tik po 1 mėnesio, o A. flavus (1,4 proc.) – po 1 ir 2 mėnesių.

Žiedadulkėse Fusarium grybai sudarė 8 proc. bendro grybų kiekio. Šių grybų kiekis sandėliavimo metu kito skirtingai. Žema temperatūra (8‒9 °C) ir 8,12‒8,13 proc. žiedadulkių drėgmė tris pirmus mėnesius neturėjo neigiamos įtakos Fusarium grybams, tačiau jų kiekis nedidėjo. Ženklesnis šios genties grybų kiekio padidėjimas (1,2 × 102 ksv g^-1 ) nustatytas po 4 mėnesių žiedadulkių laikymo.

Žiedadulkėse dominavo dvi Fusarium rūšys – F. sporotrichioides (11,5 proc.) ir F. graminearum (11,1 proc.). Šios Fusarium grybų rūšys yra plačiai išplitusios Lietuvoje, jų sporų galima aptikti ant žydinčių augalų. F. sporotrichioides grybų padidėjimas nustatytas po 4 mėnesių. F. graminearum grybų kiekis žiedadulkėse labiausiai (37,5 proc.) padidėjo po 2 mėn. sandėliavimo.

Penicillium genties grybų kiekis, kai sandėliavimo temperatūra buvo 8‒9 °C, kiekvieną mėnesį didėjo nuo 1,8 iki 2,2 proc. Po 4 mėnesių grybų kiekis sudarė 2,7 × 103 ksv g^-1 ir tai buvo skaitlingiausia toksinus produkuojanti grybų gentis, kuri bičių žiedadulkėse sudarė 66,7 proc. bendro nustatyto grybų kiekio.

Sandėliavimo temperatūrai esant 20‒23 °C, o bičių žiedadulkių drėgmei padidėjus nuo 8,13 iki 8,44 proc., susidarė palankios aplinkos sąlygos vystytis toksinus produkuojantiems grybams. 20‒23 °C temperatūra buvo palankesnė vystytis A. flavus nei A. niger grybams. A. flavus žiedadulkėse stabiliai išsilaikė 2 sandėliavimo mėnesius, jų kiekiai buvo maži. Po 4 mėnesių A. flavus grybų kiekis padidėjo nuo 2,9 iki 4,0 proc. A. niger grybų žiedadulkėse nustatyta po 2 mėn., jų kiekis buvo labai mažas (1×10 ksv g^-1), tačiau jis laikėsi likusius tyrimo mėnesius.

Fusarium genties grybai yra DON (deoksinivalenolis), ZEN (zearelenonas) ir T-2 toksinų gamintojai. Tarp toksinus gaminančių Fusarium grybai sudarė 10,2 proc. Šios genties grybų sporos gali išsilaikyti žemoje temperatūroje, tą patvirtina ir mūsų gauti tyrimų rezultatai: esant 8‒9 °C, F. sporotrichioides ir F. graminearum grybai žiedadulkėse buvo išplitę gausiau nei 20‒23 °C temperatūroje.

Tyrimo laikotarpiu 20‒23 °C temperatūra palankiai veikė Penicillium grybų dauginimąsi. Jų kiekis didėjo. Didžiausias šios genties grybų kiekis (3,2 × 103 ksv g^{- 1}) nustatytas po 4 mėn.

Įvertinus skirtingomis temperatūros sąlygomis ir terminais laikytų bičių surinktų žiedadulkių mikologinę būklę, nustatyta, kad saugiausia žiedadulkes sandėliuoti 8‒9 °C temperatūroje vieną mėnesį. Šiomis sąlygomis žiedadulkėse nustatytas mažiausias mikroskopinių grybų kiekis, o toksinus gaminantys grybai buvo išplitę mažiausiai.

***

Bičių surinktų žiedadulkių sudėtyje yra apie 200 skirtingų medžiagų (baltymų, angliavandenių, flavonoidų, karotenoidų, fermentų, mikroelementų, gausu aminorūgščių ir vitaminų, lipidų, mineralinių medžiagų ir kt.).

***

Yra žinoma daugiau kaip šimtas įvairių mikotoksinų, tačiau daugiausia jų gamina trys gentys: Aspergillus, Penicillium ir Fusarium spp. Aspergillus ir Penicillium genčių grybai priskiriami grybams, kurie vystosi sandėliuojamoje produkcijoje, o Fusarium – lauko grybams.