Šių metų naujiena – žaliasis pūdymas, kurį, kaip alternatyvą negamybinei veiklai, galėjo rinktis kompleksinėje ekoschemoje dalyvaujantys ūkininkai. Kaip pasiekti, kad jis netaptų piktžolių veisykla?

Nemažai žemdirbių ir pasirinko žaliąjį pūdymą galbūt todėl, kad jo agrotechnika tam tikra prasme asocijuojasi su tarpiniais pasėliais, o juos auginant jau įgyta nemažai patirties. Tačiau žaliajam pūdymui reikalavimai kiti, be to, agrotechnika gerokai skiriasi nuo tarpinių pasėlių ar posėlio.

Visų pirma, sėjos data – žaliasis pūdymas turi būti pasėtas ne po pagrindinių pasėlių derliaus nuėmimo, o žaliuoti nuo pavasario per visą vasarą. O jo įterpimas įvairiais būdais pagal reikalavimus užskaitai galimas tik nuo numatytos datos – rugpjūčio 1 d., šiemet data pratęsta iki rugsėjo 15-osios.

Tarpiniai pasėliai ar posėlis sėjami nuėmus pagrindinių augalų derlių, popjūtiniu periodu, o žaliasis pūdymas skirtas tik aplinkosaugai gerinti ir dirvožemio našumui palaikyti, augalų masės nenaudojant nei gyvulių šėrimui ar ganymui, nei derliui nuimti. Tad augindami žaliąjį pūdymą negausime vienus metus prekinės produkcijos, bet reikia tikėtis, kad geros kokybės žaliasis pūdymas daugeliui metų pagerins dirvožemio savybes įvairiais aspektais: padidins organinės anglies ir maisto medžiagų kiekį, sumažins mineralinių trąšų poreikį, pagerins fitosanitarinę būklę, apvalys dirvos paviršių nuo pagrindiniuose pasėliuose įsigalėjusių piktžolių, sudarys galimybę mažinti mineralinių trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimą.

Tačiau jau pirmieji metai išryškino, kaip svarbu žaliajam pūdymui parinkti tinkamą lauką, sudaryti optimalų augalų mišinį ir pataikyti gerą sėjos laiką. Sėjos laikas lemia ir augalų rūšių parinkimą – svarbu, kad jie sukauptų didelę biomasę, bet iki įterpimo nesubrandintų sėklų, kurios sudygusios taptų piktžolėmis po jų auginamuose pasėliuose. Taip gali atsitikti anksti pasėjus trumpos vegetacijos bastutinius augalus, pavyzdžiui, įvairias garstyčias ar ridikus.

Beje, svarbu, kad žaliajam pūdymui tinkamai būtų parinkta augalų įvairovė, atsižvelgiant į dirvožemio sąlygas ir sėjomainą. Jeigu po žaliojo pūdymo auginsime rapsus, reikėtų rinktis vienokią pasėlio struktūrą, t. y. vengti bastutinių šeimos augalų, jeigu miglinius javus – kitokią, be miglinių, jei pupinius – dar kitokią, be pastarųjų. Žaliajame pūdyme naudingiau sėti sėjomainoje rečiau auginamus augalus, o jų įvairovė neturi būti per didelė. Sudarius mišinį iš daugiau nei trijų rūšių augalų, didėja savikaina, be to, pasėlyje prasideda konkurencija – vieni stelbia kitus, fitosanitariniu atžvilgiu sunkiau palaikyti atstumą sėjomainoje tarp tos pačios rūšies augalų.

Jeigu sėjame žaliąjį pūdymą ir tikimės, kad jis sudygs praėjus šalnų pavojui, verta į mišinį įmaišyti sėjamųjų grikių, kurie paima iš dirvos platesnį spektrą maisto medžiagų, ar didelę žaliąją masę sukaupiančių paprastųjų saulėgrąžų. Žaliojo pūdymo mišiniuose verta auginti ilgesnės vegetacijos augalus, tokius kaip bitinės facelijos, kurias auginant posėlyje dažnai būna per trumpas laikotarpis didesnei biomasei sukaupti.

Žaliajame pūdyme, jei jis pasėtas ankstyvą pavasarį, bręstančios piktžolių sėklos skatina paskubėti ir stabdyti pasėlio vegetaciją. Šį sezoną ne viename žaliojo pūdymo pasėlyje matėsi daugiamečių piktžolių: dirvinių usnių ir pienių kolonijų, tačiau dar dažniau tarp kultūrinių augalų stiebėsi baltosios balandos. Dažnai gausu buvo ir vienų, ir kitų. Todėl piktžolėtame žaliajame pūdyme augalų vegetaciją reikėtų vienaip ar kitaip (skutimu, volavimu) kuo anksčiau nutraukti, o biomasę įterpti, nepažeidžiant žaliajam pūdymui nustatytų terminų reikalavimų ir nepaisant, ar po jo bus sėjami žieminiai, ar laukas paliekamas vasarojui. Kuo tankesnis pasėlis žaliajame pūdyme, tuo didesnė jo stelbiamoji geba, tačiau bioįvairovė neturi būti per didelė, kai vieni pasėti augalai ima stipriai konkuruoti su kitais. Svarbu, kad mišinyje būtų augalų, greitai uždengiančių dirvos paviršių ir ankstyvuoju vystymosi tarpsniu stipriai stelbiančių piktžoles.

Žaliajame pūdyme, kaip ir posėlyje, augalai iš dirvos išgarina daug drėgmės, todėl jų poveikis žemės dirbimo kokybei, nelygu kokios meteorologinės sąlygos, vertintinas nevienodai – sausą periodą priešsėjinio paruošimo ir sėjos sąlygos pablogėja, lietingą periodą – gerėja.

Žaliasis pūdymas taip pat reikalauja dėmesio, siekiant praturtinti dirvožemį organinių medžiagų ir pagerinti fizikines ir agrochemines savybes, tačiau jis neturi tapti piktžolių augynu. Nors žaliajame pūdyme dažnai auginamos greitai paviršių dengiančios ir piktžoles blokuojančios vienokios ar kitokios garstyčios, tačiau dažnas atvejis, kai iš žaliojo pūdymo kyšo baltosios balandos. Viena galimybė, kaip sumažinti šių sėklinių piktžolių plitimą prieš žaliojo pūdymo sėją pavasarį – tai dirvą vieną ar du kartus suakėti.

Žaliąjį pūdymą pasėjus piktžolių sėklomis užkrėstoje dirvoje, gali padidėti piktžolių sėklų bankas dirvožemyje, jeigu ankstyvos sėjos pasėlis vegetuos visą vasarą ir piktžolės suspės subrandinti sėklas. Tokio žaliojo pūdymo augalų vegetacija vienaip ar kitaip turi būti nutraukta kuo anksčiau, nes daugelio piktžolių sėklos geba sudygti ir įterptos ne visai subrendusios, nepaisant, ar po jo bus dirva ruošiama žieminiams ar vasarojui.

***

Iš kompleksinėje ekoschemoje rekomenduojamų priemonių negamybinei veiklai, kuri turėtų sudaryti 5 proc. naudojamo žemės ploto, mažiausiai dėmesio sulaukė kraštovaizdžio elementų priežiūra, trumpaamžių medingųjų augalų ir daugiamečių žolių juostos. Dažniausiai pasirinktas žaliasis pūdymas. Galbūt todėl, kad žaliojo pūdymo agrotechnika žemdirbiams aiškesnė, nes tam tikra patirtis jau įgyta auginant posėlį ar tarpinius pasėlius.

Žinoma, plėsti plotus ekoschemose numatytoms veikloms viliojo kiekvienai priemonei skirtos papildomos išmokos, nes nedalyvaujantiems ekoschemose ūkiams priklausys tik bazinė išmoka, kuri ir toliau lieka viena mažiausių ES ir, nelygu deklaruotas plotas, gali įvairuoti. Nors ir svarbi finansinė parama pagal pasirinktą veiklą, tačiau svarbiausias žemdirbių tikslas – tvarus priemonės poveikis dirvožemio našumui. Jis didele dalimi priklauso nuo organinės anglies kiekio, kurį sėkmingai gali papildyti kokybiškas žaliasis pūdymas, o tai lemia fizikinių ir cheminių savybių teigiamus pokyčius dirvožemyje ir augalų produktyvumą.