Šiemet deklaruotas žemės ūkio naudmenų plotas, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek padidėjo – užima 2,904 mln. ha (2022 m. – 2,900 mln. ha). Vis dėlto, palyginti su ankstesnių metų duomenimis, šiųmetis rezultatas jiems nusileidžia. Tarkime, 2018 m. deklaruota 2,910, o 2020 m. – 2,937 mln. hektarų.

Šiemet, palyginti su pernai, paraiškų pateikta mažiau – 116,2 tūkst. (2022 m. – 118,7 tūkst.). Vis dėlto matyti, kad jau nuo 2012-ųjų kiekvienais metais sulaukiama vis mažiau paraiškų. Pavyzdžiui, 2012 m. jų buvo 159,5, o 2018 m. – 128,1 tūkst.

Juridiniai asmenys pateikė 994, fiziniai – 115 159 paraiškų. Daugiausia juridinių asmenų (231) deklaravo didesnius kaip 500 ha plotus, kurie bendrai siekia daugiau nei 397,9 tūkst. hektarų. Mažiausiai juridinių asmenų – vos 13 – deklaravo mažesnius nei 1 ha plotus, kurie bendrai sudaro 4,69 hektaro.

Daugiausia fizinių asmenų deklaravo nuo 5 iki 10 ha, tokių buvo 24 243, kurių bendras plotas užima 174,6 tūkst. hektarų. O štai turinčiųjų daugiau kaip 500 ha žemės ūkio naudmenų tarp fizinių asmenų yra mažiausiai – 256. Jie tokių plotų iš viso deklaravo 200,4 tūkst. hektarų.

Trumpa statistika

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet didžiausi žemės ūkio naudmenų ir kiti plotai deklaruoti Panevėžio r. savivaldybėje (109 tūkst. ha), kuri pagal šį rodiklį pastarąjį dešimtmetį nenusileidžia kitoms savivaldybėms. Antrąją vietą užima Kėdainių r. (108,6 tūkst. ha), o trečiąją – Raseinių r. (99,6 tūkst. ha) savivaldybės. Paraiškų daugiausia pateikė Šilalės (4 700), Alytaus (4 494) ir Šilutės rajonų (4 199) žemdirbiai.

Palyginti su 2022 m., 33,7 proc. išaugo žieminių miežių (šiemet – 44,2, pernai – 33 tūkst. ha), 34,2 proc. – cukrinių runkelių (atitinkamai 15,9 ir 11,8 tūkst. ha), 26 proc. – mišrių sodų (213 ir 169 ha), 24,9 proc. – smidrų (129,7 ir 103,8 ha), 13,4 proc. – avižų (92,9 ir 81,9 tūkst. ha), 8,4 proc. – mišrių uogynų (41,5 ir 38,3 ha) plotai. Tačiau buvo ir tokių plotų, kurie išsiplėtė kartais. Tarkime, vikių deklaruota 2, cukinijų – 2,5, kalendrų – 10, o lęšių – net 20 kartų daugiau.

Fiksuotas ir tam tikrų plotų mažėjimas. Pavyzdžiui, 57,2 proc. – ridikėlių (šiemet – 6, pernai – 13,2 ha), 53,1 proc. – pluoštinių kanapių (atitinkamai 2,5 ir 5,3 tūkst. ha), 47,8 proc. – rapsukų (246,6 ir 472,4 ha), 31,6 proc. – brokolių (9,5 ir 13,9 ha), 22,6 proc. – grikių (45,8 ir 59,1 tūkst. ha), 15,8 proc. – pašarinių runkelių (32,7 ir 38,9 ha), 8,7 proc. – moliūgų (1,7 ir 1,4 tūkst. ha).

Šiemet žaliasis pūdymas užskaitytas kaip negamybinė veikla, todėl jo plotas per metus padidėjo daugiau kaip 27 proc. – deklaruota 79,5 tūkst. hektarų. O štai juodojo pūdymo deklaruota net 82 proc. mažiau – 24,9 tūkst. hektarų.

Lietuvoje populiariausių kultūrų – žieminių kviečių, vasarinių miežių ir žieminių rapsų – plotai taip pat kito. Žieminių rapsų sumažėjo 10,7 proc. (šiemet – 300,4, pernai – 336,5 tūkst. ha), o žieminių kviečių – 0,3 proc. (atitinkamai 833,2 ir 835,7 tūkst. ha), vasarinių miežių padidėjo 13,8 proc. (117,7 ir 103,4 tūkst. ha).

Pievos ir ganyklos

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet daugiamečių ganyklųpievų (5 metai ir daugiau) bei natūralių ir pusiau natūralių pievų deklaruota 531,9 tūkst. ha – 4,5 proc. mažiau nei 2022-aisiais (557 tūkst. ha). Daugiausia – Šilutės r. (327 tūkst. ha) savivaldybėje. Nuo 2017-ųjų, kai daugiamečių ganyklų-pievų bei natūralių ir pusiau natūralių pievų buvo 746,8 tūkst. ha, jų sumažėjo net 78 procentais.

Ganyklų arba pievų iki 5 metų šiais metais deklaruota 164 tūkst. ha, kas yra 2,2 proc. mažiau nei pernai (167,7 tūkst. ha), bet 9,2 proc. daugiau nei 2017-aisiais (150,2 tūkst. ha). Daugiausia jų – 144,2 tūkst. ha – deklaravo Šilalės r. sav. žemdirbiai.

Šlapynių deklaruota 11,8 tūkst. ha, iš kurių daugiausia yra Šilutės r. sav. (2,6 tūkst. ha), o vienmečių ir daugiamečių žolių – 82,4 tūkst. ha. Pastarųjų didžiausi plotai driekiasi Rokiškio r. sav. – 3,9 tūkst. hektarų. Palyginti su 2017 m., deklaruotų šlapynių plotai padidėjo beveik dvigubai, o vienmečių ir daugiamečių žolių – 79,1 procento.

Ekologinės sistemos

Naujuoju 2023–2027 m. finansiniu laikotarpiu pradėtos taikyti ekologinės sistemos. Šiųmetis pasėlių deklaravimas parodė, kad žemdirbiai gana aktyviai dalyvauja gamybinėse ekologinių sistemų veiklose, kurias vykdydami prisideda prie žaliojo kurso įgyvendinimo tikslų.

Daugiausia pareiškėjų rinkosi kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybines veiklas: „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ (258,3 proc. suplanuoto ploto), „Augalų kaita“ (218,1 proc.), „Tarpiniai pasėliai“ (176 proc.). Tarp populiariausių negamybinių veiklų – „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“ (87,9 proc. suplanuoto ploto) ir „Daugiamečių žolių juostos“ (61,1 proc.).

O štai ekologinę sistemą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“ rinkosi retas – siekia mažiau nei 7 proc. suplanuoto ploto. Populiariausi kraštovaizdžio elementai – medžiai ir krūmų grupės, miškeliai, apleistos sodybvietės ir ūkiniai pastatai. Šioje ekosistemoje dalyvavo 6 251 pareiškėjas, deklaruotas kiek didesnis nei 3 550 ha plotas.