Į Lietuvą atkeliavo pirmasis grynakraujis „Toyota“ elektromobilis bZ4X. Turint galvoje, kad būtent „Toyota“ pirmoji ėmėsi elektrifikuoti tradicinius ratuočius ir dar 1997-aisiais perspjovė konkurentus, pristačiusi serijinei gamybai paruoštą hibridinį modelį Prius, šios premjeros recenzijoje vartoti skaitvardį „pirmasis“ neišpasakytai keista.

Ar nebus japonai šį tą pražiopsoję ir pernelyg ilgai užsisėdėję laboratorijose? Kai 2009-ųjų vasarą Stokholme „Toyota“ surengė oficialias trečiosios kartos Prius sutiktuves Europos rinkoje, spaudos konferencijoje jų paklausta, ar nėra planuojama šio hibrido versija su dyzeliniu vidaus degimo varikliu? Šypsodamasis nuo ausies iki ausies tuometis „Toyota Motor Europe“ vyriausiasis viceprezidentas patikino, kad tikrai ne, nes ketvirtos kartos Prius jau bus 100 proc. elektrinis. Šios prognozės neišsipildė, nes 2016-aisiais pasirodę Prius IV, o 2023-iųjų pradžioje – Prius V yra tik rafinuotesnės, išmanesnės, dailesnės ir efektyvesnės hibrido versijos.

Kodėl „tikro“ elektromobilio kelionė nuo koncepcinio iki serijiniu būdu gaminamo modelio užtruko? Greičiausiai todėl, kad „Toyota“ tebėra didžiausia pasaulyje automobilių gamintoja, su milžinišku administraciniu aparatu ir įpročiu prieš ką nors „pjaunant“ devynis kartus pamatuoti. Tai yra padaryti taip, kad vėliau netektų raudonuoti dėl planavimo ir projektavimo klaidų ar kviesti pro fabriko vartus išleistą techniką užsukti į atstovybes dėl išaiškėjusių konstrukcinių nesusipratimų. Neatsitiktinai dalis apžvalgininkų bZ4X laiko svarbiausiu kompanijos ateitį lemsiančiu modeliu. Ar tai pavyko padaryti neišpasakytai ilgai šlifuojant visiškai naują elektra varomiems automobiliams skirtą platformą e-TNGA ir pristatant pirmąjį „bZ“ šeimos (šis akronimas kilęs iš angliškos frazės beyond Zero – „mažiau už nulį“) narį? Vieną vasaros savaitgalį praleidęs su bZ4X ir pagainiojęs elektrinį krosoverį daugiau mažiau visais važiavimo režimais, kokių paprastai prireikia gyvenant priemiestyje, drįsčiau sakyti „taip“.

Nuo konvejerio nuriedėjęs bZ4X tokio pat santūriai modernaus eksterjero, kaip ir 2021-ųjų pavasarį demonstruotas bZ4X Concept. Pernelyg nenutolęs nuo naujųjų laikų „Toyota“ stiliaus kanonų, krosoveris vienu metu atrodo ir aptakus, ir „raumeningas“. Pabrėžtinai siauri priekinių žibintų blokai, tik šiek tiek didesni už radiatoriaus groteles, nuleistas turbūt iki žemiausios įmanomos padėties priekinėje dalyje. Apskritai bZ4X kėbulas neturi pernelyg įmantrių briaunų ar jokios funkcijos neatliekančių detalių. Ginčytis galima nebent dėl masyvių plastikinių ratų arkų apvadų, su kuriais automobiliukas atrodo tarsi įsispyręs kerzinius purvabridžius. Kita vertus, važinėjant žvyrkeliais, tai padeda švelninti iš po ratų taškomo abrazyvo poveikį.

Krosoverio kapotas pabrėžtinai ilgas, nedaug trumpesnis už gana žemai nuleisto stogo plokštumą, todėl elektromobiliukas prašosi būti vadinamas „sportišku“. Tokį įspūdį sustiprina palyginti nedidelis bZ4X aukštis, ploni priekiniai statramsčiai, nuožulnūs kėbulo kampai, masyvūs slenksčiai, iki 20 colių skersmens siekiantys ratlankiai, sumontuoti kone pačiuose kėbulo kampuose. Palyginti su populiariuoju Toyota RAV4, elektrinis visureigio įpėdinis yra žemesnis 85 mm (1 650 mm; krosoverio ilgis – 4 690 mm, plotis – 1 860 mm), automobilis turi trumpesnes priekines ir galines iškyšas, o ratų bazė ilgesnė 160 mm (2 850 mm). Variklio gaubto linija taip pat pažeminta 50 mm. Galinėje dalyje labiausiai dėmesį kausto aerodinaminis stogo sparnas-aptakas, kuris per sprindį kyšo virš galinių durelių tik kėbulo kampuose, tarsi juodojo čiurlio uodega. Nedrįstu narstyti, kokį efektą tai sukuria, tačiau vienas faktas akivaizdus: bZ4X oro pasipriešinimo koeficientas yra vos 0,291 Cx – geresnis nei beveik visų BMW, „Audi“ ar „Porsche“ modelių. Aptakumą čia gerina giliai priekinio buferio kampuose esančios angos, kurios tolygiai paskirsto oro srautus, ir aklinai uždengtas dugnas.

Jei japono eksterjeras nusipelno vien komplimentų, tai pravėrus dureles priežasčių traukti per dantį „Toyota“ dizainerius tikrai nereikia ieškoti su didinamuoju stiklu. Bene keisčiausias jų sprendimas – prietaisų skydelį užrioglinti ant priekinio skydelio tarsi vintažinius arklio pakinktus. Ekranas su vairuotojui svarbia informacija įrėmintas keisčiausiuose apkaustuose. Tarsi baigdami dėlioti interjero detales už šį darbą atsakingi vyrukai būtų sutraukę po stiprios žolės suktinę, o tada užsimoję trūks plyš sunaudoti visas dirbtuvėse užsigulėjusias plastiko atsargas. Rezultatas vienas keisčiausių ir nepraktiškiausių, kokius yra tekę matyti. Tuo pat metu vietos tradicinei daiktadėžei keleivio pusėje taip ir neatsirado. Paprastai ten laikomas smulkmenas ar dokumentus siūloma laikyti po „arka“, suformuota iš centrinio porankio ir elektroninio transmisijos valdymo bloko. Viršutinėje šios konstrukcijos dalyje įrengta nedidelė dėtuvė su dangteliu mobiliojo telefono belaidžiam įkrovimui. Sumanymas geras, tačiau naudojantiems didesnį korpusą turinčius aparatus vietos čia gali šiek tiek pritrūkti.

Elektromobilių fanams, įpratusiems stabdant maksimaliai išnaudoti kinetinę energiją ir ja įkrauti bateriją, tai daryti keliaujant su bZ4X bus kiek sunkiau nei paprastai, nes regeneracijos režimą aktyvuojantis jungiklis yra ne prie vairo, o greta sukamojo transmisijos valdymo ratuko. Pasiekti jį nepasilenkus artyn įmanoma, tik jei esate įpratęs sėdėti arti vairaračio arba jūsų ranka ilgumo sulig sportinės valties irklu.

Purkštavimo bangą sukėlė ir tai, kaip veikia posūkių mechanizmas: jis skleidžia tokį traškėjimą ir kleksėjimą, kad kaskart prireikus kitiems eismo dalyviams siųsti perspėjimo signalą apie keičiamą važiavimo kryptį nevalingai krūptelėdavau, ar nebus svirtelė pasigavusi artritą. Akivaizdu, kad šioje vietoje, kaip ir rinkdami interjero apdailos medžiagas, japonai pabandė sutaupyti, ambicijas konkuruoti su Premium klasės analogais atidėdami vėlesniems laikams.

O dabar apie tai, už ką pirmąjį „Toyota“ elektrinį krosoverį būtina pagirti. Visų pirma, jo pakaba subalansuota dieviškai ir tęsia geriausias šio koncerno tradicijas. Važiuojant bet kokiu režimu, net ir seniai neremontuotu keliu, salone nesigirdėjo bildesių, o vibracija buvo pavyzdingai slopinama. Komfortą ir valdymo savybes lemiantis pakabos balansas beveik tobulas, net turint galvoje, kad elektrinis korosoveris sveria kone 2 t (beveik 300 kg daugiau nei Toyota RAV4).

Elektrinis „Toyota“ šeimos naujokas yra pirmasis serijinis modelis, siūlomas su Steer by Wire sistema, neturinčia mechaninės sąsajos tarp vairo ir priekinių ratų. Elektroninės mašinos smegenys tiksliai nustato ratų posūkio kampą, atsižvelgdamos į vairuotojo ketinimus. Tradicinis vairas pakeistas One Motion Grip valdikliu, tad automobilį galima valdyti nuosekliau ir lengviau, tuo pat metu suteikiant daugiau erdvės kojoms, pagerinant vairuotojo sėdėjimo padėtį ir palengvinant įlipimą ir išlipimą iš automobilio. Kadangi sistema neturi mechaninių sąsajų, dingsta nereikalingos, per ratus jaučiamos vibracijos, tačiau vairuotojas vis tiek gali pajusti reikalingą atsaką, tarkime, sukeliamą kelio dangos. Vairavimo charakteristikas galima keisti pasirinkus atitinkamą vairavimo režimą.

bZ4X bus siūlomas tiek su priekinių, tiek su visų varančiųjų ratų pavaromis. Priekine ašimi varomame modelyje montuojamas 150 kW (204 AG) galios elektros variklis, generuojantis 265 Nm maksimalų sukimo momentą. Visais ratais varomame modelyje ant abiejų ašių montuojami du 80 kW pajėgumo elektros motorai, kurie sukuria bendrą 218 AG galią ir 337 Nm maksimalų sukimo momentą. Versija su X-MODE sistema leidžia įveikti net 0,5 m siekiančią brastą – akumuliatorius yra gerai izoliuotas nuo vandens. Ruošiantis šturmuoti sudėtingesnius kelio ruožus, galima aktyvuoti režimus, skirtus giliam sniegui ar purvui (kai greitis mažesnis nei 20 km/val.) arba Grip Control sunkesnėms bekelės sąlygoms (riedant mažesniu nei 10 km/val. greičiu).

Modelis su silpnesniąja jėgaine iki 100 km/val. įsibėgėja per 7,5 sek., o su galingesniąja – per 6,9 sek. Maksimalus greitis pažabotas ties 160 km/val. riba. Elektrinis krosoveris siūlomas su vieninteliu 71,4 kWh talpos ličio jonų baterijų bloku, kuris aušinamas vandeniu ir gali būti įkraunamas tiek 11 kW, tiek ir 150 kW siekiančia galia. Tai yra su nuolatinės srovės sparčiuoju įkrovikliu energijos atsargas iki 80 proc. galima papildyti per mažiau nei pusvalandį. Gamintoja teigia, kad akumuliatoriai nuolat stebimi dėl anomalios veiklos ar degradacijos požymių ir suteikia garantiją, kad baterijos išlaikys 70 proc. savo talpos iki 10 metų. Neoficialiai teigiama, kad baterijos talpa sumažės iki maždaug 10 proc. per dešimtmetį arba po 240 000 km. Maloniai nustebino energijos naudojimo efektyvumas. Pagal WLTP metodiką atlikti bandymai liudija, kad bZ4X viena įkrova įveikia iki 500 kilometrų. Judėti neperkopiant 15 kWh/100 km nėra sunku.

Dar bZ4X gali pasigirti naujausios kartos Toyota Safety Sense sistema, apimančia pagrindines prevencines saugos funkcijas, išplečiančias krosoverio funkcionalumą ir gebančias įdėmiau stebėti kitus eismo dalyvius. Lane Trace Assist saugiai laiko automobiliuką savo juostoje, perspėja apie kelio ženklus, seka kelio pakraščio žymėjimą arba priekyje važiuojančią transporto priemonę. Ši sistema bendradarbiauja su adaptyviąja pastovaus greičio palaikymo sistema, galinčia visiškai sustabdyti automobilį, todėl jo greitis yra saugiai pakoreguojamas įvažiuojant į posūkius ar kitam automobiliui priešais stabdant. Elektronika taip pat stebi vairuotojo veiksmus vairu, stabdžių ir akceleratoriaus pedalais – jeigu jie tam tikrą laiką nenaudojami, aktyvuojama avarinė sustojimo programa.

Automobilyje įdiegta naujausia nuo avarijų sauganti sistema (PCS) nuolat stebi kelią ir įspėja vairuotoją arba pradeda avarinį stabdymą, jei kyla neišvengiama smūgio rizika. Safe Exit Assist sistema padeda išvengti dažnos rizikos atidarant automobilio dureles, kai iš galo artėja kitos transporto priemonės, dviratininkai ar pėstieji. Ši funkcija pasitelkia aklųjų zonų stebėjimo įrangą, kad fiksuotų judėjimą už automobilio ir perspėtų vairuotoją ar keleivius, jeigu šie ketintų rizikingai atidaryti dureles.

Į „Europos metų automobilio 2023“ rinkimų finalininkų sąrašą įtrauktas Toyota bZ4X elektromobilis Lietuvoje kainuoja nuo 56 500 eurų. Už brangiausią versiją prašoma 67 800 eurų. Pagrindiniai naujoko varžovai – Hyundai Ioniq 5, Kia EV6, Volkswagen ID.4, Škoda Enyaq – yra tų pačių kainų lygio.