Tai – ankstyviausios brandos migliniai javai Lietuvoje. Jie idealiai tinka kaip žieminių rapsų priešsėlis. Atsparūs aukštoms vasaros temperatūroms. Brandindami grūdus ištveria didesnį kaip 30 °C karštį. Atsparūs vidutinės trukmės sausroms.

Žieminių miežių stiebai storesni nei vasarinių ir dėl to jie sukaupia daugiau maisto medžiagų atsargų, o tai padeda išauginti didesnio produktyvumo varpas net ir per sausesnius orus. Dėl to jų derlingumas 1–2 t ha^-1 didesnis už vasarinių miežių. Tačiau žieminiai miežiai menkai atsparūs pasėlių užliejimams vandeniu tiek pavasarį, tiek žiemą. Mažiau nei vidutiniškai atsparūs ligoms. Šaknų sistema – vidutinės galios.

Žieminiams miežiams reikia našių, nerūgščių žemių, kuriose veikia drenažas. Jiems sėti tinka vidutinio, aukšto ir labai aukšto našumo žemės. Pagal granuliometrinę sudėtį tinka priesmėlių, lengvų ir vidutinio sunkumo priemolių dirvožemiai. Minimalus humuso kiekis > 2,0–2,5 procento. Geriausiai žieminiai miežiai auga, kai vidutinio sunkumo priemolio žemėse yra 3 proc. ir daugiau humuso. Minėtose žemėse juos reikėtų auginti pagal intensyvias technologijas. Kitaip tariant, žieminių miežių nerekomenduojama auginti nei pagal tausojamąją, nei pagal ekstensyviąją technologijas. O intensyvių technologijų laukuose jų potencialus derlingumas siekia 8,0–9,0 t ha^-1, atsižvelgiant į žemių našumo lygį.

Vieta sėjomainoje

Sėjomainos rotacijoje žieminiai miežiai privalo eiti pirmieji ir po jų turėtų būti sėjami žieminiai rapsai. Abiejų rūšių augalai kelia beveik vienodus reikalavimus dirvožemiams. Sakoma taip: „Dirvose, kuriose peržiemoja žieminiai miežiai, tikrai peržiemos ir žieminiai rapsai“.

Žinant, kad žieminiai miežiai sėjami tik našiose žemėse ir anksti nukuliami, tai po jų dar lieka laiko gerai paruošti dirvas žieminiams rapsams sėti ir optimaliu laiku tai padaryti. Ankstyva žieminių rapsų sėja ir našios žemės leistų išauginti labai derlingus rapsų pasėlius. Po žieminių rapsų būtų sėjami žieminiai kviečiai, kurių poreikiai dirvožemiams panašūs į minėtų augalų poreikius. Po žieminių kviečių sėjami ankstyvos brandos veislių žirniai, kurie savo ruožtu būtų idealūs žieminių miežių priešsėliai. Šitaip turėtume sėjomainos rotaciją, kuri užtikrintų aukščiausią visų keturių joje esančių kultūrinių augalų derlingumą. Tačiau ne visada pasiseka padaryti tai, ką esi suplanavęs.

Žieminius miežius dar galima būtų sėti ir po kitų anksti pjaunamų pasėlių: užimtųjų pūdymų, daugiamečių žolių po pirmojo nušienavimo, žieminių rapsų, po ankstyvųjų bulvių ar ankstyvos brandos vasarinių miežių. Vasariniai miežiai subręsta liepos pabaigoje, tad pakanka laiko sudaiginti jų pabiras ir tinkamai paruošti dirvas žieminiams miežiams sėti. Jei dėl nepalankių klimato sąlygų žieminiai miežiai per stipriai nukentėtų, tai pavasarį juos galima atsėti vasariniais miežiais. Žinoma, vasarinius miežius priskirti geriausiems priešsėliams būtų netikslinga, tačiau taip auginti galima.

Pasėlio tankumas

Žieminių miežių varpos yra ne tokios produktyvios kaip žieminių kviečių, todėl, siekiant išauginti labai derlingus žieminius miežius, privalu suformuoti optimalaus tankumo pasėlius. Našiose žemėse iš visų miglinių javų tankiausius (7,0–7,5 mln. vnt. ha^-1 produktyvių stiebų) pasėlius gali suformuoti vasariniai miežiai. O žieminiai miežiai yra antroje vietoje po jų – 6,5–7,0 mln. vnt. ha^-1 produktyvių stiebų. Žinoma, tai galimo potencialo reikšmės. Realesni skaičiai būtų 5,5–6,5 mln. vnt. ha^-1. Net ir tokio tankumo pasėlius suformuoti nelengvas uždavinys, bet išsprendžiamas.

Lietuvos ūkių žieminių miežių pasėlių tankumo reikšmės dažniausiai yra 5,0–6,0 mln. vnt. ha^-1 produktyvių stiebų, arba apie 20 proc. mažesnio tankumo, nei reikėtų suformuoti. Toks pasėlio faktinio tankumo neatitikimas nuo realiai galimo sumažina prikuliamų grūdų kiekį 1,2– 1,5 t ha^-1.

Mokslinė ir gamybinė agronominė praktika rodo, kad auginant javus sunkiausia yra suformuoti optimalaus tankumo pasėlį, antroje vietoje grūdų kiekio varpoje reguliavimas. Norint suformuoti planuojamo tankumo pasėlį, susiduriama su daug nežinomųjų: sėklų lauko daigumas; krūmijimosi intensyvumas; peržiemojimo laipsnis; savaiminis pasėlių retėjimas ir kt.

Dirvų dirbimo būdai

Nors manoma, kad veislių žiemkentiškumo rodikliai turi lemiamos įtakos sėkmingam miežių peržiemojimui, tačiau ilgalaikė praktika rodo, kad netikusi auginimo agrotechnika gali viską sugadinti. Ji prasideda žemių ruošimu sėjai. Prieš pasirenkant dirvų dirbimo būdus, kaskart reikėtų įvertinti konkretaus lauko faktinę būklę: žemės savybes, priešsėlinių augalų paliktas ražienas ir šiaudų paskleidimo tolygumą. Jeigu žemė nėra nei per daug išdžiūvusi, nei permirkusi, nei susidariusi podirvinė pluta, tai tinka bet kuri įdirbimo sistema – ir ariminė, ir minimali. Svarbu tik laiku ir kokybiškai pirmąkart nuskusti ražienas. Kuo ražienos aukštesnės, šiaudai paskleisti netolygiai ir dar daug gyvų piktžolių, tuo giliau skutama, geriau tai atlikti diskiniais skutikliais. Bearimis žemės dirbimas netinka žieminius miežius atsėliuojant. Pastaruoju atveju visada būna daug sudygusių pabirų, kurios ne tik sutankina pasėlį menkaverčiais augalais, bet ir užkrečia augalus įvairiomis ligomis.

Po priešsėlinių augalų pjūties iki žieminių miežių sėjos turi praeiti ne mažiau kaip dvi savaitės. Jei priešsėliai buvo žirniai, tai po jų pjūties iki miežių sėjos lieka visas mėnuo, ir visiškai pakanka laiko kokybiškai paruošti dirvas žieminiams miežiams sėti.

Tręšimas ir sėja

Žieminių miežių tręšimo sistema yra labai panaši į žieminių kviečių. Žieminiai miežiai taip pat priklauso tai miglinių javų grupei, kurie dažniausiai auginami pagal intensyvias technologijas ir netaupomos joms skirtos lėšos. Tik žieminiai miežiai, palyginti su kviečiais, tręšiami mažesnėmis azoto trąšų normomis. Siekiant išauginti 8 ir daugiau tonų iš hektaro grūdų, žieminius miežius siūloma tręšti N₁₅₀P₈₀K₁₂₀. Tai labiau vidutinė rekomenduojama tręšimo norma, nei ta, kurią ūkininkai pasirinks, atsižvelgdami į konkretaus lauko ypatumus ir kitas sąlygas.

Be abejo, rudeninio tręšimo pagrindas – prieš sėją išberti fosforo ir kalio trąšas ir jas įterpti į dirvožemį 5–8 cm gyliu. Kadangi žieminiai miežiai sėjami anksti, per rudens vegetaciją sunaudoja palyginti daug azoto. Dėl to jie prieš sėją taip pat tręšiami ir azoto trąšomis – apie 30–45 kg ha^-1.

Iš visų žieminių javų žieminiai miežiai sėjami anksčiausiai. Tai jiems padeda neskubant išauginti gerai išsivysčiusius augalus, kurie rudenį būna jau baigę IV organogenezės etapą, t. y. ir išsikrūmiję, ir suformavę autonomišką šaknų sistemą pirmos kartos šalutiniuose ūgliuose. Pagal vystymąsi jie jau būna suformavę ir centrinę žiedynų ašį, ir varputes ant žiedyno ašies narelių. Vidutinio ir aukšto našumo žemėse pasėtiems žieminiams miežiams reikia apie 50 dienų nuo sudygimo iki rudens vegetacijos pabaigos, kad pasiektų IV organogenezės etapą. Ūkininkai juos sėja nuo rugpjūčio 20 iki rugsėjo 5 dienos. Sėjos laiko ankstinimas ar vėlinimas sukelia problemų, trukdančių pasiekti optimalų augalų išsivystymą prieš rudens vegetacijos pabaigą.

Jau minėta, kad gamybinėmis sąlygomis žieminių miežių pasėlių vidutinis tankumas, atsižvelgiant į žemių našumo faktinį lygį, privalėtų būti 5,0–6,0 mln. ha^-1 produktyvių stiebų, nes tada pasėliai tik retai išgula ir būna ne taip apnikti ligų. Jei žieminius miežius žadame sėti optimaliais terminais, tai reikia stengtis, kad po sėjos lauke sudygtų 250–275 vnt. m^-2 augalų. Jei sėklų laboratorinis daigumas viršija 95 proc. ribą, o per sėją žemė nėra per sausa, tai galima planuoti apie 80 proc. sėklų lauko daigumą. Tada ir sėklos normą nustatyti nesunku. Žieminiai miežiai gausiai krūmijasi ir vidutiniškai suformuoja 4–5 ūglius. Vadinasi, iki rudens vegetacijos pabaigos jų pasėlių tankumas bus 1 000– 1 200 ūglių kvadratiniame metre.

Žieminių miežių pirminio augimo tempai, krūmijimosi intensyvumas ir kitų augimo ir vystymosi etapų eiga labai priklauso nuo jų sėklų įterpimo gylio. Rekomenduojama žieminių miežių sėklas įterpti į žemę 3–5 cm gyliu. Praktika rodo, kad tokio sėjos gylio pasėliai ir toliau sparčiau auga ir vystosi. Jų krūmijimosi mazgai susiformuoja saugiame nuo šalčių 2,1–2,3 cm gylyje, pasėlio tankumas būna beveik optimalus (5,36–6,0 mln. vnt. ha^-1 produktyvių stiebų). Tokiais atvejais, kaip rodo ekspedicinių tyrimų duomenys, vidutinis pasėlių derlingumas gali siekti 6,84–7,22 t ha^-1.

***

Miglinių šeimai (Poaceae) priklausanti Miežių (Hordeum) gentis skirstoma į 28 rūšis. Iš jų tik viena yra sukultūrinta – sėjamieji miežiai (Hordeum sativum) L.), kuri turi du porūšius: dvieilius (Hordeum distichon) ir daugiaeilius (Hordeum polistichon), pastarieji dar skirstomi į ketureilius (Hordeum tetrastichon) ir šešiaeilius (Hordeum hexastichon). Miežiai – vienmečiai žoliniai augalai, turintys žieminę, vasarinę ir pusiau žieminę formas. Žieminiai miežiai dažniau būna daugiaeilių porūšių.