Populiarėjant žirgų sportui Lietuvoje, veisėjai stengiasi gerinti bandos genetiką – atsiveža iš svetur naują eržilą kumelėms kergti ar sėklina jas su genetiškai vertingų eržilų sperma.

Kumelės dažniausiai kergiamos su Lietuvoje užaugintais ir laikomais eržilais, kadangi tai natūralus būdas, kuris nereikalauja papildomų priemonių – sėklinimo įrankių, skysto azoto, specialių konteinerių atvėsintai spermai transportuoti ir kitų. Pats darbas taip pat reikalauja mažiau laiko.

Tačiau natūralus kergimas susijęs su rizika, kad geras sportinis eržilas patirs traumą ar užsikrės nuo kumelės lytiškai plintančiomis ligomis. Todėl pasaulyje labiau praktikuojamas dirbtinis kumelių sėklinimas šviežia arba šaldyta eržilo sperma. Taip yra saugoma eržilo sveikata, patikrinama spermos kokybė, tiriamas spermos mikrobiologinis užterštumas, o svarbiausia – optimaliai išnaudojama vertingo eržilo reproduktoriaus genetika.

Nepaisant to, ar eržilo sperma bus naudojama atvėsinta, ar kriokonservuojama, svarbiausia jos paėmimas ir surinkimas. Atliekant spermos surinkimo procedūrą, būtina laikytis visų apsaugos priemonių, dėvėti šalmus ir t. t. Neturintiems praktikos žirgų savininkams rekomenduojama šią procedūrą atlikti tik kartu su patyrusiu veterinarijos gydytoju.

Populiariausias būdas spermai surinkti

Pagrindinis ir populiariausias pasaulyje būdas eržilų spermai surinkti – naudoti dirbtinę vaginą. Šiuo metodu renkant spermą eržilas turi būti išmokytas šokti ant fantomo / muliažo, o darbuotojai turi jį mokėti prilaikyti ir valdyti, taip pat žinoti, kaip paruošti dirbtinę vaginą ir laiku ją panaudoti. Šalia fantomo gali būti pastatoma rujojanti kumelė.

Prieš eržilui šokant ant fantomo būtina nuvalyti nešvarumus, nuplauti lytinius organus šiltu vandeniu. Tinkamai paruošta dirbtinė vagina imituoja rujojančios patelės lytinius takus. Dirbtinę vaginą sudaro tvirtas korpusas su įmontuotu kraneliu, į jo vidų įtiesiama speciali plėvelė (lateksinis apvalkalas), kuri užfiksuojama korpuso galuose. Distaliniame korpuso gale pritvirtinamas ejakuliato surinkimo indas. Vidinė plėvelė turi būti patepama specialiu spermai nekenksmingu lubrikantu, norint sumažinti trintį ir nepažeisti eržilo varpos. Dirbtinė vagina per kranelį pripildoma 42–55 °C temperatūros vandens, kuris užtikrina eržilui kūno temperatūros pojūtį per ejakuliaciją. Paruoštos dirbtinės vaginos skersmuo reguliuojamas vandens spaudimu: pripilant arba nuleidžiant vandenį. Eržilui šokant ant muliažo dirbtinė vagina užmaunama ant varpos ir taip ejakuliatas patenka tiesiai į spermos surinkimo indą.

Šiandien rinkoje yra gana platus dirbtinių vaginų pasirinkimas. Visos jos yra panašaus dizaino su viduje esančių lateksiniu apvalkalu ir prie distalinio galo pritvirtintu mėgintuvėliu su filtru, skirtu surinkti šviežiai eržilo spermai. Kiekvienas modelis turi savų privalumų, pagal kuriuos individualiam eržilui galima parinkti atitinkamą vaginą.

Eržilui ejakuliavus būtina pasirūpinti tinkamomis spermos laikymo sąlygomis. Surinkta sperma skiedžiama specialiu skiedikliu, kuris padidina tūrį, palaiko spermos pH ir praturtina ją reikalingų maisto medžiagų, kad spermatozoidai išliktų kuo ilgiau vaisingi, t. y. gyvybingi ir judrūs. Į skiediklių sudėtį paprastai įeina antibiotikai, kurie taip pat užtikrina spermatozoidų gyvybingumą, nes slopina bakterijų dauginimąsi. Atskiesta šviežia sperma atvėsinama iki +5 °C ir gali būti laikoma ar transportuojama iki panaudojimo specialiuose temperatūrą palaikančiuose konteineriuose. Šviežia atvėsinta sperma turi būti panaudota sėklinimui per laiką, kuris nurodytas skiediklio instrukcijoje (dažniausiai galioja 48–72 val.) arba naudojama kita spermos paruošimo technika – spermos kriokonservavimas, kai laikas nuo spermos surinkimo ir užšaldymo iki sėklinimo neturi įtakos spermatozoidų vaisingumui, kol jie laikomi giliai užšaldyti skystame azote, specialiame diuaro inde.

Muliažo panaudojimas

Su muliažu sperma paimama panašiai kaip ir su dirbtine vagina. Muliaže, kuris naudojamas spermai paimti, įstatoma dirbtinė vagina, į kurią eržilas pats turi pataikyti, taip jam imituojant natūralų kergimą ir kuo mažiau įsikišant žmogui. Tiek naudojant muliažą, tiek ir dirbtinę vaginą pasiekiami geriausi rezultatai, o spermos užterštumas mažiausias.

Neturint dirbtinės vaginos ar muliažo, eržilų spermą galima surinkti naudojant specialų prezervatyvą. Tačiau naudojant šį metodą, kuriam reikia rujojančios kumelės, spermoje nustatomas labai didelis užterštumas bakterijomis ir didelis šalutinių ląstelių kiekis ejakuliate. Problema, kad ne visiems eržilams pavyksta užmauti prezervatyvą, o pavykus – ne visi eržilai ejakuliuoja.

Neretai ejakuliatą galime prarasti, jeigu po sueities prezervatyvas nuslysta nuo eržilo varpos. Šis metodas dažniau naudojamas reproduktoriams, kurie kergiami natūraliai ir dar nėra išmokyti šokti ant muliažo.

Kiti būdai

Eržilo ejakuliatą galima surinkti rankiniu būdu. Naudojant šį metodą galima apsieiti be rujojančios kumelės ir specialių prietaisų. Pagrindinė taisyklė taip imant spermą – laikytis higienos reikalavimų. Spermos užterštumas gali labai pakenkti surinktos spermos vaisingumui ir sukelti didelių problemų vėliau ją panaudojant.

Eržilams su ejakuliacijos sutrikimais ar žemu libido gali būti taikomas farmakologinis spermos surinkimo būdas. Šiam metodui reikia α₂ klasės adrenerginio receptorių agonisto – ksilazino, kuris naudojamas sedacijai, anestezijai, raumenų atpalaidavimui ir analgezijai. Ejakuliacija prasideda po medikamentų suleidimo praėjus apie 10 min. Naudojant šiuos medikamentus nereikia kumelės eržilui sujaudinti. Taip paimtos spermos rodikliai labai panašūs kaip ir naudojant dirbtinę vaginą, tik tūris mažesnis, o spermatozoidų koncentracija didesnė.

Farmakologiškai pasiekti geresnį efektą galima kartu naudojant ir imipraminą (vaistas naudojamas gydyti žirgus su narkolepsija ar ejakuliacijos sutrikimais). Tačiau ejakuliacijos procentas taikant farmakologinį būdą nėra labai aukštas: naudojant ksilaziną jis siekia 14–39 proc., o kartu su imipraminu – iki 57 procentų. Šis metodas nėra labai rekomenduotinas, nes kaskart leidžiant medikamentus ilgainiui jie gali sukelti nepageidaujamus šalutinius poveikius: žirgo alpimą, širdies ritmo ar virškinamojo trakto sutrikimus.

Dar vienas populiarėjantis pasaulyje eržilų ir kitų gyvūnų spermos surinkimo būdas – spermos surinkimas iš antsėklidžio. Iš antsėklidžio sperma surenkama iš karto po gyvūnų mirties ar kastracijos. Šis metodas dažniausiai taikomas tada, kai atsitinka nelaimingas įvykis ir eržilas reproduktorius staiga gaišta, patiria traumą, yra priverstinai kastruojamas ar savininkai nusprendžia eržilą kastruoti. Spermos surinkimas iš antsėklidžio yra paskutinė galimybė surinkti genetiškai vertingo gyvūno spermą ir ją panaudoti.

Svarbu paminėti, kad spermatozoidai turi būti renkami iš antsėklidžio uodegėlės, nes ten esantys spermatozoidai yra vaisingi. Kaip rodo tyrimai, surinkta iš antsėklidžio sperma galima sėklinti ir šviežia, ir atvėsinta, ją galima užšaldyti. Nors iš antsėklidžio surinktų spermatozoidų vaisingumas yra mažesnis negu šviežiai ejakuliuotų, tačiau koncentracija labai didelė, taigi galima pagaminti daugiau spermos dozių negu iš vieno ejakuliato.

Sėklidės su antsėklidžiu ar vien tik preparuotas ir perrištas abiejuose galuose antsėklidis turi būti pristatytas į laboratoriją spermai surinkti ir paruošti kuo greičiau po kastracijos. Atlikti tyrimai rodo, kad antsėklidyje esančių spermatozoidų gyvybingumas, laikant sėklides kambario temperatūros (+22 °C), dar išlieka nekintantis apie 24 val., o vėliau pradeda mažėti. Tuo tarpu sėklides laikant šaltai (+5 °C), spermatozoidų gyvybingumas perpus sumažėja tik po 72 val. Tačiau kriokonservavimui tokie spermatozoidai jau netinka. Taip pat svarbu terpė, kurioje laikomos sėklidės. Po kastracijos jas geriausia įdėti į fiziologinį tirpalą. Jei laboratoriją galima pasiekti gana greitai (per 1–3 val.), sėklides galima tiesiog įdėti į polistirolo dėžutę ir laikyti vėsioje vietoje, kol bus mėginys pristatytas į laboratoriją. Jei atvėsinimui naudojamas ledas, reikėtų nepamiršti, kad sėklidės negali liestis su ledu, kad išvengtų nušalimo ir spermatozoidų pažeidimo.

Laboratorijoje pirmiausia antsėklidis atskiriamas nuo sėklidžių (jei buvo pristatytos kartu). Sperma iš antsėklidžio gali būti surenkama skirtingais būdais, bet geriausi rezultatai, t. y. vaisingiausi spermatozoidai, gaunami, kai jie surenkami iš sėklinio latako, naudojant retrogradinį plovimą. Sėklinis latakėlis plaunamas keletą kartų per įstatytą specialų kateterį jau paruoštu skiedikliu ar kita specialia terpe ir taip spermatozoidai iš karto yra atskiedžiami ir mažiausiai mechaniškai pažeidžiami.

Surinkus mėginį atliekami jo išsamūs tyrimai: skaičiuojama spermatozoidų koncentracija, vertinama spermatozoidų morfologija, gyvybingumas, judrumas ir kt. parametrai. Tik gavus tyrimo rezultatus sprendžiama, ar sperma gali būti naudojama sėklinti. Jei taip, tuomet aiškinamasi, ar geriau sėklinti šviežia atvėsinta ar galima ją kriokonservuoti.

***

Iš visų aprašytų eržilo spermos paėmimo būdų turbūt populiariausias yra natūralų kergimo procesą primenantis eržilo šokimas ant fantomo, surenkant spermą dirbtine vagina. Tačiau vertingo eržilo genetikos išsaugojimui po reproduktoriaus kritimo ar kastracijos labai svarbi ir spermos surinkimo iš antsėklidžio alternatyva. Šis būdas reikalauja daugiau operatyvumo, nes sėklidės į laboratoriją turi būti pristatytos ne vėliau kaip per 24 valandas, reikalinga atitinkama gabenimo talpa ir kt. Tačiau viską atperka rezultatas. Iš laiku ir tinkamai pristatytų sėklidžių į laboratoriją, atsižvelgiant, ar eržilas prieš pat tai buvo naudojamas reprodukcijoje, ar ne, galima tikėtis gauti nuo 5 iki 50 spermos dozių, tinkamų patelėms apsėklinti ir gerai genetikai išplatinti ar išsaugoti.