Ar verta kviečius atsėliuoti, ar auginti monopasėlyje? Kaip kinta dirvožemio savybės ir javų derlingumas taikant ariminį, supaprastintą žemės dirbimą ir skirtingas sėjomainos rotacijas?

Giliojo arimo reikia norint daugiametes pievas paversti dirbamomis, taip pat ten, kur dirvožemio paviršiuje susiformavęs storas augalinis sluoksnis ar ruošiant dirvas kaupiamiesiems augalams: bulvėms, cukriniams runkeliams ir kt. Kitais atvejais kaip pranašesnis įvardijamas supaprastintas, paviršinis žemės dirbimas ar tiesioginė sėja. Minėtų dirbimo būdų privalumai ir trūkumai žurnale buvo aptarti ne kartą. Žvilgtelkime į atliktų tyrimų duomenis, kai ariminis ir supaprastintas žemės dirbimo būdai buvo taikomi skirtingose sėjomainos rotacijose.

LAMMC Žemdirbystės institute Dotnuvoje, sukultūrintame lengvo priemolio dirvožemyje, taikant du skirtingus žemės dirbimo būdus, buvo tirta: 3 narių sėjomainos rotacija (vasariniai rapsai, vasariniai miežiai, žieminiai kviečiai), 2 narių sėjomainos rotacija (žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai) ir žieminių kviečių monopasėlis.

Dirbant žemę pirmuoju būdu, dirva po pagrindinio augalo nuėmimo suskusta, o sudygus piktžolių pabiroms, giliai, armens gyliu, suarta. Taikant antrąjį žemės dirbimo būdą, po pagrindinio augalo nuėmimo ražienos nupurkštos glifosatų grupės herbicidais, prieš sėją dirva suskusta.

Kombaino susmulkintos augalinės liekanos abiem atvejais įterptos į dirvą.

Dirvožemio savybių pokyčiai

Taikant gilaus arimo būdą trilaukėje rotacijoje, kai žieminiai kviečiai sugrąžinami į tą patį lauką po dvejų metų, dirvožemio 0–20 cm armens sluoksnyje humuso sumažėjo 0,11 proc. vnt. (nuo 3,83 proc. nustatyto rotacijos pradžioje, iki 3,72 proc. rotacijos pabaigoje). Žieminių kviečių auginimas monopasėlyje 3 metus humuso kiekį sumažino 0,22 proc. vnt. (nuo 3,97 proc. iki 3,8 proc.). Matyti akivaizdus, 2 kartus siekiantis, skirtumas.

Pagal supaprastinto žemės dirbimo technologiją auginant žieminius kviečius trilaukėje rotacijoje, kur šie javai sugrąžinami į tą patį lauką po dvejų metų, dirvožemio 0–20 cm armens sluoksnyje humuso kiekis padidėjo 0,07 proc. vnt. (nuo 3,71 proc., nustatyto rotacijos pradžioje, iki 3,78 proc. rotacijos pabaigoje). Monopasėlyje 3 metus augintų žieminių kviečių dirvožemio armenyje humuso kiekio balansas išliko neigiamas, t. y. sumažėjo 0,05 proc. vnt. (nuo 3,92 proc. iki 3,87 proc.).

Dirvožemio tankis labiausiai kinta dėl gamtos ir antropogeninių veiksnių. Geriausios sąlygos augalams augti sudaromos tada, kai dirvožemio tankis yra lygus arba mažesnis už 1,30 Mg m^-3.

Atliktų tyrimų duomenimis, taikant gilų arimą dirvožemio tankis paviršiniame 5–10 cm sluoksnyje įvairavo nuo 1,36 iki 1,41 Mg m^-3, gilesniame, 15–20 cm sluoksnyje, buvo 1,37–1,44 Mg m^-3.

Taikant supaprastinto žemės dirbimo technologiją dirvožemio tankis 5–10 cm sluoksnyje svyravo nuo 1,40 iki 1,45 Mg m^-3, gilesniame, 15–20 cm armens sluoksnyje, siekė 1,46–1,47 Mg m^-3. Dvilaukėje sėjomainoje žieminius kviečius kaitant su žieminiais rapsais, dirvožemio tankis išliko mažiausias, o žieminius kviečius atsėliuojant buvo padidėjęs. Šios tendencijos išliko tiek taikant ariminį žemės dirbimą, tiek ir supaprastintą.

Panašiai kaip tankis, keitėsi ir dirvožemio drėgnis. Padidėjusiu dirvožemio drėgniu, taikant ariminį žemės dirbimą, išsiskyrė žieminių kviečių, augintų dvilaukėje sėjomainoje, tiek dirvožemio armens paviršinis 5–10 cm (21,19 proc.), tiek gilesnis 15–20 cm (20,83 proc.) sluoksniai.

Poringumas yra svarbi dirvožemio savybė, kuri lemia vandens ir oro režimą, augalų augimo sąlygas. Optimalus bendras poringumas turėtų sudaryti 45–50 proc. Geriausia aeracija, kai oras dirvožemyje sudaro 20–25 proc. poringumo.

Vertinant dirvožemio poringumo duomenis, pranašesnė išliko dvilaukė sėjomaina (žieminiai kviečiai, žieminiai rapsai), kur, taikant ariminį žemės dirbimą, žieminių kviečių pasėlio dirvožemyje bendrojo poringumo rodikliai buvo didžiausi – 48,6 proc., taip pat ir aeracinio poringumo – 17,1 proc. Taikant supaprastintą žemės dirbimą, analogijos tos pačios: dvilaukėje sėjomainoje bendrasis poringumas sudarė 45,9 proc., aeracinis – 17 procentų.

Didesni agronominiu požiūriu vertingų mezoagregatų (5–0,25 mm) kiekiai nustatyti naudojant abi žemės dirbimo technologijas, kur žieminiai kviečiai auginti dvilaukėje sėjomainoje su žieminiais rapsais. Mažiausiai dirvožemio struktūrinių agregatų nustatyta žieminių kviečių monopasėlio armenyje. Šios dirvožemio struktūrinių agregatų kitimo tendencijos išliko abiejuose dirvožemio armens (0– 10 cm ir 10–20 cm) sluoksniuose.

Vidutiniais tyrimų duomenimis, gausiau sliekų aptikta neartame dirvožemyje. Trumpinant žieminių kviečių sugrįžimo į tą patį lauką trukmę nuo dvejų iki vienerių metų ir atsėliuojant, sliekų nuosekliai mažėjo, atitinkamai: 146, 142, 114 vnt. m^-2, biomasė kito analogiška seka, atitinkamai: 34, 32, 26 g m^-2.

Javų augimo ir derliaus skirtumai

Supaprastinus žemės dirbimą, monopasėlyje augintų žieminių kviečių sudygimas ir peržiemojimas išliko mažiausi, kaip ir 1 000 grūdų masė. Grūdų skaičius varpoje, kaip ir 1 000 grūdų masė, didžiausi buvo dvilaukėje sėjomainoje, žieminius kviečius kaitant su žieminiais rapsais.

Taikant ariminį žemės dirbimą ir kviečius sugrąžinant į tą patį lauką po dvejų, vienų metų ar atsėliuojant, derlingumas nuosekliai mažėjo, atitinkamai: 6,0 t ha^-1, 5,4 t ha^-1 iki 4,8 t ha^-1. Atsisakant arimo, žieminių kviečių derliaus mažėjimas irgi išliko nuoseklus: 5,6 t ha^-1, 5,3 t ha^-1 iki 4,5 t ha^-1.

Trilaukėje sėjomainoje taikant tradicinį žemės dirbimą, žieminių kviečių auginimo grynasis pelnas gautas vos 4 proc. didesnis, palyginti su derliumi, gautu taikant minimalų žemės dirbimą. Trilaukėje sėjomainoje, taikant minimalų žemės dirbimą, gautas vidutiniškai 10 proc. didesnis grynasis pelnas.

Dvilaukėje sėjomainoje žieminius kviečius kaitant su žieminiais rapsais ir atsisakant arimo, grynojo pelno dalis, tenkanti 1 rotacijos nariui, nustatyta 20 proc. didesnė, negu analogiškoje sėjomainoje taikant tradicinį žemės dirbimą.

Neariminis žemės dirbimas yra vienas pagrindinių tausojamosios žemdirbystės elementų. Žemės dirbimo supaprastinimas Vidurio Lietuvos sukultūrintuose lengvo priemolio dirvožemiuose leidžia sutaupyti laiko, energetinių kaštų ir pasiekti ekonominę naudą. Kaip rodo per tris rotacijas atlikti dvinarės sėjomainos duomenys, trumpame periode nepabloginant agrofizikinių dirvožemio savybių galima auginti žieminius kviečius, kaitant su žieminiais rapsais. Tačiau žvelgiant į tolesnę perspektyvą, vertėtų į sėjomainas įtraukti baltyminių ir posėlinių augalų, praturtinančių dirvožemius papildomų maisto medžiagų.