Virbalines spyruoklines akėčias mechaninei piktžolių kontrolei siūlo ne viena žinoma technikos gamintoja. Tačiau rezultatui įtakos turi ne vien mašinos ypatumai, bet ir žinios. Pateikiame 10 patarimų, į ką atkreipti dėmesį, naudojant virbalines spyruoklines akėčias.

Piktžolių kontrolės mados keičiasi. Vietoje pesticidų purkštuvo vis dažniau naudojamos virbalinės spyruoklinės akėčios. Akėjimu siekiama išnaikinti piktžoles ir padėti kultūriniams augalams konkuruoti. Sumažinus pasėlio piktžolėtumą, žemės ūkio augalai įgauna pranašumą.

Tačiau visiškos piktžolių kontrolės niekada nepasieksime. Iki tam tikros žalingumo ribos piktžolės netgi pageidautinos, nes užtikrina dirvožemio stabilumą.

1. Akėti pasėlius reikia iš karto po sėjos

Vadinamasis „aklasis“ akėjimas – pirmoji pasėlių priežiūros priemonė. Jis atliekamas iš karto po sėjos iki kultūrinių augalų sudygimo. Kad būtų galima atlikti ankstyvąjį pasėlių akėjimą, sėkla turi būti įterpta gana giliai. Priešingu atveju akėčvirbaliai gali sužaloti dygstančius žemės ūkio augalus. „Aklasis“ pasėlių akėjimas yra ne tik pirmoji piktžolių kontrolės priemonė, bet ir suardo dirvos plutą, padeda pasėliams lengviau sudygti.

2. Pasirinkti tinkamą sėjos laiką

Kad būtų galima anksti akėti pasėlius, reikia tinkamai pasirinkti sėjos laiką. Netrukus po sėjos pasėlius akėti galima tik esant tinkamoms oro sąlygoms, kad akėjimo agregatas galėtų važiuoti lauku.

3. Akėti tiek, kiek reikia, bet kuo mažiau

Kiekviena pasėlių akėjimo operacija susilpnina dirvožemio struktūrą, nes (sąmoningai) suardoma dirvos pluta. Be to, akėjimas skatina ir piktžolių sėklų dygimą. Todėl pasėlių akėjimas turėtų būti gerai suplanuotas ir atliekamas tik tada, kai to tikrai reikia.

Po kultūrinių augalų sudygimo akėjama tol, kol įmanoma užžerti piktžoles, t. y. kai jos yra iki skilčialapių tarpsnio (siūlelių tarpsnis). Tačiau reikėtų vengti akėti pasėlius jautriais kultūrinių augalų vystymosi tarpsniais, pvz., javams esant antro lapelio tarpsnio.

4. Tinkamai sureguliuoti akėčias

Norint nepažeisti dygstančių sėklų, virbalinių spyruoklinių akėčių darbinį gylį reikia suderinti su sėklų įterpimo gyliu. Tai traktorininkas turi tikrinti keletą kartų. Siekiant optimalaus akėjimo rezultato, spyruoklines virbalines akėčias būtina sureguliuoti pagal auginamus augalus ir jų augimo tarpsnį.

5. Teisingai pasirinkti važiavimo greitį

Darbinių dalių agresyvumas labai priklauso nuo akėjimo agregato važiavimo greičio. Jis pasirenkamas atsižvelgiant į dirvos sąlygas, kultūrinių augalų augimo tarpsnį ir pasėlio piktžolėtumą. Kuo darbinis greitis didesnis, tuo didesnis darbo našumas ir piktžolių kontrolės efektyvumas. Tačiau dėl to didėja rizika, kad nukentės ir žemės ūkio augalai.

Atsižvelgiant į sąlygas, akėjimo agregatas gali važiuoti nuo 1,5 iki 12 km/val. greičiu.

6. Įvertinti dirvos tinkamumą žemės ūkio agregatams važiuoti

Kaskart akėjant pasėlius būtina atsižvelgti į tinkamas oro ir dirvos sąlygas. Siekiant geriausio akėjimo rezultato, dirva bet kokiu atveju turi būti pravažiuojama. Jei ji bus per šlapia, susiformuos provėžos ir dirva bus pažeista. Būtina įsidėmėti, kad nepažeistoje sveikoje dirvoje piktžolių būna mažiau.

7. Akėčvirbalius nustatyti didesniu kaip 90º atakos kampu

Virbalinių spyruoklinių akėčių akėčvirbaliai judėjimo krypties atžvilgiu turi būti nustatyti didesniu kaip 90º kampu. Kai dirbant akėčių rėmas yra lygiagretus dirvos paviršiui, didesniu kaip 90º atakos kampu nustatyti akėčvirbaliai piktžoles užžeria geriausiai. Didesniu kaip 90º atakos kampu nustatant akėčvirbalius, rizika užversti žemėmis ir kultūrinius augalus sumažėja.

Mažesniu kaip 90º atakos kampu nustatyti akėčvirbaliai perstumia daugiau žemės, todėl žemės ūkio augalai užžeriami greičiau. 90º atakos kampu nustatyti akėčvirbaliai leidžia dirbti didesniu greičiu. Taip nustatyti akėčvirbalius ypač rekomenduojama dirbant aukštesniuose pasėliuose.

8. Atsižvelgti į akėčvirbalių apkrovą

Siekiant tolygaus virbalinių spyruoklinių akėčių darbo rezultato, reikia tinkamai nustatyti akėčvirbalių apkrovą. Hidrauliškai reguliuojama akėčvirbalių apkrova užtikrina vienodą jų apkrovimą per visą akėčių darbinį plotį. Kad akėčios geriau prisitaikytų prie dirvos paviršiaus nelygumų, lauke reikėtų važiuoti išilgai griovio.

9. Dokumentuoti pasėlių akėjimo operacijas

Net jei tai šiek tiek biurokratiška, atliktos pasėlių akėjimo technologinės operacijos turėtų būti dokumentuojamos. „Darbų dienoraštyje“ turėtų būti fiksuojami tokie parametrai, kaip akėčių panaudojimo laikas, darbinis greitis, gylis ir nustatymai. Taip vėlesniais metais bus galima atsekti, kokia priemonė, kokiu laiku ir kokiomis sąlygomis buvo atlikta. Turimą informaciją bus galima panaudoti optimizuojant pasėlių akėjimo darbus.

10. Išbandyti naujoves ir kaupti patirtį

Tikriausiai svarbiausias patarimas yra tai, kad visuotinai galiojančio recepto, kaip teisingai atlikti pasėlių akėjimą, nėra. Labai svarbūs yra tokie besikeičiantys veiksniai, kaip ūkio vieta, oro ir dirvos sąlygos. Išbandykite skirtingus virbalinių spyruoklinių akėčių nustatymus įvairiose dirvose auginamuose pasėliuose. Kuo daugiau kartų tikrinsite žemės ūkio mašinų darbo rezultatus, tuo labiau priartėsite prie optimalių technikos nustatymų. Pasėlių akėjimas reikalauja kantrybės ir tikslumo.