Žemės ūkio ir maisto sektorius išskiria trečdalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų. Mėšlas yra antroje vietoje pagal didžiausią ŠESD susidarymą ūkiuose. 2020 m. pasaulyje iš mėšlo išsiskyrė 1,3 mlrd. t anglies dioksido (CO₂) ekvivalento.

Ūkiuose ŠESD susidaro vykdant augalininkystės ir gyvulininkystės veiklą, keičiant žemės paskirtį, tarkime, naikinant miškus ir sausinant durpynus, taip pat kitose grandinės dalyse: maisto gamybos ir šalinimo, mažmeninės prekybos, buities. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos statistiniais duomenimis (FAOSTAT), 2020 m. pasaulio žemės ūkio ir maisto sektoriaus emisijos sudarė 16 mlrd. t CO₂ ekvivalento, ūkininkų ūkiuose susidariusi dalis siekė 45 proc. viso šio kiekio.

Daugiausia ŠESD emisijų išsiskyrė dėl gyvulių žarnyno fermentacijos, o mėšlas buvo antras pagal susidariusį kiekį – 2020 m. siekė 1,3 mlrd. t CO₂ ekvivalento. Dėl mėšlo susidariusios ŠESD emisijos pasaulyje 2020 m., palyginti su 2000-aisiais, išaugo 19 procentų.

Mėšlą sudaro gyvulių, paukščių kietosios ir skystosios išmatos, kraikas, todėl tikslinga jo kiekį sieti su gyvulių skaičiumi pasaulyje. FAOSTAT duomenimis, 2020 m., palyginti su 2000-aisiais, labiausiai padaugėjo vištų (80 proc.), kupranugarių (77 proc.) ir ožkų (49 proc.). Per minėtą laikotarpį pasaulio ūkiuose sumažėjo tik mulų ir arklėnų (39 proc.).

Augant gyvulių ir paukščių skaičiui, padaugėjo mėšlo, taip pat dėl jo susidarančių ŠESD emisijų. Didžiausia jų dalis teko ganyklose paliktam ganomų gyvulių mėšlui, kuri 2020 m. sudarė 58 proc. (0,8 mlrd. t CO₂ ekvivalento) visų dėl mėšlo išsiskyrusių ŠESD emisijų. Dėl ganyklose palikto mėšlo ŠESD emisijų kiekis augo sparčiausiai – 2020 m., palyginti su 2000-aisiais, padidėjo 27 procentais. Nors tvarkomo mėšlo (surinkimas, laikymas, apdorojimas ir panaudojimas) dalis struktūroje sumažėjo nuo 33 proc. 2000 m. iki 30 proc. 2020 m., tačiau ŠESD emisijų kiekis per šį laikotarpį išaugo 10 proc. – iki 0,4 mlrd. t CO₂ ekvivalento. Šių emisijų susidarymo struktūroje mėšlo įterpimas į dirvožemį (paskirstymas laukuose tokiais kiekiais, kurie praturtina dirvą) sumenko, tačiau 2020 m., palyginti su 2000-aisiais, šis kiekis išaugo 14 proc. – iki 0,2 mlrd. t CO₂ ekvivalento.

Dėl mėšlo susidariusių ŠESD emisijų struktūra žemynuose 2020 m. rodo, kad didžiausia dalis teko Azijai – 36 procentai. Toliau rikiuojasi Afrika (21 proc.), Pietų ir Centrinė Amerika (18 proc.), Europa (13 proc.), Šiaurės Amerika (9 proc.). Mažiausias rodiklis 2020 m. buvo Okeanijoje – 3 procentai.

Nagrinėjant, kaip skirtinguose žemynuose tvarkomas mėšlas, pastebėta, kad į dirvožemį jo daugiausia įterpiama Europoje (25 proc.). Afrikoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje mėšlas dažniausiai paliekamas ganyklose (atitinkamai 86 ir 79 proc.). Daugiau kaip pusė viso mėšlo sutvarkoma (surenkama, laikoma, apdorojama ir panaudojama) Europoje (57 proc.) ir Šiaurės Amerikoje (53 proc.).

Vis dėlto mėšlo tvarkymas priklauso ir nuo žemynuose laikomų gyvulių ir paukščių skaičiaus. Afrikoje daugiausia yra ganyklose ganomų gyvulių, todėl ten mėšlas dažniausiai jose ir paliekamas.

Europos Sąjungoje (toliau – ES 27) dėl mėšlo išsiskyrusios ŠESD emisijos 2020 m. sudarė 69 proc. viso ES 27 išsiskyrusio ŠESD emisijų kiekio. Bendras ES 27 šalių šių emisijų kiekis 2020 m., palyginti su 2000-aisiais, sumažėjo 9,5 procento. Emisijų, kurios išsiskyrė dėl ganyklose palikto mėšlo, nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo 17,3 procento.

Daugiausia ŠESD emisijų dėl mėšlo 2020 m. išsiskyrė Vokietijoje, kur tvarkomas mėšlas sudarė 16,3 proc. viso ES 27 šalių tvarkomo mėšlo. Tačiau Prancūzija dominavo pagal į dirvožemį įterpto ir ganyklose palikto mėšlo kiekį – sudarė atitinkamai 17,9 ir 20 proc. viso taip sutvarkyto mėšlo. Lietuvoje dėl mėšlo išsiskyrusios ŠESD emisijos siekė apie 0,7 proc. viso ES 27 šalių kiekio. Yra ir daugiau šalių, kur šis rodiklis nesudaro nė 1 proc. viso ES 27 šalių kiekio, pavyzdžiui, Bulgarija (0,9 proc.), Slovėnija (0,4), Latvija (0,4 proc.), Estija (0,3), Malta (0,1 proc.).

Remiantis FAOSTAT duomenimis, Lietuvoje ŠESD emisijų dėl mėšlo 2020 m., palyginti su 2000-aisiais, bendrai sumažėjo 34 procentais. Dėl tvarkomo mėšlo sumažėjo 37 proc., dėl įterpto į dirvožemį – 29 proc., dėl palikto ganyklose – 29 procentais.