Siekiant efektyviai kontroliuoti amarus javuose, labai svarbu priemonių kompleksas, pradedant nuo optimalaus sėjos laiko iki insekticidų panaudojimo. Sezono metu būtina atsižvelgti į meteorologines sąlygas, analizuoti amarų plitimo dinamiką pasėliuose, pažinti kenkėjus, žinoti jų vystymosi ciklą.

Javų augintojai, planuodami pasėlių priežiūros darbus, amarų kontrolę dažniausiai suderina su kitais technologijoje numatytais purškimais nuo ligų, išgulimo ir kt. Kad tie purškimai būtų tiksliniai ir efektyvūs, labai svarbu pasirinkti tinkamą amarų kontrolės laiką. Tam gali padėti kenkėjų prognozavimo sistemos, kurios įspėja apie amarų plitimo pradžią ar numato tikėtiną protrūkį. Labai pravartu sekti Integruotoje augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje IKMIS pateikiamus stebėjimų duomenis ir rekomendacijas.

LAMMC Žemdirbystės institute darytų tyrimų duomenimis, vasariniuose miežiuose dominuoja ieviniai (Rhopalosiphum padi) amarai. Jie sudaro daugiau kaip 50 proc. bendro plintančių amarų kiekio. O žieminių kviečių pasėlyje didžiąją dalį sudaro javiniai amarai (Sitobion avenae) – apie 35 proc. bendro šių kenkėjų kiekio pasėlyje.

Blyškiųjų javinių amarų (Metopolophium dirhodum) taip pat randama, bet tai nėra dažni amarai Lietuvoje: tyrimų duomenimis, neviršija 10 proc. bendro šių kenkėjų kiekio.

Amarų rūšių ypatumai

Dažniausiai plintantys ieviniai amarai (Rhopalosiphum padi) yra smulkūs, iki 2,5 mm, pilkai žali vabzdeliai. Jie sudaro dideles kolonijas ant javų stiebų ir lapų. R. padi pagrindinis tarpinis augalas šeimininkas yra ievos. Šios rūšies amarai rudenį sudeda kiaušinėlius tarp ievų pažastinių pumpurų ir stiebo. Pavasarį išsiritus kiaušinėliams ievinių amarų nimfos maitinasi ir vystosi ant besiskleidžiančių ievų lapų.

Vasarą ieviniai amarai maitinasi miežių, kviečių, avižų, rugių, kvietrugių sultimis. Gausiai šiems amarams išplitus galima matyti ištisai apniktus augalus. Ieviniai amarai dažniausiai aptinkami apatinėje augalo dalyje – ant stiebų ir lapų. Vienu metu kolonijoje gali būti ir besparnių, ir sparnuotų individų. Vasarą ieviniai amarai dauginasi partenogenetiškai, kai neapvaisintos patelės veda tik gyvavedes pateles. Todėl jie išplinta staiga ir labai gausiai.

Vasariniuose javuose žalingiausi ieviniai amarai iki augalų išplaukėjimo. Po to jie išskrenda į jaunesnių miglinių augalų pasėlius. Šie amarai labiau žalingi vasariniams javams nei žieminiams.

Rudenį atsiranda skirtalyčiai, sparnuoti individai. Jie perskrenda ant ievų krūmų, kur apvaisintos patelės deda žiemojančius kiaušinėlius.

Kita dažna amarų rūšis yra javiniai amarai (S. avenae). Jie stambesni už ievinius. Kūnas nuo šviesiai gelsvai žalio iki tamsiai rausvai rudo. Javiniai amarai visą savo gyvavimo ciklą gyvena ant miglinių žolių ir javų. Sparnuoti vabzdžiai patenka į miglinių augalų pasėlius vasaros viduryje, kur juos galima lengvai pamatyti ant lapų ir varpų. Kenkia dažniau žieminiams javams (kviečiams) nei vasariniams.

Javinių amarų kolonijos dažniausiai susidaro varpose, kur ir maitinasi. Šios kolonijos būna gerokai mažesnės nei ievinių ir blyškiųjų javinių amarų.

Tiek ieviniai, tiek blyškieji javiniai amarai maitinasi dažniausiai ant lapų. Javiniai amarai maitinasi ant lapų ir varpose. Žalingiausi, kai gausiai išplinta nuo javų žydėjimo iki pieninės javų brandos (BBCH 61–73).

Plinta ir kukurūzuose

Vis daugiau auginant kukurūzų, minėtų rūšių amarai gali gana gausiau išplisti ir juose. Iš varpinių javų ir žolių pasėlių amarai perskrenda į kukurūzų pasėlius baigiantis jų lapų vystymosi tarpsniui (BBCH 19).

Žalingiausi kukurūzams ieviniai amarai. Jie kukurūzų pasėliuose dažniausiai išplinta liepos pabaigoje, kai javai jau būna pasiekę brandą, o kenkėjai ieško kitų augalų maitinimuisi.

Ant kukurūzų lapų ir burbuolių kutų amarai įsikuria kolonijomis. Čiulpimo vietose lieka punktyrinių pažeidimų. Ant išsiskyrusio lipčiaus susidaro suodinas pelėsis, kuris taip pat gali turėti įtakos derliui.

Kadangi kukurūzai yra ilgesnės vegetacijos augalai, vyraujant vis šiltesniam ir ilgesniam rudens periodui, pasėliuose amarų gali būti daug ir jie gali padaryti didelės žalos. Be to, amarai pavojingi ir kaip virusinių ligų platintojai.

Pažeidžia skirtingas augalų vietas

Skirtingų rūšių amarai paprastai pažeidžia skirtingas javų vietas: R. padi dažniausiai įsikuria ant apatinių stiebų ir lapų, M. dirhodum – ant vidurinių lapų, S. avenae – ant viršutinių lapų ir varpų. Tyrimais nustatyta, kad, nepaisant tam tikros pažeidimo vietos skirtumo, R. padi ir S. avenae konkuruoja ant kviečių augalų. Įrodymų apie R. padi ir M. dirhodum konkurenciją kol kas nėra.

Skiriasi ne tik minėtų rūšių amarų žalos padarymo vieta sezono metu, bet ir vystymosi ciklas. Javiniai amarai žiemoja javuose ir žolėse, o ievinių ir blyškiųjų javinių amarų kiaušinėliai – ant augalų tarpininkų.

Sezono metu gausiai maitindamiesi amarai sutrikdo kultūrinio augalo asimiliacinį plotą, dėl to nukenčia besivystantys grūdai. Esant amarų protrūkiui, ne tik subręsta smulkesni grūdai, bet ir suprastėja jų kokybė.

Nuo amarų javų pasėliai labiausiai nukenčia šių kenkėjų protrūkio metais. Kai vyrauja palankios meteorologinės sąlygos (šilti, vidutiniškai drėgni orai), amarai dauginasi ir išplinta labai greitai. Užsitęsusios sausros, aukšta temperatūra arba stiprūs liūtiniai lietūs gali visai nutraukti šių kenkėjų plitimą. Ieviniai amarai pavasarį, perskridę nuo ievų į vasarojų, mėgsta įsikurti ant jaunų, gausiai azoto trąšomis patręštų augalų. Todėl anksti sėtame ir per amarų aktyvią migraciją jau išplaukėjusiame pasėlyje, taip pat tolygiai patręštame vasarojuje, amarų būna žymiai mažiau.

Kokius ir kada naudoti insekticidus

Ūkininkai dažnai renkasi prevencinius purškimus insekticidu nuo amarų kartu su fungicidu ar kitu naudojamu ir derančiu produktu. Deja, purškiama ne visada laiku, ypač per amarų protrūkius. Tai gali pasitaikyti, kai naudojami kontaktiniai insekticidai. Rinkoje šiuo metu vyrauja būtent kontaktiniai insekticidai. Kol kas tik vienas selektyvus sisteminis insekticidas registruotas amarų kontrolei javuose. Renkantis selektyvaus naudojimo produktus, būtina įvertinti, ar tuo pačiu metu neplinta kiti kenkėjai (pvz., lemai, tripsai).

Panaudojus insekticidus reikėtų apžiūrėti pasėlį dar kartą, nes palankiomis sąlygomis gali pakilti nauja amarų banga ir padaryti neigiamą poveikį grūdų derliui. Pasėlio apžiūra nuo ankstyvų tarpsnių iki pieninės brandos pradžios padeda įvertinti amarų gausumą ir priimti sprendimą dėl insekticidų naudojimo poreikio.

***

Kai amarų gausumas pasiekia Geros augalų apsaugos praktikos taisyklėse nurodytas žalingumo ribas, reikia naudoti insekticidus.

• Nuo ievinių amarų reikia purkšti insekticidais, jeigu krūmijimosi tarpsniu yra apnikta 50 proc. stiebų ir ant augalo būna po 1–2 amarus, bamblėjimo tarpsniu – 50 proc. apniktų stiebų ir daugiau kaip po 10 amarų ant stiebo.
• Nuo javinių amarų reikėtų naudoti insekticidus, kai javams išplaukėjus amarų apniktų stiebų randama 20–30 proc., o apnikto stiebo varpoje būna vidutiniškai 2–3 amarai.