Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) 2023-iuosius paskelbė Sorų metais, siekdama paskatinti jas auginti ir vartoti. Soros – vieni seniausių žmonių civilizacijai žinomų javų.

Iš 6–7 tūkst. augalų rūšių, kurias žmonija kadaise vartojo maistui, dabar pasaulyje vos 9 rūšys plačiausiai auginamos, iš kurių tik trys (ryžiai, kviečiai ir kukurūzai) sudaro 50 proc. suvartojamų kalorijų.

Dar praėjusiame šimtmetyje auginamos grūdų rūšys, įskaitant soras, buvo laikomos atsilikusiomis nuo šiandieninių poreikių ir pakeistos naujais, technologijomis paremtais augalais. Tačiau pastaruoju metu siekis įvairinti augalininkystę vėl atgręžia žvilgsnį į senovinių augalų alternatyvas.

Anot FAO, šiuo metu soros sudaro mažiau nei 3 proc. pasaulinės grūdų prekybos.

Šimtmečiais soros buvo auginamos visame pasaulyje, tačiau jų centrai tradiciškai buvo Indija, Kinija ir Afrika į pietus nuo Sacharos. Žemės ūkio ekspertai mano, kad sorų veislės, kurios yra vienos seniausių žmonių civilizacijai žinomų grūdinių augalų ir dabar linkusios išnykti, galėtų užimti pagrindinę vietą kovojant su klimato kaita ir pasauliniu badu, sumažintų šalių priklausomybę nuo importuojamų javų, prisidėtų prie pažeidžiamų gyventojų apsirūpinimo maistu ir mitybos gerinimo.

Soros labiau nei kviečiai ar kiti populiariausi grūdai yra tolerantiškos prastam dirvožemiui, sausrai, atšiaurioms auginimo sąlygoms, gali lengvai prisitaikyti prie skirtingos aplinkos, joms nebūtina daug trąšų ir pesticidų, kadangi soros palyginti atsparios ligoms ir kenkėjams. Be to, soroms nereikia tiek vandens kaip kitiems grūdams, todėl jos ypač tinka sausiems regionams. Gilios sorų šaknys padėtų sušvelninti dirvožemių dykumėjimo procesą.

Tikrųjų sorų šiuolaikinių veislių derliaus potencialas gali siekti apie 3,5 t/ha. Augalai užauga iki 100 cm ir aukštesni. Optimalus sėjos laikas – gegužės pirmas dešimtadienis (kai sumažėja šalnų pavojus), optimali dirvos temperatūra sėjant – 9–11 °C. Sėklos norma priklauso nuo sėklų stambumo, vidutiniškai apie 20 kg/ ha. Sėjos gylis – 3–4 cm lengvesnėse dirvose ir 2–3 cm – sunkesnėse. Soros nėra labai reiklios dirvožemiams, tačiau netinka pernelyg sausi ir nederlingi arba labai sunkūs ir drėgni. Dirvožemio pH 5,6 ir daugiau. Fosforo ir kalio trąšomis tręšiama atsižvelgiant į dirvožemį, o azoto trąšos naudojamos pagal auginimo tikslus.

Kaip dengiamieji augalai soros gali būti sėjamos ir gegužės pabaigoje. Priešsėliams soros nejautrios, tačiau nepatartina auginti po kukurūzų arba šalių jų, nes soras gali apnikti kenkėjai, plintantys kukurūzuose.

Sorų derlius kuliamas, kai sėklų drėgnis pasiekia 17–18 proc. Sėklos yra geltonos, blizgančios. Jeigu pasėlis bręsta netolygiai, gali būti naudojami desikantai. 1 000 sėklų sveria apie 5–6 g.

Soros dažnai vadinamos maistingaisiais grūdais dėl didelės jų vertės, palyginti su įprastais javais, tokiais kaip kviečiai, ryžiai ar kukurūzai. Sorų grūduose yra apie 12 proc. baltymų, 70–80 proc. lengvai pasisavinamų angliavandenių, daug mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, magnio, geležies ir įvairių mikroelementų). Soros ypač tinka žmonėms, kurių kraujyje per didelis cukraus kiekis. Jose nėra glitimo, dėl to jos idealios jo netoleruojantiems vartotojams.

Pasak FAO agrarinių ekspertų, Sorų metų paskelbimas galėtų padėti išpopuliarinti jas, kaip tai atsitiko su bolivinėmis balandomis, kurios iki 2013 m. buvo palyginti mažai žinomos ir vartojamos pasaulyje, tuomet jas augino tik apie 50 šalių. Po to, kai buvo paskelbti Bolivinių balandų metai ir įdėta pastangų jas išpopuliarinti, bolivinės balandos jau auginamos daugiau nei 123 šalyse.

***

Soros (Panicum) – miglinių šeimos augalų gentis. Vienmečiai kultūriniai augalai. Stiebas šakotas. Žiedų šluotelės išsikerojusios. Žydi liepos–rugsėjo mėnesiais. Grūdai nedideli, dažniausiai gelsvi, su plėvelėmis, subręsta rugsėjį-spalį.

Soros kilusios iš Pietryčių Azijos. Tai – vieni seniausių žemės ūkio augalų. Kinijoje buvo auginamos daug šimtmečių prieš mūsų erą. Pietų ir Rytų Azijoje sukultūrintos maždaug 7 tūkst. metų pr. m. e. Buvo svarbiausias valgis iki tol, kol paplito ryžiai. Tuo metu buvo maistui vartojamos ne tik Indijoje, Mažojoje Azijoje, bet ir Balkanuose, senovės Graikijoje ir Romoje.

Yra žinoma apie 450 sorų rūšių. Maistui auginamos tikrosios soros (lot. Panicum miliaceum, angl. Proso, Common Millet).

Lietuvoje soros plačiau buvo auginamos VIII–XII a. Lietuviškai soros dar buvo vadinamos prosais. Beje, Lietuvos žemdirbystės institute buvo sukurtos sorų veislės Gelsvės, Juosvės ir Rudės (selekcininkas prof. Antanas Svirskis). Dabar vėl jos atrandamos iš naujo – sorų augina kai kurie ekologiniai ūkiai.