Šiltesnį klimatą mėgstančios trešnės – vieni skaniausių kaulavaisių. Jų auginimo sėkmė mūsų šalies sąlygomis priklauso nuo sodo vietos, pasirinktų poskiepių ir veislių, taikomų auginimo technologijų.

Auginant trešnes šiauriau esančiose šalyse susiduriama su daugiau rizikų. Lietuvoje trešnėms kartu su vyšniomis tenka tik apie 4 proc. viso sodų ir uogynų ploto. Didžiausią pavojų mūsų klimato sąlygomis trešnėms kelia dideli šalčiai, permainingos temperatūros šaltuoju metu ir pavasario šalnos vaismedžiams žydint. Žemesnė nei -21 °C temperatūra jau gali pažeisti kai kurių veislių žiedinius pumpurus, dar didesni šalčiai pavojingi visam vaismedžiui. Galima žala priklauso nuo vaismedžių pasirengimo žiemoti, žiemos eigos, temperatūros ir jos poveikio trukmės. Skiriasi ir veislių ištvermingumas.

Pastarųjų metų žiemos nebuvo labai šaltos, tačiau permainingos. Jei žiemą pasitaiko atšilimų, po jų sugrįžę net ir ne itin dideli šalčiai gali pakenkti vaismedžiams. Dideli temperatūrų svyravimai pavojingiausi antroje žiemos pusėje ir ankstyvą pavasarį, kai augalai jau būna baigę giliosios ramybės tarpsnį. Pavasario šalnos kenkia ir piečiau esančių šalių vaisių ir uogų augintojams. Lietuvoje jos gali padidinti nepalankių žiemų sukeltus padarinius ir lemti dar didesnius nuostolius.

Ar įmanoma sumažinti galimus pavojus? Ketinantiesiems iš trešnių auginimo uždirbti reikėtų atsižvelgti į klimato ypatumus. Lietuva nedidelė, tačiau jos kai kurių dalių meteorologinių sąlygų skirtumai yra akivaizdūs. Nereikėtų trešnynų veisti pietryčių, rytų ir ypač šiaurės rytų rajonuose. Šiose Lietuvos dalyse paprastai šaltesnės žiemos, pietryčių Lietuvoje didesnis šalnų pavojus. Švelniausios žiemos būna vakarų ir pietvakarių dalyse.

Keičiantis klimatui žiemos šiltėja, bet nuo trumpalaikių didesnių šalčių nesame apsaugoti. Tokie orų pokyčiai sodo augalams ne į naudą. Ruošiantis veisti sodą net ir iš dalies šiltesniame rajone, privalu atkreipti dėmesį į vietos mikroklimato ypatybes. Trešnynams patartina rinktis pakilesnes reljefo formas su nedideliu nuolydžiu. Nuolydžio apačia turi būti atvira, be kliūčių šaltam orui nutekėti. Tokiose vietose gerokai mažesnė šalčių ir šalnų rizika. Nereikėtų trešnių sodinti šiaurinės krypties nuolydžiuose, kuriems būdingas šaltesnis mikroklimatas. Šiltuoju metų laikotarpiu trešnėms pakanka vidutiniškai drėgnų ir šiltų orų. Esant aukštoms temperatūroms ir drėgmės trūkumui, gali sumažėti derlius ir suprastėti vaisių kokybė.

Yra ir žemaūgių medelių

Iki šiol labiausiai paplitę aukštaūgiai trešnių vaismedžiai. Jau esame įpratę prie žemaūgių obelų, bet ir žemaūgės trešnės nebe naujiena. Trešnių vaismedžius su žemaūgiais poskiepiais galima sodinti tankiau, jie formuojami kiek kitaip, užauga paprastai iki 2,5–3 m aukščio. Tokiuose soduose lengviau nuskinti derlių, o svarbiausia, kad tą derlių galime apsaugoti nuo paukščių – žemus vaismedžius nesunku apdengti apsauginiais tinklais.

Veislių pasirinkimo kriterijai

Kalbant apie bet kokių augalų auginimą, vienas pirmųjų klausimų būna – kokias veisles auginti? Tinkama veislė lemia nemažą dalį sėkmės. Kaip pirmą pasirinkimo kriterijų sodininkai mėgėjai ir vartotojai paprastai įvardija vaisių dydį ir išvaizdą. Parduotuvių lentynose galime aptikti įvairios išorinės kokybės trešnių vaisių. Kartais jie tikrai būna stambūs, gražūs ir skanūs. Ko galima tikėtis iš trešnių šiuo požiūriu? Ant prekystalių teoriškai įmanoma rasti apie 12 g sveriančių 28–30 mm skersmens vaisių. Labiausiai tikėtina, kad parduodamų vaisių masė bus 7–10 g, skersmuo – 22–26 mm. Geriausios kokybės vaisiai yra brangiausi ir parduodami tose rinkose, kur randa gausiausiai pirkėjų.

Sodininkui, be vaisių kokybės, labai svarbūs ir kiti rodikliai: derlingumas, vaismedžių atsparumas ligoms, ištvermingumas žiemą, atsparumas šalnoms. Pastarosios dvi savybės Lietuvos sąlygomis yra bene lemiamos. Reikia ieškoti aukso vidurio, kad turėtume iš dalies ilgaamžį trešnių sodą, užauginantį nemažą derlių, kurio kokybė tenkintų vaisių valgytojus. Šilto klimato šalyse vaismedžių ištvermingumui daug dėmesio neskiriama, o šiauriau esančiuose kraštuose tai yra labai svarbi vaismedžių savybė.

Vaisių kokybės rodikliai taip pat nepamirštami, bet kartais jų atžvilgiu daroma nedidelių nuolaidų. 1986–2022 m. Lietuvoje išvesta 18 trešnių veislių. Pirmųjų veislių vaisiai sveria 4–5,5 g ir niekaip neatitinka šiuolaikinių rinkos dalyvių lūkesčių. Pastaruoju metu siekiama sukurti stambiavaises, įvairaus sunokimo laiko, kompaktiško vainiko, atsparias puviniui, šalnoms, ištvermingas žiemą trešnes. Naujos kartos veislės Germa, Lukė, Irema BS, Pagunda ir kai kurios kitos užaugina žymiai geresnės kokybės vaisius, yra neblogai prisitaikiusios prie vietinių klimato sąlygų.

Be vietinių, Lietuvos soduose daugiausia aptinkama veislių, kilusių iš kaimyninių šalių, Vakarų ir Pietų Europos, JAV, Kanados, Ukrainos ir Rusijos.

Naujų veislių tyrimai

Veislės kuriamos ir tiriamos nuolat. 2015–2021 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute (SDI) vykdyti perspektyvių trešnių veislių ir selekcinių numerių tyrimai. Auginti vaismedžiai su žemaūgiu Gisela 5 poskiepiu, sodinimo schema ‒ 4,5 x 2,5 m, jie suformuoti apie 3 m aukščio verpstės formos vainikais. Jau antraisiais tyrimo metais vaismedžiai žydėjo, tačiau derlius buvo nedidelis ir jo nefiksavome. Pagal žydėjimo gausumą 2–3-iaisiais metais geriausiai atrodė Vokietijoje sukurta veislė Regina.

Ketvirtaisiais tyrimo metais nuskintas pirmasis derlius. Derlingiausi buvo veislės Mindaugė vaismedžiai – 4,69 t/ha, o nederlingiausi – Merchant. Pastaroji veislė kitais metais užaugino gausiausią derlių, o mažiausią – Regina. 2020 m. gausiausiai derėjo Regina ir selekcinis numeris 102, mažiausiai – Vega. Paskutiniaisiais tyrimo metais derlingiausia buvo Irema BS, nederlingiausia – Vega. Vidutinis visų veislių derlius gausiausias buvo 2020 m. – 14,6 t/ ha. Pirmųjų dviejų metų derlius gautas atitinkamai 3,26 ir 2,59 t/ha.

Matome, kad ne tos pačios veislės kasmet buvo derlingiausios. Akivaizdu, kad metų meteorologinės sąlygos trešnėms daro didelę įtaką. Jautriausiai reagavo veislės Vega vaismedžiai. Per paskutiniuosius dvejus tyrimo metus jos derlius buvo mažiausias. Antroje žiemos pusėje atšilę orai nutraukia priverstinę augalų ramybę, paskatina gyvybinių procesų pradžią, o grįžę šalčiai pažeidžia augalus, pirmiausia – žiedinius pumpurus.

Bene nepalankiausia buvo antra 2021 m. žiemos pusė ir pavasario pradžia. Minimali temperatūra sausį ir vasarį siekė atitinkamai -27,7 ir -24,9 °C, sausio–kovo mėnesiais užfiksuotas didelis temperatūrų svyravimas. Po tokios žiemos nemaža dalis žiedinių pumpurų neišsprogo arba suformavo nevisaverčius žiedus, kurie neturėjo nei piestelių, nei kuokelių.

Didžiausiu vidutiniu derliumi per 4 tyrimo metus pasižymėjo veislės Regina, Irema BS ir selekcinis numeris 102 – 8,01–8,73 t/ha.

Svetur sukurtų veislių vidutinė masė buvo didesnė negu lietuviškų. Absoliučiai didžiausi buvo veislės Vega vaisiai – jie svėrė beveik 10 g. Tiesa, Vega buvo nederlinga, o mažai derantiems vaismedžiams yra būdinga užauginti stambesnius vaisius. Iš lietuviškų veislių didžiausius vaisius užaugino SDI prof. Vidmanto Stanio sukurtas selekcinis numeris 102 – 7,6 g.

Ankstesniuose tyrimuose Norvegijos mokslininkas Eivind’as Vangdal’as nustatė, kad priimtinos kokybės vaisiuose turėtų būti bent 14,2 proc. tirpių sausųjų medžiagų (TSM). Jei jų būna mažiau, vaisių skonis gali netenkinti. Naujesnių tyrimų duomenimis, kai kurioms veislėms pageidautina šio rodiklio riba yra didesnė – 16,0 proc. Mūsų tyrime mažiausiai TSM nustatyta veislės Merchant vaisiuose – 14,7 procento.

Lietuviškos veislės ir selekciniai numeriai pagal šį rodiklį netgi lenkė svetur sukurtas veisles. Absoliuti lyderė buvo Irema BS, sukaupusi 20,2 proc. TSM. Vaisiai su didesniu TSM kiekiu teoriškai turėtų būti skanesni, bet skoniui įtakos turi ir kai kurios kitos per TSM analizes nenustatomos medžiagos. Mūsų tyrime skaniausiais pripažinti veislės Sunburst vaisiai, labai nedaug nuo jų atsiliko Mindaugė, Regina ir selekcinis numeris 102. Kaip gražiausi įvertinti veislių Merchant, Sunburst, Regina ir selekcinio numerio 102 vaisiai.

Taigi, derlingumo ir vaisių kokybės prasme jauno amžiaus sode geriausiai pasirodė veislės Regina ir Sunburst. Irema BS pasižymėjo geru derliumi, bet šiek tiek smulkesniais ir jusliškai prasčiau įvertintais vaisiais. Selekcinis numeris 102 davė tokį pat derlių, kaip veislė Regina, jo vidutinė vaisiaus masė buvo didžiausia iš visų tirtų lietuviškų veislių ir prilygo Merchant vaisių masei. Selekcinio numerio 102 vaisių skonis ir išvaizda buvo įvertinti panašiai kaip Regina, Sunburst, Merchant ar Vega.

Tyrimo duomenys rodo, kad didžiausia rizika auginant trešnes yra nepastovus derlius. Vidutinis tirtų veislių derlingumas tyrimų laikotarpiu kito nuo 2,59 iki 14,60 t/ha. Rekordiniu derliumi 2020 m. išsiskyrė veislė Regina ir selekcinis numeris 102, kurie tuomet sunokino daugiau negu 20 t/ha derlių, tačiau kitais metais vaisių jau buvo maždaug triskart mažiau. Jauno sodo mažesnį derlių dar galima paaiškinti vaismedžių biologinėmis ypatybėmis, o derliaus sumažėjimas paskutiniaisiais metais labiausiai sietinas su meteorologiniais veiksniais.

Jeigu trešnių auginimo galimybes ribotų tik žemos neigiamos temperatūros, pasirinkimo kriterijai būtų aiškesni – kuo veislė atsparesnė, tuo geriau. Deja, ištvermingumas žiemą neapsiriboja vien šia savybe. Vaismedis turi ištverti permainingų žiemos ir ankstyvo pavasario orų kaitą. Ilgalaikiai atšilimai su po jų grįžtančiais šalčiais paprastai augalams padaro didesnę ar mažesnę žalą. Dviejų vienodų žiemų nebūna, tad ir vaismedžių reakcija kiekvienu atveju kitokia.

Trešnės įnoringos ne tik orams. Jų vaisius mėgsta paukščiai, pastaraisiais metais gana smarkiai suniokoja vyšninės musės, nuo lietaus vaisiai trūkinėja, kai kurių veislių linkę pūti. Trešnes Lietuvoje tikrai valgysime ‒ tuo pasirūpins prekybininkai. Norint, kad tarp jų būtų ir lietuviškų, prireiks ne tik gerų ketinimų, bet ir žinių. Būtina pažinti augalą, suprasti jo poreikius, padėti atsispirti nepalankių aplinkos veiksnių poveikiui. Šiais klausimais kelrodis gali būti integruotos kenksmingų organizmų kontrolės (IKOK) gairės, nurodančios, į kokius kritinius veiksnius reikia atkreipti dėmesį ir kaip juos valdyti. Pasikliauti vien trešnėmis gali būti pernelyg rizikinga, bet papildyti jomis kitų sodo augalų sąrašą galima. Tai parankiausia smulkesniems sodininkystės verslu užsiimantiems ūkiams, vaisius ir uogas realizuojantiems tiesiogiai vartotojams. Trešnės praplėstų produkcijos asortimentą ir pailgintų pajamų gavimo laikotarpį.

***

Nors dėl skonio nesiginčijama, bet trešnės patinka daugumai. Pasaulyje per metus jų užauginama apie 2,5 mln. tonų. Pirmaujančios šalys yra Turkija, JAV ir Čilė, Europos Sąjungoje – Italija, Graikija ir Ispanija. Geografinė minėtų šalių padėtis rodo, kad trešnės mėgsta šiltesnio klimato kraštus. Net ir kaimyninė Lenkija, viena iš pirmaujančių pasaulyje pagal obuolių užauginimą, trešnių gamybos srityje (40–60 tūkst. t per metus) aukšta vieta pasigirti negali.