Žieminių rapsų derlių lemia pasėlių tankumas, ankštarų kiekis augale, sėklų kiekis ankštaroje ir 1 000 sėklų masė. Aptarsime jų reikšmę.

Pasėlių tankumas

Svarbiausias rapsų produktyvumo rodiklis – pasėlio tankumas per pjūtį. Sprendžiant pagal augalo užimamos erdvės reikšmes, vienam žieminių rapsų augalui reikia 150 cm². Vadinasi, saulės energija gali būti optimaliai aprūpinti net 60–70 augalų kvadratiniame metre. Sukūrus labai produktyvias hibridines veisles, rekomendacijose jau dažniau buvo minimos 25–40 vnt. m^-2 pasėlio tankumo reikšmės. Selekcininkai suprato, kad žieminių rapsų derlingumo didinimas, didinant jų pasėlių tankumą rudens vegetacijos pabaigoje, nėra perspektyvi kryptis, nes tankesniuose pasėliuose augalai būna daug mažesnės masės ir ne tokie žiemkentiški. Jų dėmesys buvo nukreiptas suteikti žieminiams rapsams savybę, skatinančią šoninių ūglių formavimąsi ir intensyvesnį jų augimą. Per 10–15 metų jie tai ir sukūrė.

2014–2015 metais oficialiose žieminių rapsų auginimo rekomendacijose jau siūlomas tik 20–25 vnt. m^-2 augalų pasėlių tankumas. Rapsų selekcininkai išsiaiškino, kad yra labai glaudus ryšys tarp pasėlių tankumo ir augalų žiemkentiškumo. Tad veislių kūrėjų pastangos buvo nukreiptos didinti vidutinį augalo produktyvumą, kas leistų mažinti pasėlių tankumą, nes retesniuose pasėliuose galima išauginti daug stipresnius ir žiemkentiškesnius augalus.

Šiandieninių hibridinių žieminių rapsų veislių pasėliai visai neturi būti didesnio tankumo, net jeigu auginami pagal ekstensyvias ar tausojamąsias technologijas, nes priešingu atveju iškils pasėlių žiemojimo problemų. Jei ūkininkai nutarė pasirinkti intensyvias žieminių rapsų auginimo technologijas, tai reikėtų visai atsisakyti tankesnių nei 30 vnt. m^-2 augalų pasėlių ir padidinti sėkmingo peržiemojimo tikimybę iki 0,8–0,9 koeficiento.

Ankštarų kiekis augale

Be pasėlių tankumo, tai yra antras pagal svarbą rapsų produktyvumo rodiklis. Ilgai buvo manoma, kad pakanka sumažinti pasėlių tankumą ir savaime padaugės ankštarų augale. Tiesos šiame teiginyje buvo daug, tačiau bandymų duomenys ir rapsų augintojų patirtis parodė, kad butonų kiekiui, o po to ir ankštarų formavimuisi didelės įtakos turi daugybė dalykų: veislės savybės, dirvožemio našumas, tręšimo intensyvumas, sėjos laikas, žiemos ir pavasario orų sąlygos, pavasarinė pasėlių priežiūra ir kt. Pavyzdžiui, šį pavasarį rapsams pakenkė stiprios šalnos, dėl to kai kur ankštarų bus mažiau.

Žieminių rapsų pasėlių produktyvumą galima iš esmės padidinti, auginant juos pagal technologijas, kuriose gerai subalansuoti visi augimo veiksniai.

Kai augalai baigia žydėti, pradeda intensyviai augti rapsų ankštaros ir sėklos jose. Apskaičiuota, kad sėklos ankštarose auga net 45–50 dienų. Po to jos greitai sunoksta ir išdžiūsta, nes riebalai su vandeniu tirpalų nesudaro. Augalai pradeda numesti stiebo ir žiedynų lapus. Fotosintezę vykdžiusių lapų vaidmenį laikinai perima daug chlorofilo turinčios ankštaros.

Sėklų masė auga nuo žydėjimo pabaigos (birželio pradžia) iki sėklų vaškinės brandos (liepos trečioji dekada). Prasidėjus X organogenezės etapui, iš zigotos formuojasi gemalas. Šiuo metu rapsų ankštaros ir sėklos yra žalios. Per pirmąsias dešimt dienų po apsivaisinimo dalis užsimezgusių ankštarų ir sėklų nunyksta dėl įvairiausių priežasčių. Labai sunku pasiekti, kad išgyventų absoliučiai visos užsimezgusios sėklos. Tačiau galima rasti būdų, kaip sumažinti sėklų savaiminio nunykimo ankštarose mastus. Tai – tręšimai per lapus.

Pirmajam po žydėjimo tręšimui per lapus pasirenkamas karbamidas (30 kg ha^-1), nedidelės mikroelementų ir fosforo normos. Šiuo tręšimu pasiekiami keli tikslai:

• sumažinamas ankstyvasis sėklų nunykimas ankštarose;
• paspartinamas sėklų masės didėjimas;
• padidinamas derlingumas (0,4– 0,5 t ha^-1) dėl padidėjusio sėklų kiekio ankštarose.

Sėklų kiekis ir 1 000 sėklų masė

Sėklų kiekio ankštaroje ir 1 000 sėklų masės rodikliai tarpusavyje susiję. Konkretūs jų dydžiai priklauso nuo tų pačių agrotechnikos veiksnių, kaip ir kiti pasėlio produktyvumo rodikliai, t. y. nuo sėjos laiko, tręšimo normų, dirvožemio našumo. Ankštarų kiekį augale ir sėklų kiekį ankštaroje labai mažina ligos, kenkėjai ir tam tikrų mineralinių elementų stygius. Žieminiams rapsams ypač pavojingi rapsiniai žiedinukai ir kiti kenkėjai. Žiedinukai kai kuriais metais gali sunaikinti pusę visų suformuotų butonų. Paslėptastraublių žala labiausiai mažina 1 000 sėklų masę.

Mikroelementų trūkumas mažina ir ankštarų kiekį augale, ir sėklų kiekį ankštaroje. O žieminių rapsų pasėlių tręšimai per lapus iš esmės didina ir pasėlio derlingumą, ir jo produktyvumo reikšmes.

Rapsams pasiekus XI organogenezės etapą, ankštaros ir sėklos keičia spalvą. Morfologiškai baigia formuotis gemalas. Intensyviai kaupiamos organinės medžiagos sėkloje. Šis procesas vyksta tiek dėl iš dalies tebevykstančios fotosintezės, tiek dėl medžiagų pernešimo iš stiebo atsargų. Sėklų dydis jau nekinta, tačiau jose dar kaupiasi sausosios medžiagos. Sėklose vandens kiekis mažėja iki 30–45 proc. Motininis augalas gelsta, lapai nudžiūsta.

Augintojams verta žinoti ir tą faktą, kad rapsai savo sėklas „maitina“ ilgiau nei migliniai javai. Bandymų duomenimis, rapsų 1 000 sėklų masė keičiasi taip: praėjus 15 dienų po apsivaisinimo – 1,3 gramo, po 25 dienų – 2,1; po 35 dienų – 3,1; po 45 dienų – 4,1 ir po 55 dienų – 4,7 g. Derlingumas kinta taip: po 35 dienų – 3,53; po 45 dienų – 4,31 ir po 55 dienų – 4,52 t ha^-1.

Paskutiniame (XII) rapsų organogenezės etape baigiasi embrioninio vystymosi periodas, fiziologiškai subręsta sėklos gemalas. Visiškai suskyla chlorofilai visuose augalo organuose. Motininio augalo organai žūsta ir džiūsta. Baigiasi didysis rapsų vystymosi ciklas, kombainai išvažiuoja į pasėlius...

Labai sunku pasiekti, kad išgyventų absoliučiai visos užsimezgusios rapsų sėklos. Tačiau galima rasti būdų, kaip sumažinti sėklų savaiminio nunykimo ankštarose mastus. Tai – tręšimai per lapus (ankštaras).