Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto mokslininkai kuria biohumuso gamybos technologiją ir taip siūlo verslo plėtros idėją, o galutiniam vartotojui – ekologišką produktą biohumusą.

Idėja kilo pasigilinus į nemažai informacijos apie galimybes įvairias atliekas perdirbti į aukštesnės vertės produktus. Mums labiausiai prieinamos ir pažįstamos įvairios gamtinės atliekos, tokios kaip lapai, trūnijanti mediena, pjuvenos ir kitos. Žinoma, viską galima kompostuoti. Tinkamai prižiūrint, ilgainiui gausime tam tikrą kiekį kokybiško komposto savo sodui ar daržui. Tačiau tokios atliekos, kaip medienos pjuvenos, komposte skaidosi ilgai. Todėl kuriame inovatyvią biohumuso gamybos technologiją, kad pjuvenos ir kitos medienos atliekos būtų perdirbtos greičiau. Pjuvenoms skaidyti pritaikėme paprastųjų auksavabalių (Cetonia aurata L.) lervų vystymosi ir mitybos procesą.

Paprastieji auksavabaliai – gerai visiems pažįstami vabalai, dar vadinami bronzinukais. Birželį–liepą šių puošnių, didoko kūno, žalių su metalo žvilgesiu vabalų dažnai galime pamatyti sodybų kiemuose ar soduose. Jie skraido ar tupi ant įvairių žolinių augalų ir krūmų žiedų.

Vabalų lervos vystosi trūnijančioje įvairių lapuočių medienoje. Gamtoje jos atlieka labai svarbų vaidmenį, nes pagreitina įvairių augalų liekanų suskaidymą: miškuose – medžių šakų, kelmų, šaknų, nukritusių spyglių, lapų ir kankorėžių; sodybose – augalų liekanų komposto krūvose.

Bronzinukų lervos gana stambios, baltos. Jų C formos kūnas panašus į grambuolio lervą, tačiau kitaip nei pastarosios, nesimaitina mūsų auginamų augalų šaknimis. Taigi, nėra augalams kenkiančių vabzdžių grupėje.

Siekdami įgyvendinti savo idėją ir sukurti biohumuso gamybos technologiją, atlikome eksperimentinį bandymą laboratorijoje. Auksavabalių lervų pririnkome iš natūralios jų buveinės gamtoje ir laboratorijoje įdėjome jas į specialius konteinerius su paruoštais skaidyti organiniais mišiniais. Jų buvo keli variantai, lygiomis dalimis sumaišyti: juodalksnio pjuvenos + natūralus miško substratas (kuriame buvo aptiktos lervos); durpės + natūralus substratas; juodalksnio pjuvenos + durpės + natūralus substratas ir natūralus substratas kaip kontrolinis variantas.

Taigi, skirtingi durpių mišiniai su pjuvenomis, lapais, spygliais ar pūvančiomis medienos liekanomis pereina per lervos virškinamąjį traktą ir maždaug per mėnesį (laboratorinėmis sąlygomis ir atsižvelgiant į lervų kiekį) pavirsta į smulkių granulių biohumusą.

Šiuo metu technologija yra laboratorinių bandymų stadijos. Kol kas nėra nustatytų optimalių sąlygų (temperatūros, drėgmės), kurias palaikant biohumuso Neperdirbtas substratas – kairėje nuotraukoje; perdirbtas į biohumusą su auksavabalių lervomis – dešinėje gamyba vyktų efektyviai. Taip pat nėra nustatyto galutinio produkto – biohumuso cheminių savybių, leidžiančių įvertinti tikslinius augalus, kurių auginimą šis biohumusas galėtų pagerinti.

Tačiau tikėtina, kad mūsų pagamintas biohumusas bus vertinga sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų trąša, tiks augalų daiginimui, priežiūrai ir padės apsaugoti nuo ligų.

Nauja technologija yra ekologiška. Tręšiant augalus biohumusu, kitaip nei mineralinėmis trąšomis, išsaugomas dirvos derlingumas (nealinamas dirvožemis), gerokai sumažėja nitratų vaisiuose ir daržovėse. Be to, kitaip nei įprastame komposte, čia yra antibakterinių ir antigrybinių peptidų. Biohumuse esančios organinės ir mikrobiologinės medžiagos pagerina dirvos struktūrą, didina natūralaus humuso sluoksnį, pagyvina dirvožemio mikrobiologinį aktyvumą. Papildomas kuriamos technologijos privalumas yra tas, kad ji gali būti naudojama šalia jau esančių technologinių įrenginių. Kitaip sakant, šiuo metu rinkoje esančių technologijų įdiegimas reikalauja panašių aplinkos sąlygų, patalpų ir kt. Todėl kuriamą ir jau esamą technologijas galima būtų naudoti kartu, gretimose patalpose. Vadinasi, naujoms technologijoms įdiegti reikėtų minimalių investicijų ir ją galėtų nesunkiai pradėti taikyti šiuo metu biohumusą gaminančios įmonės.