Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių pupinių augalų produktyvumą, yra piktžolių kontrolė. Nesuvaldžius jų plitimo, derliaus nuostoliai gali siekti iki 80 procentų.

Pupiniai augalai silpnai stelbia piktžoles, nes jie iš pradžių lėtai vystosi, t. y. ilgai dygsta, jų lapų palyginti nedaug ir jie vėliau uždengia dirvos paviršių. Keturios-šešios savaitės po sėjos yra kritinis laikotarpis, per kurį reikia sunaikinti piktžoles.

Efektyviausias piktžolių kontrolės būdas – cheminis. Herbicidų, skirtų piktžolėms naikinti žirniuose ir pupose, pasirinkimas nėra platus. Šiuo metu pupinių apsaugai nuo dviskilčių piktžolių registruotos 9 veikliosios medžiagos: aklonifenas (Fenix, Clever), prosulfokarbas (Boxer 800 EC, Fidox EC, Linati 800 EC, Professional), pendimetalinas (Stomp CS), piridatas (Lentagran WP), MCPB (Butoxone), bentazonas (Basagran 480). Klomazonas naudojamas fabrikiniame mišinyje su aklonifenu (Novitron DAM TEC, Toutatis DAM TEC) ir dimetenamidu-P (Conaxis), o bentazonas su imazamoksu (Corum).

Piktžolių ir ankštinių augalų dygimui, taip pat herbicidų poveikiui įtakos turi oro sąlygos. Ypač sausas pavasaris buvo 2020 ir 2021 metais.

Svarbiausia dirvinių herbicidų efektyvaus veikimo sąlyga – pakankama dirvožemio drėgmė arba numatomas lietus artimiausiu metu. Vyraujant sausiems orams galima nepasiekti norimo rezultato. Šį teiginį patvirtina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institute atliktų tyrimų rezultatai. Iš tirtų herbicidų tik Novitron DAM TEC, Stomp CS ir Fenix efektyvumas buvo geras ir labai geras. Trumpaamžių piktžolių orasausė masė sumažėjo 87– 99 proc., palyginti su nepurkštu pasėliu.

Purškiant sudygusius pupinius pasėlius taip pat svarbios piktžolių ir kultūrinių augalų augimo sąlygos tuo metu. Kuo oras palankesnis augalams augti, tuo efektyviau veikia herbicidai, nes veikliąsias medžiagas geriau pasisavina vešliai augančios piktžolės. Nepalankiomis (streso) sąlygomis augančios piktžolės kur kas sunkiau kontroliuojamos. Tačiau ne visada pasiseka purškimo laiką suderinti su šiltomis ir drėgnomis oro ir dirvos sąlygomis. Vidutiniais pupų ir žirnių piktžolėtumo duomenimis, Basagran efektyvumas buvo nepakankamas, nes pasėlyje vyravo baltosios balandos (78–91 proc.) ir rūgčiai (1–13 proc.), kurie yra ne tokie jautrūs šiam herbicidui. Butoxone efektyvumas siekė vidutiniškai 53 proc., nors šiam herbicidui baltosios balandos yra jautrios, tačiau sausu oru yra sunkiau naikinamos dėl vaškinio lapų sluoksnio. Nepakankamai efektyvus buvo ir Lentagran.

Nors 2022 m. sąlygos buvo palankios herbicidų veikimui, tačiau piktžolių rūšinė sudėtis pakoregavo jų efektyvumą. Pupinių pasėlyje vyravo dėmėtieji rūgčiai, kurie sudarė 76 proc. viso piktžolių kiekio. Novitron DAM TEC taip pat ir tais metais efektyviai mažino piktžolių orasausę masę (93 proc.). Boxer tik 2 proc. silpniau naikino piktžoles, palyginti su Novitron DAM TEC. Kitų tirtų herbicidų efektyvumas buvo nedidelis.

Tyrimų duomenimis, piktžolių plitimą kontroliavo visi herbicidai, bet iš esmės mažino pasėlio piktžolėtumą naudoti iki augalų sudygimo.

Žirniai subrandino didžiausią derlių pirmais tyrimų metais – 5,0–5,4 t ha^-1. Variantų derlingumas skyrėsi neesmingai. Tam įtakos turėjo mažas pasėlio piktžolėtumas. Kitais tyrimų metais visi tirti herbicidai iš esmės didino žirnių derlingumą. Derliaus priedas svyravo nuo 0,4 iki 1,0 t ha^-1, palyginti su nepurkštu pasėliu.

Pupos jautriau nei žirniai reagavo į nepalankias sąlygas. 2021 m. per jų žydėjimą vyraujant aukštai temperatūrai (> 30 °C), trūkstant armenyje drėgmės, ji prilygo augalų vytimo drėgmei (8– 10 proc.), pupos beveik neužmezgė sėklų. Jų derlingumas siekė tik 0,28–1,14 t ha^-1. Palankesniais metais derlingumas buvo vidutiniškai 9–10 kartų didesnis nei nepalankiais. Tais metais taikant cheminę piktžolių kontrolę gautas derliaus priedas nuo 0,9 iki 1,89 t ha^-1. Mažiausias derliaus priedas gautas pupų, kurios purkštos Lentagran, o didžiausias – panaudojus Novitron DAM TEC. Esant mažam herbicidų efektyvumui pupų derliaus priedas siekė 0,1 t ha^-1, esant dideliam herbicidų efektyvumui – iki 1,1 t ha^-1.

Jei nenaudojame žirnių apsaugos nuo piktžolių priemonių, netenkame vidutiniškai 0,4 t ha^-1 jų derliaus, o atskirų žirnių veislių – 0,27–0,51 t ha^-1. Analizuojant piktžolių įtaką pupų produktyvumui, matyti, kad dėl jų žalos derliaus nuostoliai gali siekti vidutiniškai 0,6 t ha^-1. Atskirų veislių derliaus nuostoliai svyruoja nuo 0,19 iki 0,91 t ha^-1.

***

Pupiniai augalai yra priskiriami didelę agronominę svarbą turintiems žemės ūkio augalams. Jie neatsiejami nuo gerosios žemdirbystės praktikos ir pageidaujami sėjomainose dėl savo gebėjimo kaupti azotą iš atmosferos. Tačiau Lietuvoje pupinių augalų plotai pradėjo didėti tik dėl aukštų supirkimo kainų ir vykdomos Bendrosios žemės ūkio politikos, kuri paskatino ūkininkus auginti baltyminius augalus. Jų plotas ženkliau didėti pradėjo 2015 m. Pupinių augalų plotai 2017 m. siekė 288 tūkst. ha ir padidėjo 5,8 karto, palyginti su 2011 m. Tai sudarė 17 proc. grūdinių augalų ploto. Daugiausia sėjama žirnių ir pupų, atitinkamai 60–70 proc. ir 30–40 proc. viso pupinių augalų ploto. Lubinais, vikiais ir kitais pupiniais apsėjama tik 2–4 proc. ploto. Dabar pupinių augalų plotai vėl mažėja ir jie užima apie 10 proc. grūdinių augalų ploto. Tam įtakos turėjo pasikeitusi žemės ūkio politika.