Pernai beveik kas antra naujai įregistruota įmonė rinkosi mažosios bendrijos teisinę organizacinę verslo formą. Taip pat steigiasi žemės ūkio veiklą vykdančios ir paslaugas žemės ūkiui teikiančios mažosios bendrijos. Kokie jų privalumai ir trūkumai?

Mažąsias bendrijas (MB) pradėta steigti 2012 m., kuomet įsigaliojo Mažųjų bendrijų įstatymas. Tai ir yra pagrindinis teisės aktas, kuriame nurodyta MB steigimo, registravimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarka, valdymo organai, apskaitos tvarkymas, pelno paskirstymas.

MB – juridinis asmuo, turintis ribotą civilinę atsakomybę. Jos nariai gali būti tik fiziniai asmenys. Tai reiškia, kad asmeninis steigėjų turtas apsaugotas, o už įmonės finansines prievoles atsakoma jos sukauptu turtu ir MB narių įnašais. Tai ir yra vienas iš privalumų, palyginti su individualia veikla, kurią vykdantis asmuo už prisiimtus įsipareigojimus atsako asmeniniu turtu.

Steigti MB nusprendžia pradedantieji arba smulkieji verslininkai, nes MB nariais ir steigėjais gali tapti ne daugiau kaip 10 asmenų. MB įstatyme nenustatytas įstatinio kapitalo dydis, nurodyta tik tai, kad įnašu laikomi pinigai ir kitas turtas, o paslaugos ir darbai – ne. Įnašo dydis narių susitarimu gali siekti ir 1 eurą. Tai nemažas privalumas, palyginti su kitomis formomis, nes verslą galima pradėti neturint daug finansinių lėšų. Pavyzdžiui, steigiant uždarąją akcinę bendrovę (UAB) minimali įstatinio kapitalo suma yra 2 500 eurų. Norint pagerinti verslo sąlygas pradedantiesiems ir smulkiesiems verslininkams, nuo gegužės 1 d. iki 1 000 eurų mažinama minimali UAB įstatinio kapitalo suma.

Vienas iš MB trūkumų – sudėtingesnis steigimas ir registravimas nei dirbant pagal individualią veiklą. Registruojant pastarąją paprasčiau – nereikia steigti įmonės, kurti jos valdymo struktūros. Sutvarkyti MB steigimo dokumentus ir ją užregistruoti Juridinių asmenų registre galima per vieną dieną, MB gali neturėti samdomų darbuotojų, joje gali dirbti tik nariai. Jiems nėra apribojimų dėl darbo laiko švenčių, darbo ar poilsio dienomis. Nariai su MB gali sudaryti civilines sutartis dėl paslaugų teikimo ir darbų atlikimo, jei darbų suma per kalendorinius metus neviršija 100 000 eurų. Svarbu, kad jos neturėtų darbo santykių požymių.

MB privalo sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį: balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, finansinių ataskaitų aiškinamąjį raštą. Iki kitų metų kovo 31 d. finansinės ataskaitos turi būti patvirtintos MB narių susirinkime ir pateiktos Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Apskaitą gali tvarkyti samdomas buhalteris, buhalterinės apskaitos paslaugų įmonė ar MB narys.

Nariai gali gauti išmokas kaip avansu išmokamą pelną iš MB lėšų savo asmeniniams poreikiams ir MB pelno dalį už trumpesnį laikotarpį nei finansiniai metai. Pelno dalis paskirstoma kiekvienam nariui proporcingai pagal jo įnašo dydį, tačiau MB nuostatuose gali būti nustatyta ir kitokia pelno paskirstymo tvarka.

MB pelno mokesčio tarifas – 15 arba 5 proc., jei MB atitinka nustatytas sąlygas:

• vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių;
• mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų.

Naujai įsteigtų MB pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas gali būti apmokestinamas nuliniu tarifu. Lengvatinis (5 proc. ar nulinis) pelno mokesčio tarifas nebūtų taikomas, jei MB nariai turi daugiau kaip 50 proc. akcijų ar pajų kitose įmonėse; jeigu tas pats fizinis asmuo ir (arba) jo šeimos nariai yra individualios įmonės savininkas (-ai) ir valdo daugiau kaip 50 proc. MB pajų ar akcijų.

MB iki birželio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turi pateikti Metinės pelno mokesčio deklaracijos formą PLN204 už praėjusį mokestinį laikotarpį ir sumokėti pelno mokestį. Avansinio pelno mokesčio deklaruoti ir mokėti nereikia, jei MB praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršija 300 000 eurų.

Išmokėjus išmokas MB nariams, jas reikia deklaruoti Metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje (forma GPM312). Išmokėjus išmokas samdomiems darbuotojams ir kitiems fiziniams asmenims, jas reikia deklaruoti Mėnesinėje pajamų mokesčio (GPM313 forma) ir Metinėje A ir B klasės išmokų deklaracijose.

MB nariui išmokamos sumos, priskiriamos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms ir MB deklaruotos 02 pajamų rūšies kodu, yra laikomos B klasės pajamomis. Į preliminarią Metinę pajamų mokesčio deklaraciją (forma GPM311) šios sumos patenka automatiškai, tačiau pačiam nariui iki gegužės 1 d. tenka prievolė pateikti GPM311 ir nuo šių pajamų sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Tokioms pajamoms taikomas metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir 20 proc. pajamų mokesčio tarifas arba 32 proc. tarifas, jei pajamų suma viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Mokesčiai „Sodrai“ mokami nuo 50 proc. šių pajamų. VSD tarifas – 13,83 arba 16,83 proc., jei narys apsidraudęs papildomu pensijos draudimu. PSD tarifas – 6,98 procento. Visa suma, išmokėta narių asmeniniams poreikiams, nuo kurių apskaičiuojamos įmokos „Sodrai“, yra MB leidžiami atskaitymai.

MB nariui išmokamos pajamos iš pelno (dividendai), deklaruojamos 26 pajamų rūšies kodu, yra apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu. Šioms pajamoms NPD netaikomas. Jos taip pat priskiriamos B klasės pajamoms, tad pats narys iki gegužės 1 d. privalo deklaruoti ir sumokėti GPM. Išmokėti dividendai MB yra neleidžiami atskaitymai.

MB nariui-vadovui išmokėtos pajamos pagal civilinę paslaugų sutartį apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu arba 20 proc. tarifu, jei suma viršija 120 VDU ir yra deklaruojamos 77 pajamų rūšies kodu. Jos taip pat priskiriamos B klasės pajamoms, tad prievolė deklaruoti ir sumokėti GPM tenka pačiam MB nariui. „Sodros“ įmokos nuo šių pajamų neskaičiuojamos. MB tai yra leidžiami atskaitymai.

Jei MB pajamos vykdant ekonominę veiklą už paskutinius 12 mėn. viršija 45 000 Eur ar per paskutinius 12 mėn. įsigyjama prekių iš Europos Sąjungos už daugiau kaip 14 000 Eur, atsiranda prievolė MB registruoti kaip PVM mokėtoją. Jei MB įsigijo akcijų ar pajų iš kitų juridinių asmenų ar MB narys kontroliuoja keletą juridinių asmenų, prievolė MB užregistruoti kaip PVM mokėtoją atsiranda tada, kai bendra visų nurodytų asmenų gauto atlygio suma per paskutinius 12 mėn. viršija 45 000 Eur, o įsigytų prekių – 14 000 eurų.

Skaičiuojant bendrą atlygio sumą nuo 2023 m. sausio 1 d. taikomas pakeitimas – bendra to paties asmens kontroliuojamų juridinių asmenų atlygio suma nesumuojama, kai valdymo organai ar jų nariai nėra tie patys asmenys, o jų vykdoma veikla ne to paties pobūdžio ir šie juridiniai asmenys neveikia vienas kito naudai.