Žodžių junginys „lietuviškas traktorius“ dalį mūsų šalies ūkininkų veikia kaip stiprus alergenas, nes jau 1996-aisiais tokį „projektą“ bandyta realizuoti, tačiau, ištaškius bemaž 20 mln. litų ir sukonstravus tuziną ratuotų keistenybių su rusiškais agregatais, viskas baigėsi dideliu šnipštu.

Kai 2021-ųjų rudenį „AUGA group“ pakvietė į hibridinio biometanu ir elektra varomo traktoriaus Auga M1 pristatymą, atsikratyti skepsio buvo sunku: apžiūrėti revoliucinę gamybos priemonę buvo siūloma užsidėjus virtualios realybės akinius... Kai beveik toks pat kvietimas atkeliavo 2023-iųjų vasarį, ankstesnius „AUGA group“ pažadus „radikaliai pakeisti maisto gamybos grandinę“ ir „išspręsti pačias opiausias klimato taršos problemas“ jau buvau spėjęs primiršti. Ir visa laimė, nes išankstinė nuostata retai būna gera talkininkė. Tiesa, pirmoji renginio dalis taip pat nežadėjo nieko rimtesnio, nes bent trys ministrai sau įprastu stiliumi postringavo apie žemės ūkio taršą (beje, įvertinus CO₂ emisijas, susijusias su galvijų mityba, trąšomis ir žemės ūkio technikos veikla, ekspertai suskaičiuoja beveik 30 proc. visos globalų atšilimą lemiančios taršos) ir džiūgavo, kaip lietuviška kompanija pasauliui pasiūlys taršą mažinantį sprendimą. „Litexpo“ parodų rūmų didžiojoje salėje (kaip ir pirmajame renginyje, kuris vyko modernaus ir šiuolaikinio meno muziejuje „Mo“) nebuvo ūkininkų. Improvizuota klausimų ir atsakymų sesija ir bandymai sužinoti šį tą daugiau apie „žemiškus“ dalykus, t. y. traktoriaus Auga M1 generuojamą galią, efektyvumą, kainą, serijinę gamybą, aprūpinimą biometano dujomis ir kt., taip pat buvo tik simboliškai informatyvesnė.

Kol kas aišku tik tai, kad per metus nuo idėjos pristatymo „AUGA group“ komanda sukonstravo vieną visiškai darbui realiomis sąlygomis paruoštą traktorių, vizualiai kiek panašų į Claas modelius (jam panaudota būtent šio gamintojo kabina). Pabrėžtina, kad Auga M1 surinktas tarsi lego, naudojant komponentus iš įprastų europietiškų traktorių, kurių gamintojai sutiko bendradarbiauti su „AUGA group“. Dar dviejų surinkimas yra finišo tiesiojoje ir kovo pabaigoje, kai tik oro sąlygos leis pradėti lauko darbus, jie bus įkinkyti į veiklą. Tačiau visi trys egzemplioriai aprūpinti skirtingais komponentais, todėl pasižymės nevienodomis techninėmis charakteristikomis.

Bendras yra tik principas: vidaus degimo variklis (pristatytame modelyje įdarbinta „Ford“ jėgainė), degindamas biometaną, gamins elektros energiją. Ji arba „sandėliuojama“ baterijoje, arba, jei reikia maksimalios galios, suka tris elektros variklius. Vienas jų sumontuotas ties priekine ašimi ir per transmisijos mechanizmą suka priekinius ratus. Dar du elektros varikliai sumontuoti tiesiai galinių ratų tvirtinimo konstrukcijoje, taip minimizuojant mechaninius energijos nuostolius. Kai traktorius juda be didesnės apkrovos, naudojama tik baterijoje sukaupta elektra, o agreguojant su žemės ūkio padargais, vidaus degimo variklis dirba tokiu pajėgumu, kokio tuo momentu reikia elektrai gaminti. Tokiu principu veikiančias sistemas, padedančias taupyti energiją ir degalus, naudoja ir kai kurie automobilių gamintojai. Beje, kūrėjų teigimu, traktorius galės dirbti visus sunkiausius žemės ūkio darbus – nuo dirvos skutimo ir akėjimo iki prikrautų priekabų ar didžiųjų padargų vilkimo, nes deklaruojama maksimali galia – maždaug 1 000 AG.

Pasak „AUGA group“ vadovo ir pagrindinio vizionieriaus Kęstučio Juščiaus, bene reikšmingiausias šiame projekte dirbusių Lietuvos inžinierių sprendimas – biometano dujų kasečių keitimo mechanizmas. „Iki šiol pasaulyje sukurti dujomis varomi traktoriai laukuose pajėgė dirbti 2 (daugiausia – 4) valandas, nes įprastinius rėmus turintys traktoriai fiziškai negalėdavo su savimi vežtis daug dujų balionų. Mūsų inžinierių sukurta konstrukcija leidžia traktoriuje paslėpti kur kas didesnės talpos biometano dujų balionus, todėl Auga M1 gali be pertraukos dirbti iki 12 valandų. Be to, nė vienas ūkininkas nebus „pririštas“ prie biometano degalinių infrastruktūros, nes degalų atsargos bus pripildomos ne traktoriuje: ištuštėjusios kasetės keičiamos pilnomis ten, kur traktorius dirba, arba pristatomos į kiekvieną ūkį tiesiai iš biometano gamyklos. Kasečių keitimo mechanizmas taip pat labai paprastas ir greitas“, – aiškino K. Juščius.

Užbėgdamas už akių klausimams iš kur gauti biometano, jis patikino, kad „labai greitai“ visus pakvies į biometano gamyklos atidarymą, kurioje galvijų mėšlas ar augalininkystės atliekos bus paverčiamos ekologiškomis dujomis. Pasak K. Juščiaus, taip iškart sprendžiamos dvi problemos: į aplinką nepatenka CO₂, o dirbantis traktorius (palyginti su dyzelinu varomais analogais), sumažina anglies dvideginio emisijas iki 100 t per metus. Tačiau net jei kiltų bėdų dėl biometano tiekimo, traktorius galėtų sėkmingai darbuotis pasodintas ant gamtinių dujų „dietos“.

Dar vienas svarbus dalykas – numatomas traktoriaus Auga M1 svoris. Koks jis bus, nuo konkretaus atsakymo kompanijos inžinieriai kol kas susilaiko, žadėdami patikslinti, kai realiomis sąlygomis išbandys visus tris prototipus. „Išsirinksime vieną, kuriame sumontuotų komponenčių rezultatai bus geriausi. Tada matysime, kiek sveria konkreti traktoriaus komplektacija, tačiau jau dabar galima pasakyti, kad traktoriai yra apie 30 proc. lengvesni nei įprastiniai tokio galingumo traktoriai. Vadinasi, jie efektyviau naudos energiją ir mažiau slėgs dirvą“, – tikino K. Juščius.

Panašiai „AUGA group“ strategas atsakė į vieną svarbiausių klausimų apie revoliucinio traktoriaus kainą. „Jis neįkainojamas, kol neprasidėjo serijinė gamyba. Galiu pasakyti tiek, kad kol kas į Auga M1 kūrimą investavome apie 3 mln. eurų. Naujas panašių techninių charakteristikų dyzelinis traktorius kainuoja apie 400 000 eurų. Tikėtina, kad hibridinis mūsų kūrinys bus šiek tiek brangesnis, tačiau turėsime aplinkai nekenksmingą darbo įrankį. Galima prognozuoti, kad jau artimiausioje ateityje tai bus labai svarbu, nes tarptautinės institucijos, siekiančios permainų aplinkosaugos srityje, drastiškai griežtina reikalavimus energetikos ir transporto sektoriams. Neabejotina, kad į darbotvarkę bus įtrauktas ir žemės ūkis“, – samprotavo K. Juščius.

Auga M1 traktoriai bus surenkami Rokiškio mašinų gamykloje. Pasibaigus bandymų maratonui ir apsisprendus dėl optimalaus komponentų rinkinio (Lietuvoje kol kas gaminama apie 10 proc. traktoriaus detalių ar agregatų), tikimasi per metus pagaminti apie 100 ratuotų darbininkų.