Algimantas ir Stasė Kižauskai vieni pirmųjų Kėdainių rajone ėmėsi savarankiškai ūkininkauti, vieni pirmųjų pradėjo tvarkyti melioracijos sistemas laukuose ir dabar džiaugiasi ne vien savo, bet ir drauge ūkininkaujančių sūnų Mariaus ir Modesto ūkių derliais.

Kaip ir visi žemdirbiai, Kižauskai ankstyvą pavasarį su nerimu žvelgia į žiemkenčių pasėlius – kaip jie peržiemojo, kokia augalų būklė, ar nereikės atsėti? Gamtos sąlygų nepakeisi, tačiau kėdainiškiams bent jau vienas rūpestis atpuola – laukuose sutvarkytos melioracijos sistemos, todėl pasėliai neužmirks.

Pradėję ūkininkauti nuo keliolikos hektarų Kižauskai dabar su atskirus ūkius įregistravusių sūnų Mariaus ir Modesto šeimomis bendrai valdo ir dirba 1 000 ha apimantį modernų augalininkystės ūkį. Jį šeima išplėtė palaipsniui. Beje, tai ir didžiausias augalininkystės šeimos ūkis iš visų konkurso „Metų ūkis 2022“ laimėtojų. Šią nominaciją Kižauskai pelno ne pirmą kartą.

Ūkio įkūrėjas Algimantas kartais net pats stebisi, kaip per kelis dešimtmečius pasikeitė žemdirbystės technologijos ir jo paties supratimas apie jas. O pradžia buvo kaip ir daugelio – plikame lauke, neturėjo nei technikos, nei sandėlių. Prisimena, kaip pradėjusiam ūkininkauti šalia buvusio Dotnuvos eksperimentinio ūkio pažįstamas agronomas patarė kviečius nupurkšti fungicidu nuo ligų. „Mes tuo laiku to nedarėme, atrodė, kad nereikia. O dabar neįsivaizduojame, kaip be jų užaugintume gerą derlių. Nesupratome nė kaip sureguliuoti sėjamąją sėklos normai nustatyti“, – atvirai pasakoja ūkininkas.

Algimantas – autotransporto inžinierius, tad visų agronomijos dalykų teko mokytis lankant seminarus, lauko dienas, konsultuojantis su specialistais. Sako, pačiam buvo labai įdomu, ir pajuokauja, kad inžinerinis mąstymas labai padeda perprantant agronomiją.

Inžinerinės žinios pravertė ir tuomet, kai Kižauskai savo laukuose ėmėsi tvarkyti melioracijos sistemas. „Pas mus dirvožemių našumas siekia 54, o didžiausias – 64 balai. Blogų žemių nėra, tačiau melioracijos sistemos buvo senos, vietomis užakusios. Drenažą ėmėme valyti ten, kur telkšodavo balos. Po truputį viską tvarkėme savo rankomis. Kartą žemės ūkio parodoje pamatėme latvišką drenažo plovimo įrangą. Ją įsigiję pamažu išvalėme visus laukus“, – pasakoja Algimantas. Ūkyje buvo rengiamos lauko dienos, parodyti, kaip galima tvarkyti senas melioracijos sistemas, o Kižauskų sūnus Marius ilgainiui net tokių paslaugų įmonę įkūrė.

Kižauskai, beje, patys taip pat valo, prižiūri visus melioracijos griovius. Nors parama už šį darbą menka, nepadengia išlaidų. „Kalbama, kad melioracijai atnaujinti Lietuvoje reikia daugybės milijonų eurų. Mūsų patirtis rodo, kad dalį senų sistemų galima suremontuoti ir gana paprastai“, – įsitikinęs ūkininkas. Tiesa, pasak jo, pernai po birželio liūčių, kai Kėdainių krašte buvo užtvindyta dalis ūkių laukų, negelbėjo niekas.

Siekdami dar pagerinti dirvožemius, ūkininkai pradėjo laukus tręšti granuliuotomis organinėmis trąšomis iš Belgijos paukštynų. Beriama po 600 kg/ha, nukūlus rapsus, prieš žieminių kviečių sėją. Per metus patręšiama apie 100 ha. Ir taip pamažu planuojama patręšti visus laukus. „Atliekame dirvų tyrimus, matome, kad mūsų žemės nealinamos. Dabar humuso kiekis siekia per 3 proc. Šiaudų irgi iš laukų neišvežame, juos paliekame suirti (tam paskatinti naudojame nedidelę azoto trąšų normą) ir papildyti organinių medžiagų“, – sako ūkininkas.

Pirmasis darbas – žiemkenčių tręšimas

Ūkyje auginami žieminiai kviečiai ir rapsai. Vasarojui skirtuose laukuose sėjami salykliniai miežiai, pupos, cukriniai runkeliai. Pagal sėjomainą po rapsų ir po pupų sėjami žieminiai kviečiai. Pastaruosius nukūlus kaip tarpinis pasėlis auginamas žirnių su miežiais mišinys, kuris vėlai rudenį suskutamas.

Algimantas sako, kad derlingose Vidurio Lietuvos žemėse stengiasi siekti maksimalių derlių, todėl pasėliams netaupo – tręšia augalus tiek, kiek jiems reikia. Žinoma, be reikalo neišlaidauja, ypač įvertinęs, kiek pastaraisiais metais pabrango trąšos. Pavyzdžiui, rudenį žieminių kviečių ar rapsų pasėliuose nuo piktžolių paprastai naudoja pigesnius herbicidus, o pavasarį visus pasėlius dar kartą nupurškia, tuomet per javapjūtę ir kombainų darbas lengvesnis.

Rudenį investavus į pasėlius, visuomet išlieka rizikos dėl žiemojimo sąlygų. Gamta neduoda garantijų, kad augalai tikrai sėkmingai sulauks pavasario. Jiems iššalus būna nuostolių. Ūkininkas prisimena, jog yra buvę net tokių žiemų, kai kviečiai iššalo, o rapsai išgyveno. Metai metams nelygu. Žiemojimo sėkmei įtakos turi ir auginamos žiemkenčių veislės. Šiemet Kižauskai augina Skagen, Etana ir Informer kviečius.

Žieminių augalų pasėliuose pirmas darbas pavasarį – tręšimas azoto trąšomis. Algimantas į laukus nesiveržia kuo anksčiau. Palaukia, kol dirvožemis pradžius tiek, kad neklimptų technika. Tuomet beriamos azoto trąšos (apie 70 kg/ ha N). Pirmą kartą naudojamos birios, o antrajam tręšimui – skystos (KAS), po to vėl birios – azoto su siera trąšos. Iš viso per vegetaciją žieminiai kviečiai azotu tręšiami tris kartus, bendra veikliosios medžiagos norma – iki 180 kg/ha. Panašiai ir žieminiams rapsams, tik jiems geriau tinka sulfatas, nes turi sieros.

„Tręšiame pagal planus, skaičiuojame, kiek maisto medžiagų reikia derliaus tonai užauginti. Atliekame dirvožemio tyrimus, matome, kiek ten yra maisto medžiagų. Derliui ir ypač grūdų kokybei įtakos turi ir orai. Jeigu saulėtų dienų užtenka, grūduose baltymų susikaupia daugiau“, – sako A. Kižauskas. Įdomu tai, kad, siekiant padidinti grūdų baltymingumą, pasėlių papildomam tręšimui taip pat naudojamos birios N trąšos, nes, kaip teigia augintojas, išpurškiamas tirpintas karbamidas nudegina lapus. Papildomam augalų tręšimui naudojami ir mikroelementai. Išbandyta įvairių, vieni pasiteisino, o kiti, deja, ne.

Ūkyje žieminių kviečių derlius vidutiniškai siekia apie 7 t/ha, rapsų – 3,5 t/ ha, salyklinių miežių – 5–6 t/ha, pupų – iki 4–5 t/ha. „Kai pasitaikė labai geri orai, kūlėme ir 10 t/ha Skagen kviečių, o Informer veislės 10 ha lauke byrėjo net 13 t/ ha, patys tuo nepatikėjome. Rapsų derlius būna gausesnis, jeigu pasėliai sėkmingai peržiemoja. Pupų daugiau užauga, jeigu pasėlių nesudžiovina sausros. Rezultatams gamtos sąlygos turi didelės įtakos. Tačiau, jeigu augalai nėra pakankamai patręšti, derliaus didelio neverta tikėtis net ir palankiais orais. Taupyti irgi reikia saikingai“, – sako ūkininkas.

Vis dar augina cukrinius runkelius

Kižauskai nuo seno augina cukrinius runkelius ir neplanuoja jų atsisakyti. „Auginant runkelius darbo daug. Derlių nukasant reikia nemažai žmonių. Turime visą techniką, reikalingą jiems sėti, nuimti“, – paaiškina A. Kižauskas.

Taigi, brangios investicijos padarytos, todėl prasminga toliau auginti runkelius. Šakniavaisių derliai nenuvilia: prikasama nuo 70 iki 80 tonų iš ha, o vienais metais pavyko gauti ir 90 tonų.

Po cukrinių runkelių ūkyje sėjami vasariniai salykliniai miežiai. Tiesa, šiemet runkelių plotus truputį sumažins, nes ne prie visų laukų yra gerų kelių, kad galėtų šakniavaisius išvežti.

Dar auginama ir pupų. Anksčiau bandyta sėti ir žirnių, bet jie, pasak ūkininko, opesni, pagula. Be to, sutampa jų ir kviečių derliaus nuėmimo laikas. O pupos Kižauskų ūkyje atliekamas drenažo plovimas. Kaip tai daroma, susidomėjo ir kiti ūkininkai kuliamos daug vėliau, kai kiti pasėliai jau nuimti. Tolygiau pasiskirsto darbai.

Kižauskai dalį laukų, pavyzdžiui, po cukrinių runkelių, suaria, nes sunki technika, ypač jeigu šlapias ruduo, juos nuimdama labai suspaudžia dirvą. Kitur žemę dažniausiai įdirba skutikliais. Turi ir sėjamąją, kuri gali sėti tiesiogiai į ražienas, išberti trąšas.

„Jeigu sausu periodu nukasame runkelius, tuomet galima dirvas supurenti ir skutikliais. O šlapiose sumintose dirvose skutikliai nebetinka. Tenka suarti. Visi mūsų padargai našūs, platūs, galingi“, – pasakoja ūkininkas. Dirvos vasarojui įdirbamos plačiabariais agregatais, kurie paruošia sėklos guolį, ir sėjama.

Investuoja į energetiką

Pastaraisiais metais Kižauskai investicijas nukreipė į elektros energijos gamybą. Ant technikos sandėlio jau sumontuota dalis saulės baterijų. Planuojama jomis nukloti visą stogą. Saulėtą dieną elektrinė pagamina iki 100 kW elektros energijos. Per metus tikimasi pamatyti balansą – kiek ūkis pats pasigamina energijos ir kiek sunaudoja.

Didelio ūkio gamybinė bazė suformuota – yra visa, ko reikia. Visą derlių Kižauskai gali supilti į 6 000 t talpos bokštus, yra ir džiovykla, sėklų ruošimo įranga. Įvairios žemės ūkio technikos taip pat netrūksta. Ūkyje, bet trijų šeimos vyrų, dar dirba 10 samdomų patikimų ir atsakingų darbuotojų. Todėl į ateitį šeima žvelgia optimistiškai. Svarbu nesiblaškyti ir eiti pasirinkta kryptimi.