03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2023/04
Elektrinė reinkarnacija
  • Renaldas GABARTAS
  • Mano ūkis

Net gerbiantys vokiečių inžinierių talentą ir gebėjimą gaminti pavyzdingai veikiančias transporto priemones po vieno kito bokalo alaus ima lyginti „Volkswagen“ koncerną su „plytų fabriku“. Dažnas sutiks, kad didžioji dalis šios kompanijos automobilių generuoja ne ką daugiau emocijų, nei šaldytų daržovių pakuotės.

Vienas pirmųjų kompanijos bandymų taisyti padėtį datuojamas 1997-aisiais, kai pasirodė legendinio vabalo įpėdinis New Beetle. Praėjusių metų pabaigoje vokiečiai padarė dar vieną triuką ir pristatė kultinio hipių aukso amžiaus autobusiuką ID. Buzz.

Šįkart kompanijos ambicijos didesnės. Jei atgimęs vabalas buvo gudrus rinkodarininkų sprendimas, nutaikytas į pusamžius vyrus, jau sukūrusius sėkmingus verslus, išsprendusius visas įmanomas buities problemas ir galinčius sau leisti brangius žaislus (t. y. pirkti senovinių kategorijai priskiriamus automobilius arba jų replikas), tai dabar vokiečiai pretenduoja tapti vienais iš elektrinių autobusiukų rinkos pionierių. Kitaip tariant, vienu šūviu pakloti du zuikius: sukelti sentimentų bangą žmonėms, jaunystę šventusiems septintajame dešimtmetyje, ir pasiūlyti alternatyvą ieškantiems aplinką tausojančio furgono.

Tiesa, mūsų kraštuose apie šį „Volkswagen“ modelį, Senajame žemyne pravardžiuotą jautuku, nežinota nieko arba beveik nieko iki pat sovietinės eros pabaigos. Griuvus geležinei uždangai nuo legendomis apipinto furgono T1 aukso amžiaus (1950–1967 m.) buvo prabėgę tiek daug laiko, kad pasenti spėjo net gerokai vėliau debiutavę Bulli įpėdiniai. Tarp gabenamų iš Vakarų šalių automobilių jų pasitaikydavo labai retai, todėl visų mikroautobusų tėvu laikomas ratuotis daugeliui atrodė tiesiog šypseną keliantis seniokas.

Panašios abejonės – ar ID. Buzz nėra madingas aksesuaras – gali apnikti ir dabar. Ant nugaros paguldytą šaldytuvą primenantis furgonas sukelia lūkesčių, kad tokios formos kėbulas leidžia pervežti visus įmanomus buities rakandus jų neardant. Praktiškai tokios ambicijos žlunga, kai atidaręs bagažinę išvysti sudvigubinto dugno konstrukciją: virš įprastos horizontalios plokštumos keleiviniame ID. Buzz yra sumontuota žurnalinį staliuką primenanti platforma. Po ja galima pakišti keletą dėžių su įkrovimo laidais ar kokiais kitais tolimesnių kelionių atributais, tačiau visa krovinių erdvė čia griežtai padalyta į du aukštus. Net turint galvoje, kad antrąją sėdynių eilę galima stumdyti pirmyn atgal 150 mm, didelių daiktų čia sugrūsti greičiausiai nepavyks. Nebent čiupsite veržliaraktį, išmontuosite metalinę konstrukciją ir pakrovimo slenkstį nuleisite iki žemiausio galimo (60 cm nuo žemės paviršiaus) lygio. Didžiausias neįprastos bagažinės koncepcijos privalumas – nulenkus sėdynių atlošus galima suformuoti neprastą miegodromą. Atsižvelgiant į šiuos sprendimus, ID. Buzz bagažinės tūris svyruoja nuo 1 121 iki 2 123 litrų. Tai daug, bet ne tiek, kad automobiliuką būtų galimą rinktis kokiems nors komercinio poskonio uždaviniams.

„Volkswagen“ gerbėjai, galvojantys apie būtent tokius tikslus, turės šiek tiek luktelėti, kol bus pradėta gaminti šešiavietė, septynvietė ir pailgintos ratų bazės furgono versija, arba rinktis ID. Buzz Cargo. Šio modelio krovinių skyriaus talpa – 3 900 l, todėl galima drąsiai planuoti sutalpinti dvi europaletes. Tikėtina, kad atsiras nemažai verslių žmonių, kurių poreikius tai visiškai patenkins, tačiau lyginant komercinio elektrinuko naudingo krovinio skyriaus ilgį, plotą ir keliamąją galią, konvenciniai konkurentai vis dar gali girtis turį akivaizdų pranašumą. Pavyzdžiui, Renault Trafic (su trumpiausia ratų baze) siūlo maksimalią 1 017 kg keliamąją galią, Ford Transit Custom – 700 kg, o ID. Buzz Cargo – tik 650 kg. Pastarasis rodiklis prilygsta benzininį variklį turinčiam paprastam kablukui Renault Express Van.

Vis dėlto, nepaisant pragmatikų bambėjimo, specializuotuose automobilininkų leidiniuose pateikiamos technikos ekspertų apžvalgos pranašauja ID. Buzz sėkmę. Dizaineriui Albert’ui Kirzinger’iui pavyko sukurti akivaizdų ryšį su T1 – abiejų forma, priekinė dalis turi mielų stilistinių ir konceptualių panašumų. Jei senojo furgono versija, pademonstruota 1951-aisiais Berlyno autosalone su išlankstoma palapine ant stogo, sukėlė perversmą kelionių versle (skraidyti lėktuvais buvo pasiutusiai brangu, todėl tokį turistinį autobusiuką pamėgo keliautojai po Alpių kalnus ir dvasinio nušvitimo Indijoje ieškoję hipiai; maždaug tuo metu jis tapo ryškiomis gėlėmis dekoruotu šios jaunimo subkultūros simboliu ir neatsiejama jos dalimi), tai ID. Buzz labai nesunku įsivaizduoti tarnaujantį panašioms misijoms.

Elektromobiliukas su 77 kWh baterija gali būti įkraunamas 170 kW galia, o tai leidžia maždaug per pusvalandį bateriją įkrauti nuo 5 iki 80 proc. Su pilnomis energijos atsargomis įmanoma nuvažiuoti daugiau nei 400 km (pagal WLTP – 420 km), todėl tolimos atostogų ekspedicijos neatrodo mazochizmu kvepianti avantiūra. Tebespaudžiant šaltukui miesto ir priemiesčių maršrutuose pavyko išsiversti su tokiomis vidutinėmis energijos sąnaudomis, kokias deklaruoja gamintoja – maždaug 20–23 kWh/100 km.

ID. Buzz juda varomas 150 kW/ 204 AG elektros motoro, sumontuoto virš galinės ašies. Iki 100 km/val. autobusiukas įsibėgėja per 10,2 sek. nuo starto. Kalbant apie daugelį kitų ratuočių, tokiu pasiekimu būtų nepadoru girtis, tačiau turint omenyje beveik pustrečios tonos sveriantį automobilį, tai reikia vertinti kaip konstruktorių pagalbą siekiantiems saugoti padangas. 310 Nm maksimalus sukimo momentas padės išvengti ratų prabuksavimo ant asfalto ir vėjavaikiško elgesio, veliantis į tarpšviesoforines lenktynes. Dėl tos pačios priežasties maksimalus greitis elektroniškai apribotas iki 145 km/val.

Persėdus į ID. Buzz iš įprastų hečbekų ar universalų, šiek tiek trikdo kai kurie ergonomikos sprendimai. Autobusiukas turi itin platų ir aukštą slenkstį ir gana toli nuo jo nutolusią sėdynę, todėl prieš ropščiantis vidun labai praverčia per mokinukų estafečių žaidimą „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ susiformavę įgūdžiai. Jei tokių neturite, greičiausiai kakta pabučiuosite durelių arką ar bent jau išsiterliosite kelnių klešnes. Moterims, išpažįstančioms siaurų sijonų kultą, ši užduotis gali kelti dar daugiau streso. Judant mieste ir pirmam stabtelėjus prie sankryžos riboženklių, teks susitaikyti su tuo, kad įprastame regėjimo lauke greičiausiai nematysite dalies šviesoforo signalų – juos užstoja toli į priekį nustumtas automobiliuko stogo kraštas.

Interjeras stilistine prasme atrodo fantastiškai, tačiau didžioji dalis apdailos medžiagų kietos, tarsi porai savaičių pamirštas batonas. Pasiguosti galime nebent tuo, kad bemaž viskas, ką liečiate salone, pagaminta iš kažkada jau naudotų ir perdirbtų medžiagų, todėl ID. Buzz giriamas kaip itin ekologiškas. Be to, priekinė vairuotojo ir keleivio sėdynė turi po atskirą porankį, centrinės konsolės apačioje atlenkiamą puodelių laikiklį ir tuziną įvairaus dydžio daiktų dėtuvių, iki 8 USB įkrovimo jungčių, kurios keliaujant padės energija aprūpinti išmaniuosius įrenginius. Vis dėlto už automobilį paklojus per 75 tūkst. eurų (tiek kainavo bandomiesiems važiavimams skirtas modelis, o bazinė elektrinio autobusiuko kaina prasideda nuo beveik 60 tūkst. eurų), lūkesčiai neišvengiamai būna kiek didesni.

Tiesa, net važiuojant prastokos kokybės asfaltu ir įveikiant gulinčius policininkus, salone niekas nebarška, nors pakaba prašyte prašosi būti vadinama standžia. 20 colių ratais apautas automobiliukas yra stebėtinai komfortiškas, rieda sklandžiai ir gali pasigirti nepriekaištingu manevringumu. Būdamas 4,71 m ilgio (ratų bazė siekia 2 988 mm) jis sugeba apsisukti 11,1 m skersmens erdvėje. Akumuliatorius sumontuotas išilgai grindų, svorio centras yra žemai, todėl stabilumas ir valdymas nusipelno tik pagyrų.

Stiprioji ID. Buzz pusė – inovatyvūs ir, skirtingai nei pirmuosiuose ant tos pat „Volkswagen“ grupės MEB elektromobilių platformos sukonstruotuose ID.3 ar ID.4 modeliuose, be jokių trukdžių veikiantys vairuotojo asistentai. Autobusiukas sugeba naudoti vadinamuosius spiečiaus duomenis, dar labiau priartinančius „Volkswagen“ prie automatizuoto vairavimo. Nuasmenintus spiečiaus duomenis generuoja keli šimtai tūkstančių „Volkswagen Group“ automobilių. Visi jie fiksuoja tam tikras transporto priemonės aplinkos savybes, pavyzdžiui, kelio linijas ar kelio ženklus, pavojus ar kliūtis ir, sujungus su žemėlapių duomenimis, visa tai perduodama į debesiją. Joje apdorotus ir individualiai pritaikytus duomenis gauna kiti „Volkswagen“ modeliai, tuo metu važiuojantys atitinkamais kelio ruožais.

Viena egzotiškesnių siūlomų pasirinkti naujovių – vairuotojo asistentas Park Assist Plus su atminties funkcija. Ši naujoviška pagalbos vairuotojui sistema gali įsiminti iki penkių atskirų parkavimo manevrų. Ji gali įsiminti parkavimo veiksmus, atliktus judant mažesniu nei 40 km/val. greičiu ir ne didesniu nei 50 m atstumu. Tai gali padėti automobilį pastatyti, pavyzdžiui, stoginėje ar garaže. Vairuotojui reikia tik vieną kartą transporto priemonę pastatyti pačiam ir išsaugoti veiksmų seką, o ID. Buzz gebės pats ją pakartoti. Pagalbinė parkavimo sistema naudoja ID. Buzz aplinką stebinčius jutiklius – ji pati manevruoja, greitina, stabdo ir perjungia pavarą. Taip pat ši sistema gali pratęsti vairuotojo pradėtus parkavimo manevrus ir, jei įmanoma, juos užbaigti.

Naujausia jungli Travel Assist sistema gali išlaikyti furgoną toje pačioje eismo juostoje, palaikyti atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir užtikrinti, kad neviršytumėte prieš kelionę nustatyto maksimalaus greičio. Tam, be kita ko, naudojama adaptyvioji eismo juostos orientavimo sistema, aktyviai palaikanti transporto priemonę eismo juostos viduryje. Travel Assist prisitaiko prie vairavimo stiliaus ir taip pat gali išlaikyti transporto priemonę ne pačiame juostos centre, bet arčiau kairės ar dešinės jos pusės.

Navigacijos sistemoje rodomos laisvos ir užimtos įkrovimo stotelės, o pasirinkus norimą kelionės maršrutą, automatiškai apskaičiuoja, kur ir kada jums reikėtų sustoti įkrauti automobilį. Elektromobiliuko smegenys ne tik atsižvelgia į kitų automobilių pateiktus duomenis ir įgalina pusiau autonominį vairavimą, bet ir pirmą kartą magistralėse keliaujant 90 km/ val. ir didesniu greičiu gali persirikiuoti į kitą eismo juostą.

Brangiausios komplektacijos ID. Buzz turės 30 skirtingų vairuotojo asistentų, o ateityje, panaudojus nuotolinius atnaujinimus, šis skaičius galės išaugti iki 35. Norint visais jais pasinaudoti neišvengiamai teks atidžiai pastudijuoti instrukciją, tačiau kai ką automobiliukas padaro visiškai savarankiškai. Tarkime, jei susiruošiate važiuoti vienas, tik įjungus degimą aktyvuojamas sėdynės ir vairaračio šildymas, o jei greta įsitaiso bendrakeleivis – be papildomų komandų malonia šiluma apgaubiamas ir jis.

Kelionei svarbi informacija pateikiama skaitmeniniame Digital Cockpit 5,3 colio įstrižainės ekrane ir virš centrinės konsolės sumontuotame 10 ar 12 colių (pasirinkus papildomai) įstrižainės liečiamajame ekrane. Po multimedijos sistemą galima klajoti naudojantis daugybe jutiklinių valdymo įrankių, kurie – galite užmėtyti mane kepurėmis – nėra patogesni už konvencinius mygtukus ar sukamuosius jungiklius. Ne veltui sakoma, kad grožis reikalauja aukų...