Panevėžio rajono ūkininkai, 2016-aisiais susibūrę į žemės ūkio kooperatyvą „Panevėžio aruodas“, pastaraisiais metais žengė dar vieną žingsnį – įrengė perdirbimo cechą, kuriame iš ūkiuose užaugintos augalinės žaliavos gamina didelės biologinės vertės ekstraktus.

„Panevėžio aruodą“ įkūrė 16 ūkininkų. Laikui bėgant narių daugėjo, prie panevėžiečių prisijungė ir kai kurie Radviliškio, Anykščių rajono žemdirbiai. Dabar kooperatyvas vienija 35 narius. Jie bendrai dirba per 12 tūkst. ha, augina ne vien tradicines kultūras – kviečius, rapsus, bet ir daug kitų. Kai kurie ūkiai mišrūs, du ūkiai – sodininkystės, yra ir ekologinių. Stambiausias ūkis siekia 2 tūkst. ha, mažiausias – 50 ha, vyrauja didesni ūkiai.

„Pasirinkome kooperaciją kaip bendro darbo formą: kartu perkame trąšas, pesticidus, parduodame produkciją, kartu mokomės, bendraujame, dalijamės žiniomis“, – sako „Panevėžio aruodo“ direktorius Algis Atkočiūnas. Daugiausia kooperatyvas parduoda savo narių ūkiuose užaugintų kviečių, rapsų, miežių, pupų, žirnių. „Nelygu metai, vidutiniškai 70–80 proc. derliaus ūkiai parduoda per kooperatyvą“, – skaičiuoja direktorius.

Jis pasidžiaugia, kad jau šiuo metu sudaryta sutarčių parduoti 10 tūkst. t būsimo derliaus, jį pristatant rugpjūčio ir rugsėjo mėn., kai ūkininkai, ypač neturintys reikiamų sandėliavimo patalpų, susiduria su derliaus laikymo problemomis. „Pavyko išsiderėti palankias kainas. Be to, mes susitariame ir dėl pristatymo laiko“, – sako kooperatyvo vadovas.

Gerinti ūkiuose taikomas technologijas

„Panevėžio aruode“ dirba 8 darbuotojai. Tarp jų ir agronomas Airmantas Kačiušis, kuris daug padeda kooperatyvo nariams augalininkystės technologijų klausimais. Pasak A. Kačiušio, ūkininkai į jį dažniausiai kreipiasi norėdami išsiaiškinti kokią nors augalininkystės technologinę problemą.

„Kartais ūkių dirvožemio kokybė neatitinka auginamų augalų poreikių, todėl tenka keisti žemės dirbimą. Kitur pasitaiko, kad su turima sėjamąja nepavyksta pasėti tam tikros rūšies augalų sėklų reikiamame gylyje. Tokiu atveju gali prireikti įsėjimo diskų ir kt. Kartais tenka priminti ir terminus, kada pradėti, pavyzdžiui, tręšti, kad to netikslinga daryti per anksti arba kad neverta perdozuoti trąšų, nors šiandienos ekonominė situacija irgi verčia ūkius taupyti“, – pavyzdžių pateikia agronomas.

Pasak A. Kačiušio, pagrindinė ūkininkų gamybos priemonė yra dirvožemis. Todėl pirmiausia būtina įvertinti konkretaus lauko dirvožemį, jo būklę ir tuomet spręsti, ką jame tiktų auginti, kaip pagerinti dirvožemio kokybę.

„Sutvarkius lauko problemas (pavyzdžiui, užmirkimą), toliau imamės dirvožemio derlingumo palaikymo ir gerinimo. Laukus per žiemą stengiamės laikyti ne plikus, o uždengtus žiemkenčiais ar tarpiniais pasėliais. Sėjomainas sudarome tokias, kad visą laiką didžioji laukų dalis būtų su augalais: pavyzdžiui, po pupų sėjami žieminiai kviečiai, tuomet žieminiai rapsai, po jų – žieminiai miežiai, kuriuos anksti nukūlus sėjami tarpiniai augalai. Taip per visus 4 metus laukuose žiemą visuomet yra augalų“, – pasakoja agronomas.

Pasak jo, ūkininkai vis labiau atsigręžia į organiką, supranta, kad vien mineralinėmis trąšomis nei dirvų būklės, nei derlingumo nepagerins. „Kooperatyvas skatina ūkininkus, kad į laukus įterptų kuo daugiau organikos. Pavyzdžiui, yra įmonių, kurios siūlo granuliuoto komposto. Organika padeda dirvožemyje išsaugoti vandenį, pagausina maisto medžiagų, ja minta mikroorganizmai. O tam tikros rūšies mikroorganizmai bendradarbiauja su tam tikros rūšies augalais. Taigi, visa ši biologinė dirvožemio dalis turi didelės įtakos jo bendrai būklei ir atitinkamai – Kooperatyvo produkcijos pavyzdžiai – augalinės žaliavos ir iš jų gaminami ekstraktai auginamų augalų derlingumui“, – pasakoja A. Kačiušis. Jis nepataria ūkininkams mažesnio našumo dirvožemiuose sėti rapsų ar kviečių, verčiau ten auginti avižas, grikius ar kukurūzus.

A. Kačiušis pastebi, kad tam tikruose Lietuvos regionuose žemdirbiai susiduria ir su skirtingomis piktžolėmis. Pavyzdžiui, Suvalkijoje plinta kai kurioms herbicidų veikliosioms medžiagoms atsparumą įgavę pieviniai pašiaušėliai. O Panevėžio regione veši baltieji šakiniai. „Atrodo, dar visai neseniai šios piktžolės didesnių problemų nekėlė, o dabar jau jų nemažai. Atradome herbicidų mišinius, kurie padeda šias piktžoles kontroliuoti. Taigi, ieškome geriausių augalininkystės problemų sprendimų, o tai duoda rezultatų – gauname ir derliaus priedų, ir palaikome dirvožemio našumą“, – sako agronomas.

Pastaraisiais metais beveik visi kooperatyvo nariai perėjo prie bearimių žemės dirbimo technologijų. Plūgų atsisakyta. Kai kurie ūkininkai dirvas įdirba minimaliai, kiti jau taiko ir tiesioginę sėją, ir dar įvairesnius sėjos būdus – pavyzdžiui, juostinę.

Įrengė perdirbimo cechą

Iš pradžių kooperatyvo administracija dirbo nuomojamose patalpose, tačiau ilgainiui nutarta įsigyti savo bazę. Gustonyse (Panevėžio r.) kooperatyvas įsigijo 5 ha žemės, suremontavo seną pastatą, kuriame atsirado vietos ir perdirbimo cechui.

„Buvo nuspręsta, kad reikia plėtoti ne tik pirkimus ir pardavimus, bet investuoti į aukštos ekonominės ir biologinės vertės produkcijos gamybą, kad galėtume perdirbti bent dalį ūkiuose užaugintų augalų ir realizuoti jų produkciją. Įsigijome augalų ekstrahavimo įrangą, kuri iš įvairios augalinės žaliavos gali gaminti ekstraktus. Investicija siekė per 700 tūkst. eurų. Tam teko skolintis iš banko. Buvome pateikę paraišką ir paramai gauti, bet dėl įstatymų netobulumo nepavyko“, – pasakoja kooperatyvo vadovas.

Kodėl pasirinkta būtent tokia veiklos kryptis? Pasak A. Atkočiūno, anuomet pasaulio rinkoje buvo kilęs labai didelis susidomėjimas kanapių veikliosiomis medžiagomis (kanabinoidais – CBD aliejus ir kt.). Konsultuotasi su ekspertais, važiuota į parodas, įsitikinta, kad tokios produkcijos tikrai reikia.

„Tuo metu galvojome pirmiausia apie kanapių perdirbimą, tačiau po to supratome, kad galima perdirbti ir daugelį kitokių augalų. Kanapės ir kiti aromatiniai, prieskoniniai augalai turi įvairių eterinių aliejų, kuriuos mes savo ceche galime išgauti“, – sako kooperatyvo tyrimų ir vystymo vadovas Ričardas Barakūnas.

Įdomu tai, kad tuo laiku, kai kooperatyvas rengė cechą ir įsigijo įrangą, Lietuvoje dar net nebuvo įstatymo, leidžiančio išgauti kanapių veikliąsias medžiagas (įstatymas leido tik auginti pluoštines kanapes). „Viską parengėme, sulaukėme reikiamų įstatymo pakeitimų (įstatymas, leidžiantis perdirbti kanapes, buvo priimtas tik 2022 m. – red. past.) ir buvome pirmieji Lietuvoje, kurie 2022 m. gegužę gavome licenciją, leidžiančią vykdyti kanapių ar kitų augalų ekstrakciją. Iki tol įranga stovėjo dvejus metus ir negalėjome pradėti gamybos“, – sako A. Atkočiūnas. Dabar tokių įmonių mūsų šalyje – vos 3, iš kurių viena – „Panevėžio aruodas“.

Ieško alternatyvų cheminiams pesticidams

Kanapių žaliavos kiekis, kurio reikia perdirbimo cechui, užauga kooperatyvo narių ūkiuose. Pavyzdžiui, kooperatyvo narys Julius Martinonis, turintis sertifikuotą ekologinį ūkį, augina ekologiškas kanapes, raudonėlius, petražoles.

„Ieškojome, kurios žemės geriausiai tinka kanapėms. Dabar mums perdirbimui reikia nuo 130 iki 150 ha žaliavos. Viską, ką pagaminame, eksportuojame“, – sako kooperatyvo vadovas. Kol kas cecho pajėgumai nėra visiškai išnaudojami. Teks gerokai padirbėti, kol tai pasieks. Svarbiausia – plėsti produkcijos realizavimo rinkas. Cecho pajėgumai leistų per metus apdoroti iki 60 t sausos augalinės žaliavos. O tam reikėtų bent 200 ha augalų.

R. Barakūnas patikina, kad tokios produkcijos gamyboje įspūdį turėtų daryti ne hektarai ir ne tonos, nes tai yra aukštųjų technologijų produkcija – aukštos pridėtinės ir intelektinės vertės, nors kiekiai nebūtinai dideli, o jai sukurti reikia žinių ir kvalifikuotų specialistų.

„Dabar iš kanapių gaminame įvairaus stiprumo CBD aliejus. Be to, dar ieškome: esame mėginę gaminti labai įvairių augalų ekstraktų. Pavyzdžiui, iš raudonėlių, petražolių, juodųjų serbentų uogų išspaudų, kmynų. Labai norime ekstrahuoti šaltalankius, aviečių sėklytes ir kt.“, – pasakoja R. Barakūnas.

Jis atskleidžia, kad kooperatyvas ieško galimybių gaminti augalinius ekstraktus, naudojamus biopesticidams. Tyrinėjama, kaip tam tiktų, pavyzdžiui, kmynų ekstraktai. Tuo tikslu kooperatyvas bendradarbiauja ir su Kauno technologijos universiteto mokslininkais.

„Akivaizdu, kad, einant ES žaliuoju kursu, vis daugiau cheminių pesticidų bus uždrausta. Reikia alternatyvių priemonių, siekiant apsaugoti pasėlius nuo kenkėjų ar ligų. Vienos tokių galėtų būti iš pačių augalų išgaunamos biologiškai aktyvios medžiagos, naudojamos kaip biopesticidai. Žinoma, visa tai dar tik idėja“, – sako A. Atkočiūnas.

Taigi, kol kas pagrindinės kooperatyvo pajamos ir uždarbis yra iš paslaugų teikimo nariams ir derliaus pardavimų. Tačiau „Panevėžio aruodas“ tikisi, kad ilgainiui būtent augalų ekstraktų ceche pagaminta produkcija duos didžiausią vertę.