23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2023/03
Sveika sėkla – produktyviam pasėliui
  • Aurimas SABECKIS LAMMC Žemdirbystės institutas
  • Mano ūkis

Kartu su tobulėjančiomis pasėlių auginimo technologijomis, modernėjančia technika, naujais ir tikslingai panaudotais augalų apsaugos produktais tinkamai paruoštos ir sertifikuotos sėklos naudojimas – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių pasėlių produktyvumo augimą Lietuvoje.

Europos sėklų sertifikavimo agentūrų asociacijos (ESCAA) 2021 m. atskaitoje pabrėžiamas ženklus – 15 proc. sertifikuotos sėklos kiekio augimas Lietuvoje. Būtent geros sėklinės medžiagos naudojimas yra išskiriamas integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės bendrųjų principų sąraše ir įtrauktas į Lietuvos žemė ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano ekoschemas „Sertifikuotos sėklos naudojimas“. Vis dėlto labai daug ūkininkų renkasi pačių užaugintą ūkinę sėklinę medžiagą, todėl verta priminti pagrindinius akcentus, kaip nukulti grūdai tūrėtų būti ruošiami sėjai ir naudojami sėklai.

Svarbu nustatyti daigumą

Stipraus ir produktyvaus pasėlio formavimas yra vienas pagrindinių aspektų siekiant gausios ir kokybiškos žemės ūkio produkcijos. Patogenais užkrėsta sėkla nedaigi ar lėčiau dygsta, pasėlis ankstyvaisiais augimo tarpsniais vystosi netolygiai.

Ruošiant sėklą itin svarbu nustatyti jos daigumą, nes pagal jį ir 1 000 grūdų masės rodiklius formuojamas pasėlio tankumas. Tai itin svarbu, nes retas pasėlis neišnaudoja dirvožemio potencialo, sunkiau konkuruoja su piktžolėmis, o per tankiame pasėlyje susidaro palankus mikroklimatas kenkėjams ir ligoms plisti. Be to, tarpusavyje konkuruojantys augalai linkę išgulti.

Būtina išvalyti priemaišas

Iš sėklų būtina išvalyti šiukšles, kenkėjus, piktžolių sėklas. Svarbu įvertinti užkrėtimą patogenais, nesirinkti itin užsikrėtusios sėklos, sėti ruošiamus grūdus būtina beicuoti.

Dalis patogeninių grybų daro žalą ir sandėliuojamai sėklai, todėl ruošiamą žaliavą tikslinga nuimti laiku, nevėlinti pjūties, o drėgnesnius javus džiovinti, stengtis išvalyti smulkius, sužalotus grūdus. Sėklai laikomo derliaus negalima supilti drėgno, o netinkamai laikomų (pvz. drėgnoje vietoje), suplėkusių grūdų negalima naudoti sėklai. Grūdų geriau neperkaitinti, nes per aukštoje temperatūroje džiovinti grūdai irgi gali prarasti daigumą.

Su lietumi plito patogenai

Gamta ūkininkams pernai vėl sukėlė sunkumų. Priešingai nei 2019 ir 2020 metų sezonais, dangus mus „lepino“ neįprastai gausiais krituliais. Liūtys prasidėjo balandį, o intensyvūs lietūs su pragiedruliais vyravo dar ir liepą. Dotnuvos meteorologinės stoties duomenimis, balandį ir gegužę lijo 1,5 karto daugiau, liepą kritulių vidurkis 1,3 karto viršijo ilgalaikio stebėjimų periodo (1924–2022 m.) šio mėnesio rodiklį. Išsiskyrė birželis, per kurį kritulių iškrito 2,3 karto daugiau negu norma. Toks drėgmės perteklius labai palankus staigiam ir intensyviam ligų plitimui pasėliuose. Itin didelis kritulių kiekis birželį sutapo su miglinių javų žydėjimu ir ypač padidino grūdus apninkančių ligų, tokių kaip fuzariozė (Fusarium spp.) ir varpų septoriozė (Staginispora nodorum), plitimo riziką.

Javų augintojai varpų fuzariozę geriau žino kaip produkcijos kokybę bloginančią ligą. Be to, Fusarium genties grybų apimtos sėklos prastai dygsta, o ilgainiui gali tapti nedaigios. Pasėjus Fusarium užsikrėtusią sėklą, jaunus daigus pažeidžia pašaknio puviniai. Fusarium genties patogenais užsikrečiama per varpų žydėjimą, ypač vyraujant dideliam santykinės oro drėgmės kiekiui, apsiniaukus. Tačiau, net esant nepalankioms šiam procesui sąlygoms, sėklų užsikrėtimo sunku išvengti.

Grybų aptinkama ir sausais metais

Sausringais metais ant laukuose bręstančių grūdų aptinkama Aspergillus, Penicillum, Cladosporium, Pyrenophora, Botrytis ir kitų genčių mikroskopinių grybų. Miežiuose su sėkla plinta tinkliškoji dryžligė (Pyrenophora teres), pašaknio puviniai ir rudadėmė dėmėtligė (Cochliobolus sativus).

Vasariniuose kviečiuose kūles (Tilletia caries) sukeliantys patogenai retai išplinta, tai pirmiausia lemia auginama veislė: ar ji jautri šiam patogenui.

Miežių dulkančiosios kūlės (Ustilago nuda) išplinta atsižvelgiant į veislės jautrumą, sėklos užsikrėtimo lygį, meteorologines sąlygas per sėją ir sėklų dygimą. Per sausras ši liga gausiau išplinta net ir pasėjus beicuotą sėklą. Miežių pasėlis, išaugęs iš nebeicuotos ir infekuotos sėklos, gali būti itin smarkiai paveiktas kūlių, galimi nemenki derliaus nuostoliai.

Pupoms pavojingiausi grūdinukai

Pupų sėklinei medžiagai pavojų kelia vabalai grūdinukai (Bruchus rufimanus). Šių kenkėjų lervos minta sėklomis ir gerokai sumažina pupų daigumą. Literatūroje nurodoma, kad pažeistų pupų daigumas gali suprastėti iki 69 proc., kai nepažeistų sėklų daigumas – 95 procentai. Kituose šaltiniuose teigiama, kad sėklos gyvybingumas sumažėja iki 50 procentų. Pupinukų daromos žalos lygis priklauso nuo to, ar misdama lerva pažeidžia sėklos gemalą. Siekiant užauginti tinkamą sėklą, reikia tikslingos cheminės kontrolės.

Ankštinių augalų sėklose esantys patogenai sukelia pašaknio ir šaknų ligas, žirniuose ir pupų pasėliuose su sėkla plinta askochitozė (Ascochyta spp.), žirnių netikroji miltligė (Peronospora pisi), ant nebeicuotų sėklų galima aptikti žirnius apninkantį kekerinio puvinio sukėlėją (Botrytis cinerea). Lubinams ypač pavojingos antraknozės (Colletotrichum gloeosporioides) sukėlėjai taip pat plinta per sėklą.

Beicuoti reikia kokybiškai

Su sėkline medžiaga plintančios ligos gali padaryti gausių derliaus nuostolių, ypač jeigu pasėta nebeicuota sėkla. Cheminės ligų kontrolės priemonės – beicai – sumažina sėklos infekciją ir saugo daigus ankstyvaisiais augimo tarpsniais. Daugelis beicų efektyviai kontroliuoja pašaknio ligas sukeliančius Fusarium ir Microdochium genčių patogenus, Cochliobolus sativus, miežių tinkliškosios dryžligės sukėlėjus, užkerta kelią dulkančiųjų ir kietųjų kūlių patogenams infekuoti daigą.

Patogenais užkrėstą sėklą beicuojant pagerinamas ir jos daigumas, tiesa, Penicillium genties pelėsiai gali būti padarę negrįžtamos žalos – tokių sėklų daigumas nepadidėja.

Vienas svarbiausių darbų ruošiantis sėklą apdoroti beicais yra išvalyti šiukšles ir dulkes, nes jos sugeria preparatą, sumažėja skiedinio kiekis, sėklos netolygiai apveliamos, dėl to prastėja veikliosios medžiagos efektyvumas. Tik kokybiškas beicavimas duos reikiamų rezultatų. Lietuvoje gausu registruotų produktų sėklai, svarbu pasirinkti nuo konkrečios ligos efektyvų beicą, laikytis naudojimo rekomendacijų. Informacijos apie beico veikimą ir naudojimo reikalavimus galima rasti beico etiketėje.