Vis svarbiau tampa tai, kaip mašinos konstrukcija ir technologinis procesas sugeba prisiderinti prie besikeičiančių sąlygų. Todėl kintamo žemės dirbimo ir sėjos gylio, kintamos sėjos normos, kintamo tręšimo ir purškimo reikšmė nuolat auga, nes leidžia mažinti sąnaudas, taupyti išteklius, tausoti dirvožemį ir aplinką.

Žemės dirbimas yra pagrindinė technologinė operacija, skirta paruošti dirvą sėjai. Nuo žemės dirbimo kokybės priklauso kitų žemės ūkio mašinų darbo procesai, augalų auginimo sąlygos, šaknų įsiskverbimas į gilesnius dirvožemio sluoksnius, apsirūpinimas maisto medžiagomis ir t. t. Skirtingos konstrukcijos mašinos nevienodai veikia įvairius dirvožemio sluoksnius: vienos – daugiau maišo, kitos – daugiau varto. Tačiau bene visais atvejais svarbiausias parametras vertinant mašinų darbo efektyvumą ir jų apkrovą yra žemės dirbimo gylis.

Kiekvieno dirbamo lauko dirvožemio sluoksnių savybės skiriasi. Kita vertus, žemės dirbimo gylis turi įtakos visai agroekosistemai, augalų derliui ir jo kokybei. Teoriškai tikslų žemės dirbimo gylį dažniausiai lemia sutankėjusių dirvožemio sluoksnių pasiskirstymas. Prie traktoriaus prikabinto padargo darbinės dalys turėtų prasiskverbti giliau negu sutankėjusi dirvožemio dalis. Kietas, sutankėjęs dirvožemio sluoksnis daro įtaką kitoms dirvožemio savybėms, sutrikdo augalų augimą ir šaknų prasiskverbimą į gilesnius sluoksnius. Todėl, dirbant žemę plūgu, giluminiais purentuvais ar kitomis žemės dirbimo mašinomis, labai svarbu nustatyti sutankėjusio sluoksnio vietą dirvoje. Tam gali būti naudojami įvairūs prietaisai.

Tai gali būti paprasčiausias aštrus smaigas, kurį spaudžiant į dirvą žmogus gali jausti tas vietas, kuriose reikia daugiau jėgos, kad smaigas smigtų giliau. Šiek tiek tobulesni yra rankiniai prietaisai su indikatoriais, rodančiais didžiausią dirvožemio kietumą. Elektroniniai kietmačiai (penetrologeriai) gali nustatyti dirvožemio kietumo kitimą pagal gylį. Smeigiant kietmačio antgalį į dirvą, dirvožemio kietumas fiksuojamas kiekviename centimetre iki 80 cm gylio. Šis prietaisas gali išsaugoti tyrimų duomenis, kuriuos lengva perkelti į kompiuterį. Gamintojai tokiems prietaisams yra numatę specialias kompiuterines programas, kurios leidžia analizuoti duomenis, juos pateikiant vaizdinėmis priemonėmis. Elektroniniai kietmačiai dažnai kombinuojami su dirvožemio drėgnumo ir konkrečios lauko vietos nustatymo įranga. Tai labai svarbu norint atlikti pakartotinius tyrimus ir sekti tų pačių lauko vietų pokyčius. Sutankėjusių dirvožemio sluoksnių nustatymo prietaisai gali būti kabinami prie traktorių, keturračių, automobilių arba autonominių robotų.

Žemei dirbti reikalingi galingi ir didelės traukos jėgos traktoriai. Traukos jėga yra vienas plačiausiai naudojamų žemės ūkio mašinų efektyvumo vertinimo rodiklių. Tyrimai, analizuojantys ir prognozuojantys žemės ūkio mašinų traukos efektyvumą, atliekami empiriniu ir (arba) analizės metodu. Daugelis veiksnių ir parametrų daro įtaką žemės ūkio mašinų traukos jėgai dirbant žemę, pvz., dirvožemio tekstūra ir vandens kiekis, važiavimo greitis, ratų slydimas ir buksavimas, žemės dirbimo gylis, taip pat skirtingų dirvožemio sluoksnių kietumas ir tankis.

Žemės dirbimo sistemos

Yra dvi pagrindinės žemės dirbimo sistemų grupės: įprastinis (tradicinis) ir tausojamasis žemės dirbimas (minimalus, konservuojantis ir pan.). Taikant pirmosios grupės sistemas dirvožemis apverčiamas, o augalų liekanos įterpiamos. Šis dirbimas turi trūkumų. Pirma, be reikalo judinamas dirvožemis tose vietose, kur jo struktūra ir būklė gera, tad švaistomas laikas ir degalai. Antra, netinkamai parinktas žemės dirbimo gylis gali pakenkti dirvos struktūrai – susidaro sutankėję sluoksniai – arimo padas.

Antroji grupė apibrėžiama kaip neariminė, nes dirvos paviršiuje paliekama ne mažiau kaip 30 proc. augalinių liekanų. Tai leidžia efektyviau naudoti vandens ir dirvožemio išteklius. Šios grupės sistemos turi savų trūkumų, pavyzdžiui, nerekomenduojama dirbti, kai dirvožemis turi tankinimo problemų. Dirvožemio sutankinimas riboja šaknų ir pasėlių vystymąsi, dėl to sumažėja derlius.

Kintamo gylio žemės dirbimas

Kaip alternatyva tradiciniam ir tausojančiam žemės dirbimui išskiriama trečia grupė – kintamo gylio žemės dirbimas, pagrįstas dirvožemio sąlygų ir savybių svyravimais. Pažangių technologijų tikslas – sunaudoti mažiau degalų ir energijos bei išvengti pernelyg didelio dirvožemio trikdymo, keičiant žemės dirbimo būdus. Šiai sistemai apibūdinti gali būti naudojami skirtingi terminai: kintamo gylio, specifinis arba tikslusis (precizinis) žemės dirbimas, nes ją taikant galima keisti dirbimo gylį pagal dirvožemio savybių duomenis, gautus parengus kintamumo žemėlapį arba iš realaus laiko jutiklio. Todėl ši sistema dar vadinama žemėlapiu arba jutiklio duomenimis pagrįstu konkrečios vietos žemės dirbimu, kuris paprastai taikomas siekiant pašalinti sutankintą dirvožemio sluoksnį.

Sluoksnių sutankinimas gali būti natūralus arba mašinų sukeltas. Natūraliai dirvožemis greičiau sutankėja ten, kur yra daug skirtingo dydžio dirvožemio agregatų. Mašinų sukeltas dirvožemio tankinimas atsiranda dėl sunkios žemės ūkio technikos naudojimo ir dažno važiavimo po laukus. Sutankėjus dirvožemiui, sumažėja jo porų dydis, keičiasi jų pasiskirstymas, sumažėja oro ir vandens pralaidumas, padidėja šilumos talpa ir tūrinis tankis, o svarbiausia – pablogėja galimybės augalų šaknims įsiskverbti į gilesnius dirvožemio sluoksnius.

Tiksliojo žemės dirbimo technologija optimizuoja dirvožemio fizines savybes įdirbant reikiamu gyliu tik ten, kur reikia. Įrodyta, kad taikant kintamo gylio žemės dirbimą sumažinamos bendrosios, darbo jėgos ir degalų sąnaudos, energijos poreikis. Prieš taikant kintamo gylio žemės dirbimo sistemą, būtina nustatyti dirvožemio kietumo ir (ar) tankio savybes pagal gylį ir per visą dirvožemio profilį.

Mokslininkai, atlikę kintamo ir vienodo gylio lyginamuosius žemės dirbimo tyrimus lauke, kurio arimo padas buvo 25–35 cm gylyje, nustatė, kad kintamo gylio žemės dirbimas yra pranašesnis. Kadangi 47 proc. lauko turėjo sutankinimo problemų, buvo pasirinkta žemę dirbti vienodu 35 cm gyliu, o kintamo žemės dirbimo gylio atveju – 35 cm gylis buvo vidutinis ir gana plačiai svyravo, atsižvelgiant į dirvožemio sutankinimą. Rezultatai parodė, kad žemę dirbant kintamu gyliu degalų sąnaudos ir galios poreikis, palyginti su vienodo gylio žemės dirbimo sistema, sumažėjo maždaug 35 proc., o eksploatacinės išlaidos – maždaug 23 procentais.

Norint suardyti sutankintą dirvožemio sluoksnį, reikia daug energijos. Konkrečiai vietai pritaikyto kintamo gylio žemės dirbimo technologija gali būti apibrėžiama kaip sistema, kuri keičia fizines dirvožemio savybes tik ten, kur žemės dirbimas reikalingas geresniam pasėlių augimui. Žemės dirbimo mašinos naudojama energija yra tiesiogiai susijusi su darbiniu gyliu, darbinių dalių konstrukcija, geometriniais parametrais, važiavimo greičiu, darbiniu pločiu ir dirvožemio savybėmis. Savybės, kurios didina žemės dirbimo energijos sąnaudas, yra drėgnumas, tankis, kietumas ir dirvožemio tekstūra. Kintamo žemės dirbimo gylio nauda taip pat yra skirta pasėlių pelningumui gauti, ekologijai ir aplinkai. Jeigu atskirose lauko vietose nėra sutankėjusio dirvožemio sluoksnio, tai nebūtina ten taikyti ir gilaus žemės dirbimo 30 ar 35 cm gyliu, užtenka seklesnio apie 18 cm ar dar mažesnio gylio. Tuomet energijos poreikis žemei dirbti sumažėja apie 50 procentų.

Konkrečiai vietai būdingas žemės dirbimas – tai modernus būdas, kuris leidžia išvengti perteklinės energijos sąnaudų nereikalingam vienodo gylio giluminiam įdirbimui ir sumažina augalinių paviršiaus liekanų, reikalingų erozijai kontroliuoti, trikdymą. Naudojant kintamo gylio žemės dirbimą galima sutaupyti apie 30 proc. degalų. Optimalus žemės dirbimo gylis gali būti gilesnis arba seklesnis nei paprastai, todėl vienodo gylio žemės dirbimas yra palyginti brangus. Tad reikalinga technologija nustatyti žemės dirbimo gylį pagal sutankinto sluoksnio storį ir gylį ir atitinkamai įdirbti. Tokia technologija gali būti naudinga optimizuojant gamybos sąnaudas.

Kintamo gylio žemės dirbimas yra vienas iš svarbiausių tvaraus tiksliojo ūkininkavimo sprendimų, kuris remiasi koncepcija, kad nedideli lauko ploteliai yra traktuojami kaip atskiri valdymo vienetai. Ūkininkaujantieji dažnai gali nežinoti, ar konkrečiame lauke ir atskiruose jo ploteliuose reikalingas kasmetinis gilus žemės dirbimas, o jeigu reikia, tai kokiame gylyje. Be to, sutankėjusių dirvožemių sluoksnių gylis ir storis labai skiriasi atskiruose laukuose ir tų laukų viduje. Todėl vienodo gylio žemės dirbimas visame lauke gali būti per seklus, kad suardytų arimo padą, arba per gilus, o tai didina šios operacijos išlaidas. Idealiu atveju, kad būtų galima tiksliai valdyti kintamo gylio žemės dirbimo sistemą, reikia turėti tikslius lauko dirvožemio savybių duomenis.

Technologiniai sprendimai gyliui reguliuoti

***

Norac Depth Control (TDC) technologinis sprendimas buvo panaudotas praktikoje ir patikrintas bekontakčių ultragarsinių jutiklių technologija, užtikrinančia patvarų ir tikslų proceso valdymą. Jutikliai su tinkamai pritaikytais algoritmais nustato ir atskiria kliūtis, kad išlaikytų norimą žemės dirbimo gylį. Skirtingai nei kiti sprendimai, šis yra specialiai sukurtas tiek šlapioms, tiek sausoms lauko sąlygoms. Taikant TDC, gylis matuojamas tiksliai ir kontroliuojamas. Todėl dirvožemio sąlygos, operatoriaus pageidavimai ir mechaniniai reguliavimai nustatant tinkamą gylį gali būti taikomi realiai.

TDC naudoja tą pačią technologiją kaip ir Norac Boom Heigt Control sistema. Ultragarsiniai jutikliai automatiškai įvertina skirtingus dirvožemio tipus ir reljefus, išlaikydami tinkamą žemės dirbimo mašinų gylį. Kompanijos „Topcon“ sukurta TDC sistema kilsteli žemės dirbimą į aukštųjų technologijų lygį, ji naudojama nepaisant traktoriaus tipo. TDC gamintojai taip pat kalba apie „nustatykite ir pamirškite“ sistemą, kuri automatiškai parinks tinkamą žemės dirbimo gylį bet kokiomis sąlygomis. TDC galima montuoti ant bet kurios prikabinamos žemės dirbimo mašinos, turinčios hidraulinę darbinių dalių pakėlimo sistemą, ir naudoti gamyklinį ekraną, kuris palaiko ISOBUS virtualiojo terminalo funkcijas. Sistema leidžia tiksliai dirbti net ir su traktoriais, kuriuose nėra išmaniųjų technologijų.

***

Kultivatoriaus darbinis gylis, kuriuo siekiama užtikrinti nuoseklius darbo technologinius procesus įvairaus tipo ir skirtingų sąlygų dirvožemiuose, stebimas elektroniniu būdu, naudojant jutikliais grįstą matavimo sistemą ir traktoriaus kabinoje esantį išmanųjį ekraną, kurį Danijos gamintoja „Dal-Bo“ sukūrė atskiroms savo asortimento žemės ūkio mašinoms. Gylio valdymo sistema naudoja ultragarsinį jutiklį, prijungtą prie LCD ekrano kabinoje. Jame vaizduojamas žemės dirbimo noragų smigimas į dirvą ir darbinis gylis, leidžiantis mašinos operatoriui kontroliuoti kultivatoriaus gylio nustatymą skirtingo tipo dirvožemiuose ir grąžinant kultivatorių į darbinę padėtį tada, kai noragai buvo pakelti apsisukant galulaukėje. Taip operatorius gali reguliuoti žemės dirbimo mašinų darbo procesą, kad visame lauke būtų paruošiama vienodos kokybės sėklų guoliavietė.

Taikant žemės dirbimo gylio kontrolės sistemą, sudaromos patogesnės sąlygos operatoriui, jo sveikatai, nes nereikia nuolat sukiotis sėdynėje ir stebėti gale traktoriaus dirbančio kultivatoriaus. Be to, stebėti kabinoje esantį ekraną kur kas lengviau ir efektyviau nei bandyti nuskaityti toli esančią mechaninę skalę dulkėtomis ar prasto apšvietimo sąlygomis. Ant kultivatoriaus, greta hidraulinio cilindro, reguliuojančio žemės dirbimo gylį, esantis jutiklis matuoja atstumą iki dirvos paviršiaus ir pagal tai jį valdymo sistema apskaičiuoja.

***

Pagerinti žemės dirbimo gylio tikslumą galima ir naudojant „John Deere“ žemės dirbimo technologiją TruSet Active. Ultragarsinis jutiklis, sumontuotas ant pagrindinio rėmo, matuoja gylį tiesiai nuo dirvos paviršiaus. Ši technologija savarankiškai prisitaiko prie įvairių lauko sąlygų, pvz., augalų liekanų kaupimosi ant padangų arba ratų įsmigimo minkštose dirvose. TruSet Active sudaro galimybę patikrinti žemės dirbimo gylį. Dėl to mašina tampa išmanesnė.

Su TruSet Active žemės dirbimo technologija galima realiu laiku iš kabinos reguliuoti darbinių dalių gylį, slėgį, smigimo kampą. O tai leidžia sumažinti apkrovą operatoriui, nes jam nereikia rankiniu būdu reguliuoti žemės dirbimo gylio pagal besikeičiančias dirvožemio sąlygas. Visa tai padaroma lengvai ir tiksliai vienu mygtuko paspaudimu. Naujoji sistema, naudodama aukščio jutiklį, pritvirtintą prie padargo rėmo, 2,5 cm intervalais tikrina gylį ir automatiškai reguliuoja jį pagal kintančias lauko sąlygas. Kai žemės dirbimo mašina patenka į šlapią lauko vietą, jutiklis duoda signalą, kad automatiškai būtų pakeltas rėmas. TruSet Active fiksuoja jutiklio matavimų duomenis, kurie didina pasitikėjimą laipsniškais žemės dirbimo gylio pokyčiais. Gylis nekeičiamas kas sekundę, nes tada mašina turėtų atsižvelgti į kiekvieną didesnį grumstą.

TruSet Active gali parengti skaitmeninį kiekvieno atlikto žemės dirbimo įrašą, kuriame užfiksuoti žemės dirbimo taikymo konkrečiame lauke duomenys, pvz., gylis ar smigimo kampas. Toks žemėlapis gali tiksliai parodyti, koks buvo žemės dirbimo gylis atskirose lauko vietose. Turėdami šią informaciją žemdirbiai ir konsultantai gali kurti naujus žemės dirbimo, derliaus ir dirvožemio tyrimų žemėlapius.

TruSet Active planuojama diegti visose „John Deere“ 2024 metų žemės dirbimo mašinų modeliuose.

***

Topsoil Mapper (TSM) yra labai jautrus elektromagnetinės indukcijos matavimo prietaisas, matuojantis artimo paviršiaus elektromagnetinį laidumą. Austrijos gamintojos „Geoprospectors GmbH“ įrenginys TSM turi integruotą geofizinių matavimų sistemą skirtingiems dirvožemio parametrams nustatyti. Taikant modernią geofizinių matavimų technologiją ir automatizuotus duomenų analizės metodus, viršutiniai dirvožemio sluoksniai išmatuojami tiksliai ir su didele raiška. Matuojant elektrinį laidumą dirvožemyje, TSM remiasi bekontakčiu elektromagnetinės indukcijos principu. Įrenginyje yra kelių ričių matrica, kurią sudaro viena siųstuvo ir keturios imtuvo ritės. Siųstuvas skleidžia elektromagnetinį lauką, o imtuvai matuoja sukeltą antrinį lauką su iš anksto nustatytu mėginių ėmimo dažniu. Vienu važiavimu dirvožemio elektrinis laidumas gali būti išmatuotas keturiuose skirtinguose sluoksniuose. Bendras matavimų gylis siekia apie vieną metrą.

Elektrinis laidumas rodo dirvožemio savybių kitimą realiu laiku

Dirvožemio elektrinis laidumas, kuris išmatuojamas naudojant TSM įrenginį, vadinamas tariamuoju elektriniu laidumu, skirtu palyginti skirtingų savybių dirvožemius, ir jį reikėtų skirti nuo laidumo, išmatuoto laboratorijoje vienarūšiuose mėginiuose su vienodais elektriniais laukais. Žinoma, kad dirvožemis yra nevienalytė terpė, susidedanti iš skystos, kietos ir dujinės fazės. Šiuo atveju kietoji ir skystoji fazės vaidina esminį vaidmenį spontaniškuose dirvožemio elektros laidumo reiškiniuose ir dirbtinai dirvoje sukurtų elektrinių laukų elgsenoje.

Tradiciniai dirvožemio savybių nustatymo metodai reikalauja daug laiko, kol gautus rezultatus galima pritaikyti praktiškai. Kadangi nuo aplinkos veiksnių dirvožemio savybės nuolat kinta, todėl greitas dirvožemio savybių kitimo lauke nustatymas yra tikras privalumas. Taikant geofizinius metodus, išmatuoti dirvožemio elektriniai parametrai suteikia reikalingos informacijos apie judriųjų elektros krūvių tūrinį tankį dirvožemyje. Kitu etapu tiriama, kaip įvairios dirvožemio savybės daro įtaką judriųjų elektros krūvių tūriniam tankiui dirvožemyje ir kaip šias savybes galima įvertinti išmatuotais elektriniais parametrais.

Sutankinant dirvą, judriųjų elektros krūvių tankis didėja. Naujausi tyrimai parodė, kad yra stipri teigiama koreliacija tarp elektrinio laidumo rodmenų ir derliaus. Prognozuojant žemės dirbimo gylį, gaunama atvirkštinė koreliacija. Tai yra žemės dirbimo gylio ir dirvožemio elektrinio laidumo koreliacija yra neigiama. Todėl reikalinga kintamo gylio technologija, kuri leistų pagrįsti žemės dirbimo gylį, atsižvelgiant į sutankinto dirvožemio sluoksnio storį ir gylį. Žinant šiuos parametrus būtų galima atitinkamai pritaikyti dirbimo gylį.

Dirvožemio vandens kiekio įtaka elektros krūvių judrumui yra sudėtinga, nes drėgnumo svyravimai daro poveikį elektrinio laidumo matavimams. Kaip ir druskingumas, dirvožemio drėgnumas yra dinamiška fizikinė dirvožemio savybė, kuri kinta priklausomai nuo gylio ir reljefo. Laukuose, kuriuose būna taikoma vienoda drėkinimo sistema ir jei nėra didelių dirvožemio tekstūros pokyčių, dirvožemio vandens kiekio kintamumo laipsnis paprastai būna minimalus. Tačiau kituose laukuose matyti kur kas stipresnės dirvožemio vandens kiekio kintamumo laipsnio tendencijos visame plote. Tai gali būti susiję su paviršinio vandens lygio pokyčiais, dėl per seklaus matavimo gylio arba dėl staigių tekstūros pasikeitimų.

Dirvožemio elektrinis laidumas yra matavimas, koreliuojantis su dirvožemio savybėmis, turinčiomis įtakos pasėlių produktyvumui, įskaitant dirvožemio tekstūrą, katijonų mainų pajėgumą, drenažo sąlygas, organinių medžiagų lygį, druskingumą ir podirvio charakteristikas. Dirvožemio elektrinis laidumas skiriasi atsižvelgiant į drėgmės kiekį, kurį sulaiko dirvožemio dalelės. Smėlis turi mažą laidumą, dumblas – vidutinį, o molis – didelį. Todėl elektrinis laidumas stipriai koreliuoja su dirvožemio dalelių dydžiu ir tekstūra. Mokslinėje literatūroje ir eksperimentiniais lauko tyrimais įrodyta, kad, matuojant dirvožemio elektrinį laidumą kelis kartus per metus laukuose su kintančiu drėgmės kiekiu, jo vertės pasikeitė, tačiau dirvožemio zonų ribos – ne. Vadinasi, taikant šį principą galima aptikti dirvožemio tipo skirtumų, nepriklausomai nuo to, koks būtų lauko dirvožemio drėgnumas.

Dirvožemio elektrinio laidumo matavimams skirti jutiklių tipai yra pagrįsti kontaktiniais arba nekontaktiniais metodais. Abiejų tipų jutiklių matavimai duoda palyginamus rezultatus. Dirvos paviršių liečiantys jutikliai naudoja noragėlius (noragus) kaip elektrodus, kad susisiektų su dirvožemiu ir matuotų elektros laidumą. Taikant šį metodą, ant įrenginio rėmo tvirtinamos dvi ar trys poros noragėlių, iš kurių viena pora tiekia elektros srovę į dirvą, o kiti noragėliai priima ir matuoja įtampos kritimą tarp jų.

Nekontaktiniai dirvožemio elektrinio laidumo jutikliai, veikiantys elektromagnetinės indukcijos principu, tiesiogiai nesiliečia su dirvos paviršiumi. Prietaisą sudaro siųstuvo ir imtuvo ritės, paprastai montuojamos priešinguose įrenginio galuose. Įrenginyje esantis jutiklis matuoja susidarantį elektromagnetinį lauką, kurį sukelia srovė. Topsoil Mapper kaip tik priklauso nekontaktinių jutiklių šeimai. Ant priekinės traktoriaus pakabos sumontuotas jutiklis gali būti naudojamas atliekant bet kokius kasdienius žemės ūkio darbus lauke. Tai suteikia naudotojams didelį lankstumą, nes nereikia papildomo įžeminimo jungčių. Be to, nekontaktinis principas leidžia užtikrinti ilgą eksploatavimo laikotarpį.

TSM jutiklis montuojamas traktoriaus arba kitos mašinos priekyje, 30–50 cm aukštyje, kad gale būtų galima prikabinti žemės dirbimo mašiną. Jutiklis autonomiškai identifikuoja skirtingas dirvožemio savybes ir realiuoju laiku per žemės dirbimo mašinos ISOBUS pritaiko dirbimo gylį, atsižvelgiant į dirvožemio tekstūrą ir santykinį dirvožemio vandens kiekį. TSM jutiklio naudojimas suteikia galimybę pagilinti žinias apie dirvožemį ir padidinti žemės dirbimo proceso efektyvumą. Įvairiose šalyse atlikti eksperimentiniai lauko bandymai parodė, kad sumažinus žemės dirbimo gylį nuo 18 iki 10 cm, žemei dirbti sutaupoma maždaug iki 45 proc. energijos ir iki 30 proc. degalų. Taip pat galima sumažinti ratų slydimą iki 50 procentų.

Kintamo gylio žemės dirbimo nauda

• Taupomas darbo laikas.
• Didinamas darbo našumas.
• Taupomi degalai (1 cm sumažintas gylis sutaupo apie 1 l degalų).
• Mažinamos darbinių dalių eksploatacinės išlaidos.
• Gerinamos augalų augimo sąlygos.
• Tausojama aplinka.