Darbo kodeksas nuolat keičiasi, ne išimtis ir 2023 metai. Kas naujo, ko turėtų nepamiršti darbdaviai ir kokius darbus jie turi atlikti pagal įsigaliojusias nuostatas?

Nauji Darbo kodekso pokyčiai suteikia galimybę labiau derinti šeimos ir darbo santykius, tai ypač aktualu vaikus auginantiems darbuotojams. Be to, pasikeitė nemažai nuostatų, susijusių su smurto ir priekabiavimo prevencija darbe. Taigi dėl šių naujovių daugumai darbdavių greičiausiai didės darbo organizavimo kaštai.

Tėvystės ir vaiko priežiūros atostogos

Nuo šių metų neperleidžiamos vaiko priežiūros atostogos priklauso tiek mamai, tiek tėčiui – po 2 mėn. kiekvienam iš tėvų (įtėvių ar globėjų). Įteisinus šiuos mėnesius siekiama, kad abu tėvai labiau įsitrauktų į vaiko auginimo procesą, o ne tik vienas iš jų. Tikimasi, kad pokyčiai palengvins moterų grįžimo į darbo rinką sąlygas.

Šias vaiko priežiūros atostogas (neperleidžiamus mėnesius) galima panaudoti visas iš karto arba dalimis, kol vaikui sukaks 18 ar 24 mėn., priklausomai nuo to, kokią vaiko priežiūros atostogų trukmę pasirinks šeima. Taigi darbuotojas neperleidžiamais atostogų mėnesiais gali naudotis lanksčiai, derindamas darbinius ir šeiminius santykius. Tačiau reikia nepamiršti, kad abu tėvai (įtėviai ar globėjai) negali naudotis šiomis atostogomis kartu, t. y. turėtų tai daryti pakaitomis.

Dar vienas su vaiko gimimu susijęs pakeitimas – tėvystės atostogos. Iki šių metų jos buvo suteikiamos vieną kartą nepertraukiamai (30 kalendorinių dienų), po pakeitimų (nuo 2023 m. sausio 1 d.) gimus vaikui darbuotojas tėvystės atostogas gali išnaudoti per du kartus, taip jam suteikiama galimybė grįžti į darbą, o paskui pasiimti likusias atostogas. Jas darbuotojas gali išnaudoti bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, kol jam sukaks vieni metai. Tačiau svarbu nesupainioti tėvystės atostogų mėnesio su anksčiau aptartais vaiko priežiūros atostogų neperleidžiamais mėnesiais.

Kasmetinių ir mokymosi atostogų pokyčiai

Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. anksčiau vadintos pailgintos atostogos tapo kasmetinės. Teisę į jas turi darbuotojai iki aštuoniolikos metų, taip pat tie, kurie yra neįgalūs, vieni augina vaiką iki keturiolikos arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Šiai darbuotojų grupei suteikiamos 25 (kai dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (kai dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius mažesnis arba skiriasi, šiems darbuotojams turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės atostogos.

Šiemet įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimas, pagal kurį į mokymosi atostogų sąrašą įtrauktos ir savišvietos atostogos. Darbuotojams, kurie dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose arba mokosi savišvietos būdu, per metus suteikiamos iki 5 darbo dienų mokymosi atostogos. Darbuotojas ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų turi informuoti darbdavį apie tokių atostogų poreikį. Jos neapmokamos, nebent apmokėjimas numatytas kolektyvinėje sutartyje arba dėl jo susitariama individualiai.

Darbdaviams svarbios nuostatos

Darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, ją paskelbti ir įgyvendinti darbovietėje. Politikoje reikia nustatyti: smurto ir priekabiavimo atpažinimo būdus, galimas formas, supažindinimo su prevencijos priemonėmis, taip pat pranešimų teikimo ir nagrinėjimo tvarką, apie smurtą ir priekabiavimą pranešusių ir nukentėjusių asmenų apsaugos priemones bei jiems teikiamą pagalbą, darbuotojų elgesio (darbo etikos) taisykles ir kitą informaciją, susijusią su smurto ir priekabiavimo prevencija.

Taip pat darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, privalo priimti ir darbovietėje įprastais būdais paskelbti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų priemones.

Darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, organizacijoje turi patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą ir su ja supažindinti visus darbuotojus. Prieš ją tvirtinant ar keičiant, reikia įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras Darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją, kiekvienos jų apmokėjimo formos ir darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo (priedų ir priemokų) skyrimo pagrindai ir tvarka, darbo užmokesčio indeksavimo tvarka. Apmokėjimo sistemą reikia parengti taip, kad ją taikant būtų išvengta bet kokios diskriminacijos lyties atžvilgiu – už tokį pat ar lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis. Taip pat reikia apibrėžti, kas darbovietėje laikoma tokiu pat ir lygiaverčiu darbu.

Augančių įmonių vadovai turėtų nepamiršti įgyvendinti Darbo kodekso reikalavimo dėl Darbo tarybos. Darbdaviai, kurių vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, privalo inicijuoti Darbo tarybos rinkimus, išskyrus tuos atvejus, kai darbovietėje veikia darbdavio lygmens profesinė sąjunga, kuriai priklauso daugiau kaip trečdalis visų darbuotojų. Tokiu atveju profesinė sąjunga įgyja visus Darbo tarybos įgaliojimus ir atlieka visas priskirtas funkcijas. Taryba sudaroma trejiems metams, pasibaigus kadencijai renkama nauja (visuotiniu slaptu balsavimu). Balsavimo teisę turi visi bent 3 mėn. nepertraukiamai įmonėje dirbantys darbuotojai. Darbdavys ir pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus jam atstovaujantys asmenys negali tapti Darbo tarybos nariais.