Lietuva – endeminė erkinio encefalito ir Laimo ligos šalis. Susirgimų erkių platinamomis ligomis kasmet daugėja. Ar saugodamiesi erkių sugebame nuo jų apsaugoti gyvūnus?

Gyvūnai augintiniai iš erkių platinamų ligų dažniausiai serga babezioze, anaplazmoze, Laimo liga, erkiniu encefalitu. Katės, palyginti su šunimis, jomis serga gerokai rečiau. Babezioze gali sirgti galvijai, arkliai, kiaulės, avys, ožkos.

Erkės gali pulti visus metus

Babeziozė yra labiausiai Lietuvoje paplitusi erkių platinama liga, kuri diagnozuojama gana dažnai šunims šių voragyvių aktyvumo metu (nuo kovo pabaigos iki lapkričio), tačiau gyvūnai suserga ir žiemos mėnesiais, jei vidutinė paros temperatūra pakyla iki 5–7 laipsnių šilumos.

Babezijos yra vienaląsčiai pirmuonys, parazituojantys kraujo ląstelėse – eritrocituose. Pagrindinis pernešėjas yra Dermacentor reticulatus kraujasiurbės erkės, tačiau gali platinti ir kitų rūšių erkės. Mūsų šalyje labiausiai paplitusios Ixodes ricinus, o rečiausiai sutinkamos – Rhipicephalus sanguineus erkės.

Europoje galvijų babeziozę dažniausiai sukelia Babesia divergens ir Babesia bovis, šunims babeziozę gali sukelti taip pat ne viena babezijų rūšis (Babesia canis, B. vogeli, B. gibsoni ir B. microti-like), tačiau Lietuvoje dažniausiai aptinkamos Babesia canis rūšies viduląsteliniai parazitai. Žmonės taip pat gali užsikrėsti babezioze, tačiau jiems būdingos kitos rūšys.

Negydomi gyvūnai nugaišta

Babezioze susirgę gyvuliai karščiuoja, neturi apetito, neatrajoja, sumažėja jų produktyvumas, šlapimas tampa rudas ar rausvas, pienas – geltonas, kartais pasidaro rausvas ir kartus. Ligos pradžioje gleivinė parausta, vėliau blyškėja dėl progresuojančios mažakraujystės, gali tapti ir gelsva. Gyvuliai liesėja, nuolat guli, sunkiai keliasi, gali sutrikti koordinacija. Pastebėję ligos požymius, ūkininkai turi nedelsdami kreiptis pagalbos į veterinarijos gydytojus, nes negydomi gyvuliai dažniausiai nugaišta.

Šunims babeziozė gali pasireikšti nuo lengvos iki sunkios formos su daugybiniu organų funkcijos sutrikimu ar net gaišimu. Pirmieji požymiai būna nespecifiniai, dažni įvairiausių ligų atvejais, tai – vangumas, silpnumas, apetito netekimas. Tačiau, ligai progresuojant, atsiranda specifiškesnių požymių: gleivinių blyškumas ar gelsvumas, pakitusi šlapimo spalva ir kt., kurie veterinarijos gydytojams leidžia tiksliau parinkti diagnostinius tyrimus ir greičiau nustatyti ligos priežastį.

Gali pasireikšti ir kiti ligos požymiai: vėmimas, viduriavimas, kosulys, dusulys. Savininkus raginame atidžiau stebėti augintinį, jeigu pasikeičia jo elgesys, kad galėtų pateikti daugiau ir tikslesnės informacijos veterinarijos gydytojui.

Lengvais babeziozės atvejais po specifinio gydymo šunys pasveiksta be jokių liekamųjų reiškinių, tačiau pasitaiko atvejų, kai jie užsikrečia ne vienu patogenu (pvz., kartu ir Laimo liga ar anaplazmoze) arba kyla ligos komplikacijų, susijusių su kitų organų (inkstų, kepenų, blužnies) funkcijų sutrikimu, tuomet gydymas sunkesnis, reikalaujantis laiko ir finansų.

Todėl visada yra geriau apsaugoti gyvūnus nuo erkių platinamų ligų, taikant kompleksinę apsaugą. Apsaugai nuo erkių ir jų platinamų ligų reikia naudoti antiparazitinius preparatus, kurie apsaugo nuo užsikrėtimo. Antiparazitiniai preparatai gali būti lašiukai ant odos, antkakliai, tabletės ar purškalai.

Kartais savininkai pastebi, kad naudojamos priemonės ne visai apsaugo nuo erkių įsisiurbimo, o tai gali būti dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų – neteisingai naudojama apsaugos priemonė. Gali būti, kad antkaklis per laisvas ir toli nuo odos arba gyvūnas buvo išmaudytas panaudojus lašiukus, o gal susiformavo erkių atsparumas, ilgai naudojant tą patį preparatą. Todėl reikia atkreipti dėmesį į preparato naudojimo instrukciją, o pastebėjus, kad veiksmingumas sumažėjo naudojant pagal instrukciją, keisti į kitą veikliąją medžiagą turintį preparatą.

Įsigyjant preparatus apsaugai nuo erkių, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su veterinarijos farmacininku ar veterinarijos gydytoju.

Kultūrinės pievos – saugesnės

Paprastai erkės tyko ant žolės ar neaukštų iki 1,5 m krūmų. Norint išvengti babeziozės, gyvulius ganyti reikia kultūrinėse pievose, vengti miškingų teritorijų, krūmynų ir naudoti repelentus ar akaricidinius preparatus.

Pastaruoju metu nereikia keliauti su gyvūnu augintiniu į mišką, kad sutiktumėte erkių – jų galima aptikti kiemų, miesto parkų teritorijose, tad ir miesto teritorijoje vedžiojamiems šunims svarbi profilaktika.

Rekomenduojama rinktis tvarkingą, be krūmų ar aukštos žolės augintinio vedžiojimo vietą, taip sumažinsite kontakto su erkėmis riziką. Grįžę iš pasivaikščiojimų atidžiai apžiūrėkite gyvūno kailį ir odą, ar yra ropojančių erkių, o gal net jau prisitvirtinusių maitintis. Verta atidžiau patikrinti aplink šunų ausis, snukio sritį, pažastis, kirkšnies ir išangės sritis. Galvijams erkės dažniausiai prisitvirtina snukio, ausų ir paakių srityse.

Pastebėję ropojančias erkes jas būtinai nurinkite ir sunaikinkite, įsisiurbusias kuo greičiau ištraukite: staigiu judesiu suimkite kuo arčiau erkės galvos, t. y. arčiau odos, nespauskite kūnelio, nesukiokite ir prieš tai netepkite riebalais ar kitais dirginančiais skysčiais. Ištraukus erkę įsisiurbimo vietą rekomenduojama patepti antiseptiniu tirpalu.

Jeigu nepavyko visiškai pašalinti erkės ir liko galvutė, nieko daryti nereikia, organizmas pats ją pašalins kaip svetimkūnį. Svarbu nedelsti išimti erkę, nes kuo ilgiau erkė maitinsis krauju, tuo didesnė tikimybė perduoti sukėlėjus. Jeigu erkė yra įsisiurbusi 24–48 val., didėja rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis.