Karvių mastitas, somatinės ląstelės išlieka aktuali pieno ūkių problema. Norint situaciją pagerinti ne tik ūkio, bet ir visos šalies mastu, būtina priimti atitinkamus sprendimus. Vienas jų gali būti genetinis.

Kad įveiktų mastitą, ūkininkams reikia daug darbo ir piniginių išteklių. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, Lietuvoje 2020– 2021 kontrolės metais dėl tešmens ligų prarastos 6 425 karvės, t. y. apie 2,8 proc. visų piendavių. Preliminariais skaičiavimais, įvertinus gydymo išlaidas, sergančių karvių priežiūrą, pieno netekimą, Lietuvos ūkininkams ir bendrovėms tai atnešė apie 10 mln. Eur nuostolių per metus.

Nėra gera padėtis ir dėl aukšto somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) pieninių galvijų populiacijoje. Vertinant Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) narių ūkius pagal „Pieno tyrimų“ 2022 m. rugpjūčio mėn. 166 tūkst. karvių duomenis, akivaizdu, kad vyresnės karvės labiau linkusios į aukštesnį SLS piene. Pagal Pieno supirkimo taisykles, SLS turi būti ne didesnis kaip 400 tūkst./ml.

Dažniausios karvių problemos dėl SLS piene prasideda nuo ketvirtos laktacijos ir toliau procesas įgauna pagreitį.

Kokie sprendimai siūlomi LGVA nariams ir kitiems ūkiams, kad išvengtų šių problemų? Mastitą ir SLS piene lemia ne tik darbo kultūra, melžimo vadyba ir priemonės po melžimo. Įtakos tam turi ir paveldimumas – šios problemos gali būti perduodamos būsimiems palikuonims.

Taigi, renkantis bulių, būtina atsižvelgti į jo perduodamus požymius, šiuo atveju – mastito ir SLS. Be to, svarbu ir motinų genetika. Karves, linkusias sirgti mastitu ar kurioms kartojasi aukštas SLS per kiekvieną laktaciją, geriau kergti su mėsiniais buliais, o kartais priimti sprendimą visai tokių gyvulių nesėklinti, išbrokuoti. Kiekvienu atveju karvės situaciją būtina įvertinti individuliai, bet tokių gyvulių skaičių bandoje reikėtų mažinti.

Analizuojant Lietuvos pieninių telyčių genominių tyrimų rezultatus (n = 3 215), gautus 2022 m. rugpjūtį, SLS indekso vidurkis siekė 107 balus. Toks rezultatas nuteikia optimistiškai, vis dėlto net 510 gyvulių SLS indeksas buvo mažesnis negu 100, o tai sudarė 15,86 proc. visų tiriamųjų.

SLS požymio paveldėjimo patikimumas didelis (P > 75). Tai svarbu vertinant požymių įtaką, veisiant gyvulius. Kuo didesnis šio požymio skaičius, tuo didesnis bus būsimų palikuonių paveldimumas (šiuo atveju – mažesnis ar didesnis somatinių ląstelių skaičius). Jeigu indekso vidurkis mažesnis negu 100, polinkis turėti didesnį SLS piene yra didesnis, ir priešingai. Genominių tyrimų atsakymuose būtina atkreipti dėmesį, kokios dalies bandos gyvulių SLS indeksas mažesnis už 100 – tokie gyvuliai nepageidautini pieninėje bandoje.

Situacijai gerinti būtina laiku brokuoti aukšto SLS indekso karves, o prieauglio su žemu SLS indeksu geriau visai neįsileisti į bandą.

Užbėgti įvykiams už akių ir laiku efektyviai spręsti SLS problemas ūkyje padeda genominis tyrimas. Tai įrodė ir Vokietijoje gauti rezultatai, kai SLS piene labai sumažėjo pradėjus naudoti bulius gerintojus su atitinkamais požymiais.

Panašiai galima elgtis ir dėl mastito. Genominių tyrimų rezultatai rodo, kad mastito indekso vidurkis yra 105. Bet nustatyti 453 gyvuliai, kurių šis indeksas mažesnis negu 100, tai sudaro 14 proc. visų tirtų gyvulių.

Koreliacija tarp SLS ir mastitų indekso yra 0,65, vadinasi, gyvuliai su žemu SLS indeksu yra linkę sirgti mastitu.

Gauti statistiniai palyginamieji duomenys iš ūkių. Analizuojant 25 proc. galvijų, turėjusių žemą mastito vertinimo indeksą, duomenis, šia liga sirgo 21 proc. karvių, o iš 25 proc. su aukštu genominiu indeksu sirgo tik 7,2 procento.

Svarbi yra SLS ir karvės ūkinio naudojimo trukmės indekso koreliacija. Koreliacijos koeficientas – 0,33, tai leidžia teigti, kad gyvuliai, kurių piene didesnis SLS, tarnaus bandoje trumpiau.

Gauti duomenys skatina atidžiau stebėti SLS ir mastito indeksus bandose, norint gaminti ne tik geresnės kokybės pieną ūkyje, bet ir turėti ilgaamžius, sveikus gyvulius. Laiku pasitelkę genominius tyrimus galime išsiaiškinti kuo jaunesnius gyvulius, linkusius sirgti mastitu ar turėti aukštesnį SLS piene, ir taip išvengti nuostolių, gauti ekonominę naudą.

***

Vokietijos pieno ūkių duomenų analizė rodo, kad vienas mastito atvejis ūkiui kainuoja 182 Eur (įvertinus atlygį už veterinarijos gydytojo paslaugas, antibiotikus, negautas pajamas dėl išlaukos, nepanaudotą pieną ir kt.). Jungtinėse Valstijose patiriami nuostoliai dėl mastito sudaro 2 mlrd. JAV dolerių per metus. Remiantis Glazgo universiteto išsamiais 2016 m. tyrimais, pasaulio ekonominiai nuostoliai dėl mastito kasmet sudaro nuo 16 iki 26 mlrd. JAV dolerių.