Per visuotinį žemės ūkio surašymą surinkti duomenys atskleidė, kaip Lietuvos žemės ūkio sektorius vystosi nuo 2010-ųjų ir koks jo portretas šiandien.

Surašyme dalyvavo ir apie ūkius duomenis teikė ūkininkų ir šeimos ūkiai, žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės. Klausimyną pildė žemės valdoje turintieji vieną ir daugiau hektarų žemės ūkio naudmenų arba mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų, jei per metus pardavimų pajamos sudarė 1 560 Eur ir daugiau.

Ūkiai ir žemė

Žemės ūkio surašymo duomenimis, Lietuvoje yra 132,1 tūkst. ūkių, gaminančių žemės ūkio produktus (jų nuo 2010 m. sumažėjo 34 proc.). Ūkiai valdo 3 mln. 85,9 tūkst. ha. Turimas žemės plotas padidėjo 2,7 proc., o žemės ūkio naudmenų – 6 procentais.

Net 99,4 proc. visų ūkių sudaro ūkininkų ir šeimos ūkiai, valdantys didžiąją dalį (86,3 proc.) žemės ūkio naudmenų, likusios priklauso žemės ūkio bendrovėms ir įmonėms. Per dešimtmetį labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2–5, 1–2 ir 5–10 ha žemės ūkio naudmenų (palyginti su 2010 m., atitinkamai 52, 48 ir 34 proc.). Didelių ūkių, valdančių daugiau kaip 100 ha, yra 5 800 – sudaro 4 proc. visų ūkių ir valdo daugiau nei pusę šalies žemės ūkio naudmenų.

Didesnių nei 1 ha ūkių ariama žemė sudaro apie 77 proc. visų žemės ūkio naudmenų, pievos ir ganyklos – apie 22, sodai ir uogynai – 1, medelynai ir kiti daugiamečiai augalai – mažiau nei 1 procentą. 2020 m. visi didesni nei 1 ha ūkiai pagamino standartinės produkcijos už 2 mlrd. 299,3 mln. Eur, daugiausia (78 proc.) – ūkininkų ir šeimos ūkiai. Ūkininkai valdo daugiau privačios žemės (53 proc.), nuomojasi 30 proc., o žemės ūkio bendrovės ir įmonės, priešingai – turi daugiau nuomojamos (10 proc.) negu privačios (4 procentus).

Augalų pasėliai

Per dešimtmetį daugiau nei dukart padidėjo auginamų ankštinių augalų, 60 proc. – linų, 34 – javų, 11 proc. – rapsų plotai. Tačiau sumažėjo pašarinių šakniavaisių (90 proc.), vienmečių ir daugiamečių žolių (54), bulvių (54), lauko daržovių ir braškių (9), cukrinių runkelių (2 proc.) pasėlių.

Nuo 2010 m. ūkių, turinčių iki 50 ha pasėlių, sumažėjo 36 proc., tačiau 27 proc. padaugėjo turinčių 50 ha ir daugiau. Didesnių nei 1 ha ūkių pasėliai užima 2 mln. 175,9 tūkst. ha, o jų augintojų skaičius siekia 120 tūkstančių. Pasėlių plotas padidėjo 9 proc., tačiau 34 proc. sumažėjo didesnių nei 1 ha ūkių, turinčių pasėlių. Vidutiniškai vienam ūkininko ir šeimos ūkiui tenka 15,3 ha, o žemės ūkio bendrovei ir įmonei – apie 526,5 ha pasėlių.

Ūkiniai gyvūnai

Didesniuose nei 1 ha ūkiuose 2020 m., palyginti su 2010 m., laikyta 2,5 karto daugiau avių, 2 kartus – bičių šeimų, 6 proc. – paukščių. Tačiau pustrečio karto sumažėjo arklių, 37 proc. – kiaulių, 33 – triušių, 24 – ožkų, 11 proc. – galvijų. Pastaruosius augina 37,3 tūkst. (28 proc.) didesnių nei 1 ha ūkių. Daugiausia šių ūkinių gyvūnų (18 proc.) yra ūkiuose, turinčiuose 500 ir daugiau galvijų. Melžiamų karvių turi 28,9 tūkst. (beveik 22 proc.) didesnių nei 1 ha ūkių.

Kiaules augina 8,4 tūkst. (6 proc.) didesnių nei 1 ha ūkių. Daugiausia jų (87 proc.) yra dideliuose kiaulininkystės ūkiuose, kuriuose šių gyvulių yra 5 000 ir daugiau. Avių turi 8 000 (6 proc.), ožkų – 2 500 (2 proc.) didesnių nei 1 ha ūkių. Įvairių rūšių naminių paukščių laiko net 48,2 tūkst. (37 proc.) ūkių, turinčių daugiau nei 1 ha žemės. Daugiausia paukščių yra dideliuose paukštynuose, kur auginama daugiau kaip 50 tūkst. paukščių. Tokių yra 26, jie turi 84 proc. visų Lietuvoje laikomų įvairių rūšių naminių paukščių. Apskritai tendencija mažėjanti – galvijų, kiaulių, ožkų, arklių, paukščių ir triušių laikoma mažiau.

Žemės dirbimo metodai ir drėkinimas

Populiariausias žemės dirbimo būdas Lietuvoje – tradicinis arimas. 2020 m. taip įdirbta 62 proc., o minima laus dirbimo būdu – 23 proc. ariamosios žemės. Neįdirbta žemė sudaro 4 proc. (79,9 tūkst. ha) visos ariamosios žemės. Minėtais metais įdirbta 89 proc. (2010 m. – 76 proc.) visos ariamosios žemės, 11 proc. (2010 m. – 24 proc.) ariamosios žemės paskutinį kartą nuėmus derlių iki sėjos neįdirbta.

Palyginti su 2010 m., 2020aisiais padidėjo įprastinių žieminių pasėlių (2020 m. – 58 proc., 2010 m. – 28 proc.) ir šiek tiek augo tarpinių pasėlių dalis ariamojoje žemėje (3 ir 1 proc.), tačiau sumažėjo rudenį suartos ir žiemą neapsėtos ariamosios žemės (24 ir 39 proc.), taip pat augalų liekanomis dengtos ariamosios žemės (3 ir 6 procentais).

Surašymo duomenimis, šalyje yra 45,4 tūkst. ūkių, turimais įrenginiais ir vandeniu galinčių drėkinti 6,6 tūkst. ha žemės ūkio augalų (jie sudaro 0,2 proc. žemės ūkio naudmenų). Dažniausiai augalai drėkinami paviršiniu drėkinimo metodu, jį taiko apie 41,8 ūkių, o lašelinį – 2 745. Purkštuvais pasėlius drėkina 1 713 ūkių. Daugiausia žemdirbių augalus laisto požeminiu (apie 20,2 tūkst. ūkių) ir paviršiniu (apie 12,9 tūkst.) ūkio vandeniu.