Toxoplasma gondii – pasaulyje vienas labiausiai paplitusių parazitų, jo sukelta infekcija paveikusi apie trečdalį žmonių populiacijos ir yra pavojinga zoonozė visame pasaulyje.

Gana plačiai paplitęs zoonozinis viduląstelinis pirmuonis parazitas Toxoplasma gondii, taksonomiškai priklausantis Apicomplexa būriui, Sarcocystidae šeimai, gali sukelti visų šiltakraujų gyvūnų, įskaitant žmogų, toksoplazmozę.

Klinikiniai simptomai susiję su silpnu imunitetu

Daugumos gyvūnų ir žmonių toksoplazmozė išlieka besimptomė ir praeina savaime. Tačiau T. gondii infekcija nėščioms moterims, kurios pirmą kartą užsikrečia toksoplazmoze per nėštumą, gali sukelti abortą ar vaisiaus sveikatos problemų (pirmuonis pereina per placentos barjerą, gali sukelti įvairius vaisiaus raidos, vystymosi sutrikimus), kūdikis gali gimti negyvas. Žmonėms, kurių imunitetas susilpnėjęs, infekcija sukelia būseną, panašią į gripą, encefalitą, chorioretinitą ir kitas sistemines infekcijas (Hong-Rui Ning et. al., 2015).

Gyvūnams T. gondii taip pat gali sukelti abortus (ypač avių ir ožkų), o klinikiniai toksoplazmozės atvejai dažnesni katėms nei šunims. Šunims daugeliu atvejų ši liga susijusi su imunosupresija, serga neskiepyti nuo šunų maro viruso. Mokslinėje literatūroje aprašyti keli kačių klinikinės toksoplazmozės atvejai, aptikti kartu su kačių imunodeficito virusu ir kačių leukemijos virusu (Rafael Calero-Bernal and Solange M. Gennari, 2019).

Klinikinė šunų ir kačių toksoplazmozė pasireiškia įvairiai: nuo bendrų simptomų, tokių kaip uždegimas, karščiavimas ir dusulys, iki konkretesnių, apimančių neurologinius, kvėpavimo, odos, raumenų ir akių patologinius požymius, todėl visapusė diferencinė pirmuonių infekcijų (leišmaniozės, neosporozės, sarkocistozės ir toksoplazmozės) diagnozė yra svarbi diagnostikai. Vis dėlto dažniausiai klinikiniai atvejai siejami su imunosupresiniu gydymu.

Epidemiologija ir parazito plitimo biologinė sėkmė

T. gondii epidemiologija yra sudėtinga, nes parazito gyvavimo ciklas susijęs su dviem šeimininkais: katinių šeimos atstovai yra galutiniai šeimininkai ir nešiotojai, o visi kiti šiltakraujai gyvūnai yra tarpiniai šeimininkai.

Yra trys pirmuonių gyvenimo ciklo etapai, paaiškinantys parazito gyvavimo ir paplitimo biologinę sėkmę. Pirma, tachizoitai aktyviai dauginasi audiniuose, greitai plinta beveik į visus organus ir sukelia didžiąją dalį patologijos. Pasiekę tam tikrus audinius (centrinę nervų sistemą, raumenis ir vidaus organus), jie virsta bradizoitais, kurie lieka latentiniai kaip cista ir sukelia visą gyvenimą trunkančią lėtinę infekciją, kol galutinis šeimininkas nepraryja audinio (t. y. nesuėda graužiko ar žalios neapdorotos mėsos). Kai bradizoitai prasiskverbia į katės plonosios žarnos epitelio ląsteles, atsiranda šizontai, kurie sudaro gamontus ir galiausiai – oocistas, kurios su išmatomis išskiriamos į aplinką. Oocistos sudaro aplinkai atsparią (ir infekcinę) stadiją. Šeimininkai gali užsikrėsti horizontaliai, prariję oocistų, vartodami vandenį ar maistą, užterštą oocistomis, taip pat galima ir įgimta infekcija (Rafael Calero-Bernal and Solange M. Gennari, 2019).

Be to, jau yra tyrimų, kad tachizoitai gali patekti į organizmą net pro sužeistą burnos gleivinę. Jei anksčiau buvo manoma, kad tachizoitai neatsparūs žmonių skarandžio sultyse esantiems proteolitiniams fermentams, vėliau nustatyta, kad pepsino tirpale tachizoitai gali išlikti gyvybingi tam tikrą laiką.

Nors tik katės platina T. gondii oocistas su išmatomis, o kiti gyvūnai taip oocistų neplatina, tačiau nustatyta, jog pagrindinis toksoplazmozės invazijos šaltinis patenka per maisto grandinę – vartojant žalią ar nepakankamai gerai termiškai apdorotą mėsą (kurioje yra T. gondii bradizoitų), taip pat – neplautas daržoves, vaisius, per sąlytį su dirvožemiu. Nustatyta, jog net nepasterizuotame piene galima aptikti toksoplazmozės sukėlėjų.

Iš užsikrėtusių kačių milijonai oocistų išsiskiria su išmatomis, praėjus 3–10 dienų po to, kai suėdė užkrėsto ėdalo. Platinama maždaug 10–14 dienų. Oocistos yra labai atsparios ir gali išgyventi aplinkoje ilgiau nei metus. Dažniau toksoplazmomis yra užsikrėtusios laukinės ar valkataujančios negu naminės (laikomos ir šeriamos specialiu ėdalu) katės. Be to, vyresni gyvūnai turi didesnę tikimybę kontaktuoti su parazitais negu jaunesni, taip pat, kad bus paveikti daugelį metų ir turės imunitetą.

T. gondii serologiškai teigiamos katės paprastai nekelia pavojaus perduoti parazitą žmogui, nes dauguma kačių, kartą užsikrėtusios toksoplazmoze, oocistas išskiria tik maždaug 1 savaitę iki atsirandant antikūnams, paprastai IgG teigiamos katės laikomos atspariomis (su susiformavusiu imunitetu ) ir dar kartą platinti oocistų neturėtų.

Ligos kontrolė ir profilaktika

Kol kas nėra veiksmingos vakcinos ar vaistų, galinčių padėti kontroliuoti toksoplazmozę. Joks dabartinis vaistas negali visiškai ir efektyviai pašalinti T. gondii cistų, kurios lieka inaktyvios, iš užkrėsto šeimininko, jeigu imuninė sistema yra pakankamai stipri, kad trukdytų joms reaktyvuotis į tachizoitus ir toliau plisti organizme.

Efektyviausia profilaktika – vartoti tik termiškai apdorotus mėsos, pieno produktus, tinkamai plauti daržoves, vaisius, negerti atvirų vandens telkinių vandens, laikytis rankų higienos. Naminių gyvūnų nešerti termiškai neapdorota mėsa, pienu. Kates laikyti uždarose patalpose.

Epidemiologiniais tyrimais įrodyta, kad šalyse, kuriose dažnai valgoma termiškai gerai neapdorota mėsa, toksoplazmozė yra dažniau paplitusi. Europoje šia liga užsikrėtę nuo 15 iki 85 proc. žmonių. Kontaktų su T. gondii daugėja su amžiumi ir atitinkamai didėja užsikrėtusių asmenų skaičius. Lietuvoje gyventojų užsikrėtimas yra apie 40–55 proc., o gyvūnų užsikrėtimo paplitimo analizė šalies mastu nėra atlikta. Be to, naminiai gyvūnai, dažniausiai katės, tiriamos veterinarijos klinikose greitaisiais testais, kurie nėra pakankamai jautrūs.

Gyvūnų toksoplazmozės tyrimai Lietuvoje

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) toksoplazmozės serologiniai tyrimai iš kraujo serumo pradėti vykdyti nuo 2005 m. Retai, bet taip pat gali būti atliekami kaprologiniai tyrimai iš kačių išmatų, ieškant T. gondii oocistų.

Pagrindiniai ir daugiausia tiriami gyvūnai – katės, mažesnė dalis – šunys, taip pat šinšilos (daugiausia tiriamos dėl eksporto reikalavimų).

Jei žmonių toksoplazmozės serologiniams tyrimams gali būti skirti IFA IgM (imunoglobulinai M parodo užsikrėtimą ūmia toksoplazmoze; T. gondii IgM antikūnai atsiranda po 1–2 savaičių ir po to koncentracija organizme pradeda mažėti) ir IgG tyrimai, tačiau Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje taikomas įvairių gyvūnų (kačių, šunų, atrajotojų ir kt.) imunofermentinės analizės (IFA) IgG tyrimas, kuriuo galima nustatyti lėtinę toksoplazmozę ar buvusį kontaktą su sukėlėju. IgG nuo T. gondii atsiranda šiek tiek vėliau po užsikrėtimo, jų kiekis kurį laiką didėja, po to stabilizuojasi ir išlieka visą likusį gyvenimą.

NMVRVI gauti serologinių tyrimų rezultatai rodo gyvūnų (šunų ir kačių) užsikrėtimą T. gondii 2018–2021 m. laikotarpiu. Daugiausia teigiamų toksoplazmozės rezultatų gauta tiriant vyresnių nei 1 metų amžiaus kačių kraujo serumą. Kitų gyvūnų rasti tik pavieniai teigiami atvejai.

Kačių toksoplazmozės tyrimų kiekis kiekvienais metais skiriasi. Tai iš dalies priklauso nuo tiriamų ir nustatomų teigiamų atvejų žmonių populiacijoje, gautų teigiamų atvejų smulkių gyvūnų veterinarijos gydyklose greitaisiais testais ir į NMVRVI siunčiamų patvirtinimui imunofermentinės analizės metodu.