Pаsauliniame paukštininkystės kongrese Paryžiuje pabrėžtos svarbiausios sektoriaus tendencijos, mokslo naujienos. Didžiausias dėmesys skirtas ekonomikai, paukščių sveikatingumui, tvariam veisimui, mitybai ir auginimui.

Kongresas sulaukė daugiau kaip 3 tūkst. dalyvių iš viso pasaulio, pristatyti nauji mokslo pasiekimai, paukštienos ir kiaušinių gamybos tendencijos, vyko seminarai, diskusijos, produktų pristatymas.

Artimiausių penkerių metų prognozės rodo, kad kiaušinių ir paukštienos paklausa didės, sektorius, palyginti su kiaulienos ir jautienos, augs. Tradicijos, religinių kliūčių nebuvimas, žema kaina ir patogus paruošimas yra veiksniai, skatinantys paukštienos vartojimą.

Be to, paukštienos gamyba gali būti tvari. Dujų emisijai kontroliuoti naudojamos biotechnologijos, skirtos sumažinti azoto (N) ir fosforo (P) išsiskyrimą. Sukurti transgeniniai augalai, kukurūzų veislės, kuriose yra mažai fitatų. Taip pat kuriamos naujos paukščių linijos, kurios geriau paima lesalų maisto medžiagas, kartu mažina N ir P emisiją į aplinką.

Vandens svarba ir mikrobiotos paslaptys

Atidarymo konferencijoje „Vanduo – raktas į tvarią mitybą“ pabrėžta vandens ir jo kokybės svarba paukštininkystėje. Būtina nuolat tirti vandens parametrus, t. y. makro- ir mikroelementų koncentraciją, mikrobinį užterštumą, sunkiuosius metalus, teršalus (pesticidus, herbicidus, trąšas, parazitus, grybus, bakterijas, virusus), kurie turi įtakos vandens skoniui, žarnyno sveikatingumui, kraiko kokybei. Taip pat analizuotos vandens išteklių panaudojimo galimybės. Pranešimus skaitė Prancūzijos, Kanados, JAV, Brazilijos mokslininkai.

Miuncheno technikos universiteto prof. Bernd‘as Kaspers‘as (Bernas Kaspersas) savo pranešime teigė, kad tam, jog žarnyno imuninė sistema visiškai subręstų, reikia sudėtingos mikrofloros. Tačiau tiksli ir optimali jos sudėtis vis dar nežinoma. Natūraliomis sąlygomis išsiritę jaunikliai iš karto liečiasi su vištos mikroflora, o paukščiai, išperinti komercinės paukštininkystės sąlygomis, iš esmės yra sterilūs.

Vis dar neaišku, kaip šios sąlygos veikia žarnyno gleivinės imuninės sistemos vystymąsi, gebėjimą kontroliuoti patogeninius mikroorganizmus, paukščių sveikatą ir gerovę. Paukščių žarnyno epitelio, gleivių, makro- ir mikroelementų vaidmuo paukščių imuninei sistemai iki šiol nebuvo ištirtas, tačiau į tai reikėtų atsižvelgti atliekant būsimus tyrimus.

Veisimo ir mitybos strategijos įtaka

Vykdant dėsliųjų vištų selekciją kuriamos specializuotos linijos arba linijų deriniai, pritaikyti tikslinei aplinkai, įtraukiant visus svarbius požymius. Genetinį vištų produktyvumo potencialą gali padidinti fenotipų rinkimas tikslinėje aplinkoje ir genomo prognozės.

Genominė atranka, pasak Ajovos universiteto (JAV) mokslininko Jack‘o Dekkers‘o (Džeko Dekerso), suteikia galimybę panaudoti kitose linijose ir kitose aplinkose surinktus duomenis, tobulinant tam tikrą genetinę liniją.

Belfasto Karalienės universiteto (Šiaurės Airija) mokslininkas Ilias‘as Kyriazakis (Iljasas Kyriazakis) teigia, kad ne visi alternatyvūs baltymų šaltiniai sumažins paukštininkystės sistemų poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, vabzdžiai, kurių gamyba siejama su džiovinimo technologijomis. Broilerių sistemų neigiamą poveikį aplinkai padidins lėtai augančių ir (arba) mažiau efektyvių paukščių veisimas. Intensyvios paukščių auginimo sistemos yra pranašesnės, palyginti su kitomis gyvulininkystės sistemomis, vertinant CO₂ emisiją.

Genetikos ir mitybos sąveika optimaliai žarnyno veiklai

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad lesalų panaudojimo efektyvumą lemia ir nutrigenetika (gyvūno genotipo įtaka produktyvumo efektyvumui), ir nutrigenomika (raciono įtaka gyvūnų genų raiškai). Dabar aiškiai nustatytas trečiasis veikėjas – mikrobiota. Taigi, pašarų efektyvumą lemia trijų ar net keturių krypčių sąveikos, kai atsižvelgiama į kitus aplinkos veiksnius, pavyzdžiui, temperatūrą ar prieigą prie atviro oro.

Tyrimai, kuriuose vienu metu buvo atsižvelgta į gyvūnų genetikos, lesalų sudėties ir kokybės kintamumą, parodė, kad sąveika sudėtinga, o gyvūnų prisitaikymo prie lesalų strategijos yra įvairios. Prancūzijos valstybinio tyrimų instituto (INRA) mokslininkės Sandrine'os Minjon-Grasto teigimu, atsižvelgiant į lesalų sudėtį ir jo savybes, siekiant pasiūlyti realias lesalų sudėties ir kokybės atrankos strategijas, reikėtų atsižvelgti į gyvūnų genetiką.

Ankstyvas broilerių augimo valdymas

Išsiritantys broileriai patiria didelių fiziologinių pokyčių. Tai trunka keletą dienų prieš išsiritimą ir po jo, ruošiantis gyvenimui po inkubacijos periodo. Vienas iš svarbiausių pokyčių, vykstančių šiuo metu, yra greitas mitybos perėjimas iš embrioninio laikotarpio ir po išsiritimo.

Per inkubacinį laikotarpį viščiukų embrionai pasisavina maisto medžiagas iš kiaušinio trynio ir baltymo per trynio maišelio audinį – ne embrioninį audinį, kuris veikia kaip žarnynas, kasa, kaulų čiulpai eritropoezei ir taip pat kepenys. Ritimosi metu plonojoje žarnoje, virškinamojo trakto segmente, kuriame virškinama ir pasisavinama daugiausia maisto medžiagų, vyksta greiti vystymosi procesai. „Inkubacijos veiksniai, tokie kaip temperatūra, drėgmė, vėdinimas, in ovo embriono maitinimas, prieiga prie lesalo, turi įtakos embrionų ir išsiritusių viščiukų virškinimo ir absorbcijos sistemoms, kartu ir išsiritusių viščiukų kokybei, vėliau jų kūno masei, krūtinės raumenų išeigai, pulko vienodumui ir lesalų konversijai“, – teigė Jeruzalės hebrajų universiteto profesorė Zehava Uni.

Kalakutų auginimas

Berlyno laisvojo universiteto profesorius Hafez‘as M. Hafez‘as (Hafecas M. Hafecas), analizuodamas kampilobakterijų kamienų poveikį kalakutienos kokybei, išreiškė įsitikinimą, kad ateityje pasaulinis bendradarbiavimas ir prekyba privers šalių vyriausybes suderinti galiojančius skirtingus teisės aktus, susijusius su prekyba, gyvūnų ligų kontrole, gyvūnų mityba, taip pat veterinarinių vaistų ir vakcinų licencijavimu.

O vartotojų lūkesčiai dėl aukštų paukštienos produktų kokybės standartų turės didelės įtakos gamybos būdams. Vadinasi, ūkininkai, veterinarijos gydytojai ir visi kiti gamybos grandinėje dalyvaujantys partneriai turės daugiau dalytis atsakomybe ir intensyviau bendradarbiauti.

Pašarinių žaliavų ląsteliena

Skaidulos ir toliau yra viena iš labiausiai painiojamų ir prastai apibrėžtų maisto medžiagų, o pašarų sudedamosiose dalyse jų koncentracija gali būti skirtinga. Tai kelia iššūkių tiksliai naminių paukščių mitybai, nes neatsižvelgiama į ląstelienos kiekį racione ir jos kiekis gali būti nepakankamas, savo tyrimais dalijosi Naujosios Anglijos universiteto (Australija) dr. Amy Moss (Emė Mos).

Tikėtina šių iššūkių priežastis – brangus ir daug laiko reikalaujantis nekrakmolo polisacharidų analizės pobūdis. Nepaisant to, paukštienos gamybos pramonė turi daug galimybių padidinti maistinių skaidulų naudojimą, joms nustatyti naudojant artimą infraraudoniesiems spinduliams spektrą, taip pat kuriant patikimesnes ir konkrečiam regionui tinkamas duomenų bazes. Turint tokią papildomą informaciją, lesalo maisto medžiagų optimizavimo būdai gali padėti mitybos specialistams sumažinti naminių paukščių raciono kintamumą ir atlikti išsamų lesalo kiekybinių ir kokybinių rodiklių vertinimą, siekiant padidinti paukštienos gamybą.

Paukštienos kokybė

Dirbtinė greitai augančių ir didelę krūtinės raumenų išeigą turinčių broilerių atranka labai padidino krūtinės raumenų vystymąsi, todėl atsirado ir išplito su augimu susijusios krūtinės raumenų anomalijos, miopatijos (t. y. baltos juostelės, „medinė“ krūtinė, vadinamoji spagečių mėsa). Jos neigiamai veikia neapdorotos ir perdirbtos mėsos išvaizdą, kokybės savybes ir daro didelę ekonominę žalą paukštininkystės pramonei.

Bolonijos universiteto profesorius Massimiliano‘as Petracci‘s (Masimiljanas Petračis) apžvelgė per pastaruosius kelerius metus atliktus tyrimus, kuriais išsiaiškinti biologiniai ir genetiniai mechanizmai, susiję su anomalijų atsiradimu, ypatingas dėmesys skirtas baltų juostelių ir „medinių“ krūtinių formavimuisi.

Pagrindinės priežastys susijusios su hipoksija, oksidaciniu stresu, energijos ir angliavandenių apykaitos sutrikimu, medžiagų apykaitos pokyčiu, kraujagyslių pažeidimu ir raumenų vystymusi.

Visuotinai pripažįstama, kad su augimu susijusių anomalijų daugėja, kadangi greitėja broilerių augimo laikas, skerdimo amžius, didėja krūtinės raumenų išeiga ir svoris. Atsižvelgiant į tai atrodo, kad dirbtinė broilerių atranka dėl augimo greičio yra artima biologinėms riboms, o tolesnę mėsinių paukščių selekciją gali suvaržyti raumenų augimo biologinis potencialas. Visos minėtos anomalijos yra susijusios su paukščių gerove.

Taigi, buvo bandoma sumažinti anomalijų pasireiškimą keičiant lesalo sudėtį (t. y. papildant antioksidantų, organinių mineralinių medžiagų, vitaminų ir aminorūgščių) arba ribojant lesalų kiekį. Priešingu atveju veiksmingiausias sprendimas – prastesnės kokybės mėsą smulkiai malti ir naudoti perdirbtų produktų gamybai.

„Dėl šių anomalijų neseniai taip pat buvo pasiūlyta didelį dėmesį skirti papildomų miofibrilių moduliavimui viščiukų embrioninio vystymosi laikotarpiu, o ne pasikliauti atranka po išsiritimo, siekiant padidinti raumenų masę“, – teigia M. Petracci‘ s.

Kiaušinių kokybė

Vištų kiaušinių lukštų struktūra sudėtinga. Nors jie nevalgomi, bet labai svarbūs kiaušinių pardavimo strategijoje. Todėl vištų veisimo požiūriu tai yra išskirtinio dėmesio objektas, mokslininkams siekiant pagerinti lukšto mechanines savybes ir suprasti jo klasifikaciją. Per pastaruosius 20 metų padaryta didelė pažanga aiškinantis reguliavimo mechanizmus, mineralų tiekimą ir lukšto biomineralizacijos proceso molekulinius veiksnius, kurie yra šios natūralios biomedžiagos mechaninių savybių ištakos.

Šiomis žiniomis jau naudojasi selekcininkai, norėdami integruoti lukšto kokybę į genominės atrankos tikslumą ir pasiekti naujų laimėjimų, gerinant jo kokybę. Neseniai įrodyta, kad lukšto formavimasis priklauso nuo vitamino D ir kokios formos jis vartojamas. Visos šios žinios atveria svarbų genetikos ir mitybos sąveikos perspektyvų lauką, siekiant gamybos cikle tvariai pagerinti lukštų kokybę, ypač vyresnio amžiaus vištų, taikant įvairias vištų laikymo formas, nurodo INRA mokslininkas Joël‘is Gautron‘ as (Žoelis Gotronas).

Paukščių aprūpinimas baltyminėmis žaliavomis

Didėjant paukštienos paklausai, reikia ieškoti naujų baltyminių pašarinių žaliavų. Vienas iš sprendimų galėtų būti iš vabzdžių gauti baltymai. Šiuo metu Europoje naminiams paukščiams lesinti leidžiama naudoti septynias vabzdžių rūšis, iš kurių perspektyviausi yra Hermetia illucens ir Tenebrio molitor miltai.

Kad būtų galima nustatyti šių ingredientų įtraukimo į paukščių lesalus pagrįstumą, reikia atlikti vabzdžių miltų virškinamumo tyrimus ir įvertinti, kaip paukščiai virškina jų sudedamąsias dalis. Nepaisant didelio šių miltų panaudojimo įvairioms paukščių rūšims potencialo, dar nedaug tyrėjų įvertino jų virškinamumą, o gauti tyrimo rezultatai labai skiriasi. Dėl šių priežasčių reikia tolesnių tyrimų, kad daugiau sužinotume, kalbėjo Turino universiteto mokslininkė Marta Garglio.

Maisto sauga

Australijos nacionalinio universiteto profesorė Robyn Alders teigia, kad žmonių civilizacija pasiekė kritinę ribą, šalys ir pramonės šakos stengiasi sumažinti plataus masto klimato krizės, biologinės įvairovės nykimo, didėjančios nelygybės padarinius. Paukštienos gamintojų ir su jais susijusių sektorių iššūkis – nustatyti ir skatinti gamybos sistemas, kurios pagerintų žmonių, naminių paukščių ir planetos sveikatą. Vadinasi, gamintojams suteikiama galimybė pereiti nuo gamybos sistemų, kurios negali parodyti grynojo teigiamo poveikio minėtiems padariniams.

Pasaulyje yra daugybė paukštininkystės sistemų, rūšių įvairovė. Šios sistemos teikia skirtingų paslaugų paketus. Vieni paslaugų paketai orientuoti į aukštos kokybės produktus, kurie generuoja teigiamą vartotojų atsiliepimą (pvz., kiaušinių ir paukštienos gamyba ekologiniuose ūkiuose). „Kiemo“, „šeimos“ ir „mažos apimties“ paukštienos gamyba teikia naudą ūkininkams ir vietos bendruomenėms visame pasaulyje. Anot Turo universiteto (Prancūzija) mokslininko Bertrand'o Meda‘os (Bertrano Medos), tai ypač susiję socialiniais aspektais, nes galima gerinti gyventojų užimtumą, nepriklausomai nuo lyties, socialinio statuso ir kitų veiksnių.

Viena sveikata

Pastaraisiais dešimtmečiais padidėjęs auginimo efektyvumas sumažino naminių paukščių poveikį aplinkai, tačiau vis dar yra daug galimybių dirvožemio, vandens ir oro kokybės tvarumui didinti.

Naminių paukščių ligų kontrolė yra svarbi gyvūnų sveikatai ir maisto saugai. Netinkamas antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje gali didinti mikrobų atsparumą ir sumažinti jų veiksmingumą tiek veterinarijoje, tiek žmonių medicinoje.

Norint išsaugoti veiksmingas žmonių gydymo galimybes, gyvūnų sveikatą ir sumažinti antibiotikams atsparių mikrobų kiekį aplinkoje, reikia saugios ir veiksmingos antibiotikų alternatyvos.

Problema ir zoonozės, kurios gali pereiti iš gyvūnų į žmones ir atvirkščiai. Taigi, daugelio įvairių disciplinų, įskaitant genetiką, mitybą, veterinariją, epidemiologiją, žemės ūkio inžineriją, vadybą ir fiziologiją, bendradarbiavimas yra būtinas norint paremti ir palaikyti „vienos sveikatos“ principą pasauliniu mastu, mano Susan'a Lemont (Siuzana Lemon, Ajovos universitetas, JAV).

Robotika ir didžiųjų duomenų svarba

Kongrese pabrėžta, kad tiksliosios paukštininkystės (gyvulininkystės) kūrimas nuo koncepcijos iki galimybės augintojams jau prasidėjo. Tiksliosios paukštininkystės sistemos tampa prieinamos visiems paukščių augintojams ir pradedamos naudoti komerciniuose ūkiuose. Svarbu išsiaiškinti, kokią pridedamąją vertę šios technologijos gali sukurti gyvūnams ir ūkininkams.

Esminis privalumas yra tai, kad pagal tiksliosios paukštininkystės sistemą paukščių pulkai yra nuolat stebimi – 7 dienas per savaitę, 24 val. per parą. Tai daug daugiau, nei gali tikėtis bet kuris ūkininkas, nesinaudojantis naujomis technologijomis.

Kiti būdai, kuriais tiksliosios paukštininkystės sistemos gali kurti pridėtinę vertę, yra darbo laiko taupymas, greitesnis problemos nustatymas, mažesnis ūkininko stresas, problemų sprendimas vietoje, socialinis ūkininko pripažinimas, paukščių duomenų gausa.

Nors akivaizdu, kad jutikliais ir duomenimis pagrįstų taikomųjų programų galimybių yra, reikia įgyvendinti daugiadisciplininį kelių sektorių bendradarbiavimą, kad šios sistemos taptų sėkmingomis pagalbinėmis paukščių auginimo priemonėmis. Pabrėžtina, kad ūkininko poreikiai gali būti visiškai patenkinami tik tada, kai jis pats dalyvauja inovacijų diegimo procese.