23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2022/11
Arimas – vyraujantis žemės dirbimo būdas Lietuvoje
  • Dr. Virginijus FEIZA LAMMC Žemdirbystės institutas
  • Mano ūkis

Arimo, per ilgus metus padėjusio suformuoti storesnį derlingą dirvožemio sluoksnį, tam tikrais atvejais galime atsisakyti. Tačiau ne visuomet. Arimas vis dar išlieka pagrindiniu žemės dirbimo būdu mūsų šalyje.

Kuo svarbus dirvų arimas? Visų pirma, reikia prisiminti Lietuvos dirvožemių glacigeninę kilmę. Didžiąją dalį mūsų šalies teritorijos užima kalvotas-banguotas reljefas, pasižymintis skirtingu atskirų reljefo dalių hidrologiniu režimu. Mineraliniai dirvožemiai yra nevienanariai, sluoksniuotos granuliometrinės sudėties, juose mažai arba labai mažai organinės medžiagos, neturtingi cheminių elementų, kurių reikia augalams augti. Dirvos akmenuotos, didžioji jų dalis yra rūgščios (pH ≤ 5,5) pagal prigimtį.

Moreninės kilmės dirvožemių smėlio frakcijos sudėtyje yra silicio oksido. Šį mineralą turintys dirvožemiai linkę džiūdami kietėti. Tokios dirvos greitai supuola, jas sunku įdirbti mechaniškai.

Apie 1920 metus ariamasis (humusingasis) dirvos sluoksnis buvo seklus, siekė iki 15–17 cm, kadangi giliau įdirbti nepakako arklių traukiamosios jėgos. Pradėjus arimui naudoti traktorius, gausiau tręšiant, kalkinant dirvas ir pamažu gilinant ariamąjį sluoksnį, jis mūsų dienomis jau siekia 35–40 cm.

Įvyko esminis ir teigiamas pokytis kultūrinant nederlingas Lietuvos dirvas. Per ilgus metus suformuotas neįkainojamos vertės derlingasis dirvožemio sluoksnis. Tam reikėjo daugiau nei 80 metų žemdirbių darbo ir pastangų. Tad dabar, esant storam derlingajam dirvožemio sluoksniui, turime realų pagrindą diegti nearimines žemės dirbimo technologijas Lietuvoje.

Arimas Lietuvoje yra pagrindinis žemės dirbimo būdas. Jis naudojamas daugiau nei 70 proc. dirbamos žemės ploto. Neariminės technologijos taikomos maždaug ketvirtadalyje (23 proc.) ariamos žemės, o tiesioginė sėja be įdirbimo Lietuvoje siekia tik 4 proc. Statistikos departamento 2020 m. duomenys

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės institute atlikti gausūs žemės dirbimo tyrimai. Vienus iš jų būtina paminėti, kadangi tyrimo rezultatai pateikia svarbių išvadų apie ariamojo sluoksnio (Ap) diferenciaciją moreninės kilmės vidutinio sunkumo rudžemyje, vieno iš pačių derlingiausių dirvožemio tipų Lietuvoje. Pavyzdžiui, Žemdirbystės institute dar 1962–1967 m. habil. dr. A. Tindžiulis ir dr. A. Zimkuvienė inicijavo ir vykdė laboratorinius tyrimus, induose auginant vasarinius miežius, kurie buvo pasėti į dirvožemį, paimtą iš ilgamečio žemės dirbimo lauko eksperimento. Tyrimo variantai ir jų rezultatai pateikti lentelėje.

Tyrėjai padarė dvi labai vertingas mūsų klimato zonai išvadas:

  • skirtingais gyliais artų dirvų viršutinis armens sluoksnis yra derlingesnis už apatinį;
  • armuo pamažu diferencijuojasi į viršutinį – biologiškai aktyvesnį ir derlingesnį bei apatinį – ne tokį biologiškai aktyvų ir ne tokį derlingą sluoksnį.

Remiantis šiais tyrimų rezultatais, galima padaryti apibendrinančią išvadą, jog dirvų arimas yra priemonė, kuri neleidžia diferencijuotis armeniui, jam siaurėti, mažėti dirvų potenciniam derlingumui. Tai tampa labai aktualu ir mūsų dienomis, kai dėl sausėjančio klimato viršutinis 0–12 cm dirvos sluoksnis augalų vegetacijos laikotarpiu tampa labai sausas ir kietas. Dėl drėgmės stokos, nors ir būdamas derlingas, jis neaprūpina augalų mitybos elementais. Tuo tarpu storas armuo turi didesnį potencialą kaupti vandenį, „sandėliuoti“ didesnius organinės medžiagos ir cheminių elementų kiekius. Vaizdžiai tariant, storas armuo, kaip ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, padės tuomet, kai jo reikės labiausiai. Atsisakius gilaus arimo, galima hipotezė, kad apatinis armens sluoksnis gali pradėti nykti, o einant laikui armuo gali grįžti į pradinį mūsų prosenelių iš Motinos gamtos paveldėtą seklų humusingą sluoksnį.

Nė viena iki šiol žmonijai žinoma mechaninio dirvos dirbimo priemonė nebuvo ir nėra tokia universali kaip arimas. Yra penkios pagrindinės mechaninės operacijos, kurios atliekamos ariant: žemės apvertimas, maišymas, purenimas, smulkinimas ir suspaudimas. Plūgo universalumas nulėmė jo platų naudojimą praeityje ir yra svarbus mūsų dienomis.

Kaip ir visi kiti žemės dirbimo būdai, arimas turi pranašumų ir trūkumų.

Net ir moderniausias plūgas kol kas vienas nearia. Reikia artojo, kuris išmanytų arimo technologiją, būtų kvalifikuotas mechanizatorius. Tik kokybiškai suarta dirva duoda naudą žemdirbiui. Ne veltui artojo darbas būdavo gerai apmokamas, o geras artojas ne tik uždirbdavo dar daugiau, bet ir buvo viešai pagerbiamas.

Arimo kokybę labai lemia arimo laikas, o šį – dirvožemio granuliometrinė sudėtis ir drėgmės kiekis jame. Žemės dirbimo laiką lemia konkretaus dirvožemio plastiškumo ribos. Žemė turi būti dirbama tada, kai dirvožemis ne drėgnesnis negu mažiausia to dirvožemio plastiškumo riba. Tokiu metu dirbama žemė lengvai byra, nelimpa prie padargo – yra optimalios brandos. Norint, kad plūgas gerai dirbtų, dirvožemio drėgnumo ribos turi būti tarp 40–60 proc. lauko drėgmės imlumo. Jeigu ariama per sausa arba per drėgna dirva, prireikia iki 20–30 proc. daugiau traukiamosios jėgos.

Arimo būdai yra keturi: varsninis, figūrinis, lysvinis ir lygusis. Arimas varsnomis Lietuvoje praktikuojamas plačiausiai. Pirmiausia laukas suskirstomas į mažesnius vienodo pločio laukus – varsnas. Jų ilgis – per visą lauko ilgį, o plotis – nuo 30 iki 120 m. Kiekviena varsna ariama sumestine arba išmestine. Figūriniu būdu ariant užimamas platus dirvos plotas ir vagos verčiamos ne tik iš šonų, bet ir iš galų. Šiuo būdu ariama darant sumestines ir išmestines.

Arimas lysvėmis praktikuotinas užmirkusiose dirvose, kurių yra nelaidus podirvis. Lauko, suarto lysvėmis, bruožas tas, kad jos yra ariamos toje pačioje lauko vietoje daug metų, dėl to lysvės viduryje susiformuoja pakilimas, o jos šonuose lieka vagos. Lysvės viduryje visada daroma sumestinė. Tai – vienas būdų, rekomenduotų tuo metu, kai arimu buvo siekiama sausinti laukus, nuleisti paviršinį vandenį nuo laukų, nes vienas iš lysvės galų turėjo remtis į melioracijos griovį.

Lygusis arimas – kai laukas ariamas ištisai, pradedant nuo vieno jo krašto ir baigiant kitame, važiuojant pirmyn ir atgal, verčiant žemę visą laiką į vieną pusę. Tai atliekama ariant apverčiamaisiais plūgais. Plačiau apie juos galima paskaityti knygoje „Arimo teorija ir praktika“.

Dirvožemis visais laikais buvo žmonių išgyvenimo ir pragyvenimo šaltinis, tautos gerovės, dvasinės stiprybės ir nacionalinio išskirtinumo pagrindas. Mūsų dienomis klimato kaitos, ekonominės ir aplinkosauginės priežastys kelia naujų iššūkių žemdirbiams. Pažindami savo dirvožemius, prisimindami jų mažą natūralųjį derlingumą, turėtume būti dėkingi plūgui, kuris padėjo per dešimtmečius suformuoti storą ir derlingą armenį. Dėl to šiuo metu mes galime kai kuriais atvejais jau atsisakyti plūgo.

Plūgas nuo seno yra žemdirbystės simbolis, jo naudojimas siejamas su didesniu dirvų derlingumu, turtingesniu ir sotesniu gyvenimu. Plūgą savo simboliu pasirinko įvairių pasaulio šalių žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigos. Dar 1884 m. Hohenheimo universitete (Vokietija) jam pastatytas paminklas primena, kad XVIII a. Europoje buvo visuotinio nepritekliaus, bado ir mirčių metai, tačiau kartu skelbia, kad Europą nuo to meto bado išgelbėjo būtent plūgas.

Ariminės žemdirbystės pranašumai

  • Artoje žemėje lengviau paruošti tinkamą sėklos guolį, lengvesnė sėja.
  • Nereikia specialių sėjamųjų.
  • Ariminė žemdirbystė sėkmingai taikoma įvairiomis klimato ir dirvožemio sąlygomis.
  • Augalų derliai gaunami didesni, nei taikant kitas alternatyvias žemdirbystės sistemas.
  • Dirviniai herbicidai geriau veikia ten, kur dirvos paviršius lygus ir mažiau augalų liekanų.
  • Suarta dirva yra šiltesnė nei nearta ir su augalų liekanomis.
  • Efektyvus mechaninis piktžolių naikinimas, teigiama įtaka aplinkai.
  • Geresnis augalų liekanų įterpimas į dirvą, nes javų liekanos dirvos paviršiuje yra daugelio žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų terpė.
  • Purioje dirvoje geriau įsišaknija augalai.
  • Nelieka traktoriaus provėžų laukuose, ypač esant drėgniems metams, nes laukas kasmet suariamas.
  • Vienodas organinės medžiagos ir cheminių elementų pasiskirstymas visame armenyje.
  • Kokybiškai suarta dirva yra lygi.

Ariminės žemdirbystės trūkumai

  • Dirvos paviršius be augalų ar jų liekanų yra jautrus vėjo ir vandens erozijai, kadangi suarto lauko paviršiuje lieka mažiau nei 5 proc. augalų liekanų.
  • Dažna problema yra dirvožemio plutos susidarymas.
  • Didesnės kuro sąnaudos.
  • Reikia įvairesnių žemės dirbimo padargų.
  • Didelės traukiamosios galios poreikis (min. 15–30 AG plūgo vienam korpusui).
  • Didelis drėgmės garavimas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos iš purios šviežiai suartos dirvos.
  • Mažesnė sliekų populiacija.
  • Ariant dirvas kasmet iš gilesnių jos sluoksnių į paviršių iškeliami nauji akmenys.
  • Armens plutos susidarymas.
  • Ribotas greitis ir darbo našumas (per valandą).
  • Aerobiniai mikroorganizmai, skaidantys organines liekanas, patenka į gilesnį, gyvybinei veiklai nepalankų armens sluoksnį.