23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2022/10
Lietuviško pieno kokybė nuolat gerėja
  • Dr. Laima URBŠIENĖ
  • Mano ūkis

Pieno tyrimų rezultatai rodo, kad nors mažesniems ūkiams dar sunku užtikrinti stabilią pieno kokybę, tačiau situacija ir šiuose ūkiuose gerėja. Didesniuose ūkiuose, kurie turi melžimo ir šaldymo įrangą, bendro bakterijų, somatinių ląstelių skaičiaus rodikliai geresni ir stabilesni, visuose ūkiuose mažiau randama inhibitorinių medžiagų.

Vidutinis somatinių ląstelių skaičius (SLS) Lietuvos pieno ūkiuose šiemet siekia 187 tūkst./ml, 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo 199 tūkst./ml. Bendras bakterijų skaičius (BBS) šiais metais – 39 tūkst. KSV/ml., praėjusiais metais – 47 tūkst. KSV/ml, rodo bendrovės „Pieno tyrimai“ duomenys.

Mažesniuose ūkiuose BBS yra didesnis nei stambiuose. Pavyzdžiui, ūkiuose, kuriuose laikoma nuo 1 iki 5 karvių, 2021 m. mažiau kaip 100 tūkst. KSV/ml bakterijų rasta 94,3 proc., o 2022 m. – jau 96,3 proc. tikrinto pieno (duomenys pateikiami pagal tyrimus, nevertinant pieno kiekio).

Ūkiuose, laikančiuose daugiau kaip 100 karvių, šis rodiklis per šių metų 7 mėnesius yra 98,9 proc., o per tą patį laikotarpį 2021 m. buvo 98,7 procento. Pieno sudėties rodikliai stabiliai gerėja. Vidutinis riebalų kiekis 2021 m. I pusmetį siekė 4,27, šiais metais – 4,31 proc., baltymų kiekis – atitinkamai 3,28 ir 3,34 procento.

Inhibitorinės medžiagos piene

Inhibitorinės medžiagos ir antibiotikai piene – viena opiausių problemų pasaulyje. Nuo šių metų liepos „Pieno tyrimų“ laboratorijoje žalio pieno mėginių inhibitorinių medžiagų likučių tyrimai atliekami Delvotest T testu. Tai plataus spektro testas, kuriuo nustatomas plačiausias antibiotikų spektras, atitinkantis Europos DLK (didžiausią likučių kiekį), ypač jautrus tetraciklinų grupei. Nuo 2019 m. jau vykdomas ir inhibitorinių medžiagų identifikavimas, t. y., radus jų likučių, konkrečiai įvardijama, kokia tai medžiaga. Turėdamas šią informaciją, ūkininkas gali greičiau pašalinti problemą.

Pieno, kuriame randama inhibitorinių medžiagų, mažėja. Šiuo metu turime tik 0,18 proc. atvejų, kai buvo nustatyta inhibitorinių medžiagų piene. O prieš 10 metų tokių atvejų buvo beveik 2 procentai. Nustačius inhibitorinių medžiagų, pieno supirkimas iš karto stabdomas ir atnaujinamas tik atlikus pieno supirkimo atnaujinimo tyrimą ir įsitikinus, kad pienas yra be inhibitorinių medžiagų.

Būtina išsiaiškinti mastito sukėlėjus

SLS piene rodo karvių bandos sveikatingumą. Tai vienas pagrindinių tešmens uždegimo (mastito) rodiklių. Pieno SLS vidurkio padidėjimas bandoje daugiau negu 300 tūkst./ml rodo, kad yra karvių, infekuotų patogeniniais mastito sukėlėjais.

Infekuotoje pieno liaukoje sumažėja pieno gamyba ir keičiasi jo sudėtis, piene randama daugiau bakterijų. Tešmens uždegimas yra pasaulinė problema ir pats brangiausias pieninių galvijų susirgimas. Lietuvoje 2020 m. mastitas buvo pagrindinė karvių liga (sudarė 28 proc. visų karvių ligų). Didėjant jų produktyvumui, didėja ir sergamumas tešmens uždegimu.

Piene esant 200 tūkst./ml somatinių ląstelių, netenkama 3 proc., o esant 400 tūkst./ml – 5 proc. pieno. Remiantis Lietuvoje gyvūnų produktyvumo tyrimus vykdančių ūkių 2021 m. duomenimis, nustatyta, kad dėl mastito šiuose ūkiuose per parą netenkama apie 230 t pieno, o per metus tai sudaro 85 536 t arba 27,3 mln. Eur (jei karvės produktyvumas siekia 27 l per parą).

Mastitų sukėlėjų tyrimai rodo, kad iš aplinkos mikroorganizmų 30 proc. visų tešmens uždegimų priežastis – streptokokai ir 25 proc. – koaguliazei neigiami stafilokokai (KNS). Iš užkrečiamųjų mikrooganizmų 9 proc. mastitų sukelia auksinis stafilokokas ir 6 proc. – agalaktinis streptokokas.

Lyginant duomenis, pastebimas mikroorganizmų paplitimo kitimas procentais tiek tarp aplinkos sukėlėjų, tiek tarp patogeninių sukėlėjų. Antibiogramos parodė, kad sukėlėjai buvo jautriausi gentamicinui ir trimetoprimui su sulfametoksazolu, o atspariausi – penicilinui ir ampicilinui.

Vadinasi, antimikrobinėms medžiagoms sukėlėjai tampa vis atsparesni. Siūloma prieš gydant mastitą nustatyti mikroorganizmo rūšį ir atlikti antibiogramą. Tik tuomet galima kryptingai parinkti preparatą nuo mastito ir sėkmingai išgydyti tešmens uždegimą.

Produktyvumo tyrimų nauda ūkiui

Pieno ūkiai, dalyvaujantys gyvūnų produktyvumo tyrimuose (GPT), gauna išsamią informaciją apie kiekvieną karvę, žino veislinę vertę, kaip siekti kuo didesnio produktyvumo ir sveikatingumo, todėl tiriamųjų karvių rodikliai kasmet gerėja.

Praėjusių metų I pusmetį tokių ūkių vidutinis pieno riebalų kiekis buvo 4,49, baltymų – 3,51 proc., per tą patį šių metų laikotarpį – atitinkamai 4,53 ir 3,57 procento. Vidutinis karvių, kurių SLS didesnis negu 400 tūkst./ml, sumažėjo nuo 21,5 iki 20,7 procento.

Lietuvoje tiriamų ir netiriamų karvių produktyvumo skirtumas šiuo metu siekia 3,4 tūkst. kg pieno per metus ir tai yra dar vienas iš daugelio rodiklių, akivaizdžiai parodantis, kodėl reikalingi ir naudingi produktyvumo tyrimai.

Iš tiriamų karvių per laktaciją Lietuvoje 2021 m. vidutiniškai buvo primelžta 8,3 tūkst. kg pieno, netiriamų – 4,9 tūkst. kg, o vidutinis visų pieninių karvių primilžis – 6,6 tūkst. kg. Tarptautinės pienininkystės federacijos duomenimis, 2020 m. ES produktyvumo vidurkis siekė 7,6 tūkst. kg, o pasaulio – tik 2,7 tūkst. kilogramų.

Kitas labai svarbus aspektas – karvių produktyvumo didinimas yra viena iš klimato kaitos mažinimo priemonių. Nustatyta, kad dvi karvės, duodančios po 5 tūkst. kg pieno per metus, išskiria 600 l metano dujų, o viena, kurios produktyvumas kaip dviejų minėtų karvių (10 tūkst. kg pieno per metus) – tik 400 litrų.

Šalyje produktyvumo tyrimus vykdo 10,6 proc. bandų, kuriose laikoma 57 proc. visų šalies karvių, t. y. stambesni, į verslą orientuoti pieno ūkiai. Net 72 proc. tiriamų karvių iš ūkių, kuriuose laikoma daugiau nei 51 karvė, 18 proc. – iš tų, kuriuose laikoma nuo 21 iki 50 karvių.

Skaičiai rodo, koks svarbus Lietuvos pieno ūkiui yra veislinis darbas ir intensyvi selekcija, siekiant konkurencingumo, tvarumo ir lygiavertės partnerystės su kitomis šalimis.

Riebalų rūgščių tyrimo piene nauda

Visavertė karvių mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių jų produktyvumui ir sveikatingumui. Esant nepakankamam medžiagų kiekiui racione, sumažėja karvių produktyvumas, jų atsparumas įvairioms ligoms, o netinkamo šėrimo sutrikdyta medžiagų apykaita sukelia pieno pakitimus. Todėl gyvūnai turi gauti visaverčius racionus. Jiems įvertinti verta atlikti pašarų tyrimus laboratorijoje, kuri tyrimo duomenis apdoroja ir pateikia išsamią analizę.

Bendriems bandos arba individualių karvių pieno tyrimams naudojama riebalų rūgščių analizė. Ją tikslinga atlikti:

  • norint padidinti pieno gamybą, bendrą riebalų ir baltymų kiekį;
  • norint užkirsti kelią pieno riebalų mažėjimui;
  • norint patobulinti šėrimo strategiją;
  • norint iš anksto diagnozuoti ketozę ar šliužo dislokaciją.

Nuo 2021 m. sausio moksliniams bandymams pradėti tirti pieno riebalų rūgščių parametrai kalibruotu infraraudonosios spinduliuotės vidurinės srities matuokliu. Be pieno sudėties tyrimų, papildomai nustatomi riebalų rūgščių parametrai: sočiosios, nesočiosios, mononesočiosios, polinesočiosios, palmitino, stearino, oleino riebalų rūgštys, taip pat de novo – mišrios kilmės, iš anksto suformuotų rūgščių sumos ir neesterifikuotos riebalų rūgštys.

Kitų valstybių patirtis rodo, kad karvių bandos, kurių piene nustatomas didesnis kiekis de novo riebalų rūgščių, duoda daugiau pieno su didesne baltymų ir riebalų koncentracija, negu tos karvių bandos, kurių piene yra mažiau de novo riebalų rūgščių. Taip pat de novo riebalų rūgščių kiekis atspindi prieskrandžio funkcionalumą. Fermentuojant ląstelieną, susidaro acetatas ir butiratas, kurios yra pagrindinės de novo riebalų rūgščių statybinės medžiagos. Taigi, santykinė de novo riebalų rūgščių dalis pieno riebaluose parodo, kaip karvė yra šeriama ir prižiūrima.

Didesnis de novo riebalų rūgščių kiekis piene atspindi sveikesnes, fermentacijai tinkamas prieskrandžio sąlygas, o tai skatina ir prieskrandžio mikroorganizmų baltymų gamybą, didina pieno baltymų kiekį. De novo riebalų rūgščių kiekis piene kinta pakeitus karvių mitybą ar komforto lygį.

Šiuo metu įmonė „Pieno tyrimai“ planuoja iš pieno mėginio identifikuoti tam tikras riebalų rūgštis, kurios gali prognozuoti gyvulio galimybę susirgti ketoze ar acidoze, ir, dirbant kartu su LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkais, atlikti analizę, kaip panaudoti melžiamų karvių šėrimui, sveikatingumo valdymui ir produktyvumo didinimui. Tai palengvintų ūkio veterinarijos gydytojo darbą, o ūkio savininkui padėtų išvengti nuostolių.