Dar nebaigusius vieno sezono ciklo žemdirbius iškart įsuka naujas, ir niekada negali nuspėti, kokios sąlygos bus per rudeninę vegetaciją ir ateinančiais metais. Tarp daugelio darbų šiuo metu labai aktualus yra žieminių javų sėklos paruošimas.

Žemdirbiai puikiai žino, kad sėklų sveikatingumą didžiąja dalimi lemia derliaus metų meteorologinės sąlygos. Birželis šiemet išsiskyrė ypač lietingais orais. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Dotnuvos meteorologinės stoties duomenimis, birželį krituliai 2,4 karto viršijo daugiametę normą. Lietingų dienų netrūko ir liepą. Vanduo telkšojo laukuose, pasėlius prižiūrėti reikėjo daug pastangų.

Buvo ypač palanku lapų ir varpų ligoms plisti javų pasėliuose. Vyravo chrestomatinės sąlygos užsikrėsti Fusarium ir Microdochium genčių patogenais, kurie yra labai svarbūs, kai kalbame apie javų sėklos sveikatingumą. Kaip ir 2020 m., šių metų vasarą ant kviečių lapų atsirado mūsų akiai ne visai įprastų vandeningų dėmių, kurios netrukus parudavo. Tai Microdochium nivale sukeltos lapų dėmėtligės. Vyraujant palankioms sąlygoms per kviečių žydėjimą užkratas su lietaus lašais pateko ant varpų. Vėlesniuose brandos tarpsniuose ant kviečių varpų matėsi tiek Fusarium, tiek Microdochium požymių. Šių patogenų vystymosi cikle pažeidimai buvo matyti visą žieminių javų augimo sezoną – nuo daigų tarpsnio iki subrendusių varpų. Microdochium ir Fusarium sukeltų ligų protrūkis kviečių pasėliuose ūkininkams iš anksto priminė, kad daugiau dėmesio teks skirti derliaus nuėmimui ir būsimos sėklos būklei.

Ankstyvaisiais tarpsniais tiek Fusarium, tiek Microdochium rūšys (Fusarium avenaceum, F. culmorum, F. graminearum, F. poae, F. langsethiae, Microdochium nivale ir M. majus) sukelia daigų pašaknio puvinius, smarkiai užsikrėtusi sėkla gali ir visai nesudygti.

LAMMC Žemdirbystės institute atlikti tyrimai parodė, kad pasėjus Microdochium ir Fusarium užkrėstą sėklą rudenį sudygo gerokai mažiau žieminių kvietrugių, kviečių ir rugių nei pasėjus beicuotą. Ne taip jautriai į užkratą reagavo žieminiai miežiai.

Daigų pašaknio puviniai smarkiau išplinta ir didesnę žalą padaro vėlyvos sėjos (spalio mėnesį įsivyravus vėsiems orams) žiemkenčiuose, nes sėjant į šaltą ir drėgną dirvą patogenų apimtos sėklos dar prasčiau dygsta, dėl to pasėlis smarkiai išretėja. Mūsų tyrimai akivaizdžiai rodo palankių daigų puviniui ir pavasariniam pelėsiui sąlygų žiemą (sniegas ant neįšalusios dirvos) įtaką peržiemojimui. Pasėjus nebeicuotą sėklą ypač prastai peržiemojo žieminiai kviečiai ir kvietrugiai.

Dėl daigų puvinių ir (ar) pavasarinio pelėsio peržiemojęs retesnis pasėlis subrandina mažesnį derlių. Ypač tai matyti laikantis sausiems orams, kurie pastaraisiais metais gana dažni. Jei ankstyvas pavasaris gana vėsus ir lietingas, pasėlio išretėjimą šiek tiek kompensuoja išaugę papildomi stiebai ir stambesni grūdai.

O ankstyvos sėjos, vešlesnius lapus formuojančių veislių pasėliuose po snieguotos žiemos laukuose galime matyti pavasarinio pelėsio apimtų augalų – tai irgi Microdochium nivale ir M. majus sukelta liga.

Kaip jau minėta, M. nivale sezono metu sukelia lapų dėmėtliges ir pažeidžia varpas. Aktyvios vegetacijos periodu plintantis patogenas sumažina augalų asimiliacinį plotą, ligotose varpose subręsta prastesnės kokybės patogenu užsikrėtę grūdai.

Dar vienas svarbus užkrato šaltinis yra nuimtų javų liekanos. Pasėjus javus po javų į minimaliai įdirbtus laukus, pavasarinio pelėsio išplitimo rizika labai padidėja. Tai ypač turėtume įvertinti šiais metais, kai šiaudų masė laukuose tikrai didelė.

Nereikėtų pamiršti ir Fusarium genties patogenų, kurie sukelia pašaknio puvinius. Varpų fuzariozės apimtų augalų šį sezoną buvo galima matyti daugelyje pasėlių, tad ir ant sėklų Fusarium užkrato palyginti gausu.

Fusarium ir Microdochium išplitimas žieminių kviečių pasėliuose 2022 m. nekelia abejonių. Tad, kokių priemonių reikia imtis siekiant kuo sveikesnių pasėlių šių metų rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį?

Renkantis žiemkenčių apsaugą nuo su sėkla ir per dirvą plintančių ligų, šiemet dėmesį reikėtų sutelkti į kontrolės nuo daigų pašaknio puvinių ir pavasarinio pelėsio veiksmingumą. Labai svarbu laikytis prevencinių priemonių, tokių kaip tinkama augalų kaita, optimali sėklos norma, optimalus sėjos laikas, žemės dirbimo būdas.

LAMMC Žemdirbystės institute atlikti tyrimai rodo, kad kompleksinis požiūris duoda geriausią efektą kontroliuojant su sėkla plintančias ligas. Pasėjus žieminius kviečius po rapsų, daigų pašaknio puvinių ir pavasarinio pelėsio intensyvumas būna gerokai mažesnis, nei sėjant kviečius po kviečių ir ypač, kai yra šiaudų liekanų dirvos paviršiuje.

Be jau minėtų prevencinių priemonių nuo daigų puvinių ir pavasarinio pelėsio, reikėtų naudoti efektyvius nuo šių ligų beicus. Beicuojant sėkla apvaloma nuo užkrato, o dygstanti apsaugoma nuo dirvoje esančių patogenų. Parenkant beicus labai svarbu įvertinti jų sudėtyje esančių veikliųjų medžiagų veiksmingumą nuo ant sėklos ir tikėtinai dirvoje randamų patogenų. Šį rudenį renkantis beicą būtina atkreipti dėmesį, ar jis rekomenduojamas naudoti nuo pavasarinio pelėsio ir pašaknio puvinių. Informaciją apie registruotus Lietuvoje beicus, jų veikimo spektrą, naudojimo rekomendacijas galima rasti Valstybinės augalininkystės tarnybos portale.

Kadangi šių metų sėkla smarkiai apnikta įvairių ir ypač Fusarium ir Microdochium patogenų, jos beicavimo tikslingumu nereikėtų abejoti.

***

Smarkus š. m. liepos 12-osios lietus, suguldęs kai kuriuos brandos tarpsnio žieminių javų pasėlius, grūdų kokybę ir kartu sveikatingumą žymiai pablogino. Liepos paskutinę– rugpjūčio pirmomis dienomis merkęs lietus dar labiau apsunkino ir atitolino javapjūtę. Dėl to derliaus nuėmimas dėl ištęsto sezono vėlavo, sėklos ruošimo terminai iš šių metų grūdų labai trumpi.

***

Klimato sąlygos varijuoja nelygu metai, vis dažniau pasitaiko ekstremalių reiškinių, iškyla naujų klausimų, kuriuos spręsti reikia žinių, konsultacijų. Iš anksto parengtų receptų išskirtiniams atvejams ne visada pavyksta pateikti. Ruošdami javų sėklą ir siekdami palaikyti jos sveikatingumą, turėtume visada prisiminti pagrindinius etapus:

• nukultų sėklai skirtų grūdų džiovinimas;
• valymas;
• daigumo nustatymas;
• tūkstančio grūdų masės nustatymas;
• beicavimas.