Lietuvoje daugėja pieninių veislių telyčių, kurioms atliktas genominis tyrimas, vis daugiau ūkių išnaudoja genomo teikiamą naudą. Šiuo keliu pradeda eiti ir mėsinių galvijų ūkiai. Be to neįsivaizduojamas šiuolaikinis ūkininkavimas, jeigu norima dirbti rentabiliai.

Apie genominio tyrimo teikiamus privalumus pieninėms bandoms jau rašyta. Tačiau atsiranda poreikis tirti daugiau požymių, aktualių pieno ūkiams.

Pienas, turintis išskirtinių baltymų

Genominis tyrimas pateikia informaciją apie šiuo metu plačiai aptarinėjamą beta ir kapa kazeinų turintį pieną. Moksliniai straipsniai nurodo, kad apie 30 proc. holšteinų populiacijos turi beta kazeino A2A2 baltymo geną, bet tam išaiškinti būtina atlikti patelės genominį tyrimą. Lietuvoje yra ūkių, kurie stengiasi veisti tik pieną su šiuo baltymu duodančias karves, ši tendencija populiari ir Vokietijos ūkuose.

Iš 2021 m. gautų genominių tyrimų nustatėme, kad A2A2 baltymą turėjo 49,5 proc. tiriamųjų (n = 2 301). Rezultatams didelės įtakos turėjo ūkiai, kurie jau ilgą laiką naudojo bulius su šiuo genu. Stebint tendencijas matyti, kad holšteinų populiacija su šiuo genu didėja ir didės kiekvienais metais.

Kitas baltymas kapa kazeinas patrauklus tik keletui ūkių Lietuvoje. Pageidautinas perduodamas genas žymimas BB raidėmis. Genominių tyrimų rezultatai rodo, kad šio baltymo BB forma sudarė 20,16 proc. visų tiriamųjų (n = 2 301). Taigi, ūkiuose nėra daug pieno, turinčio šio baltymo, bet šio baltymo karvių piene poreikis ir nėra labai didelis.

Kodėl šie du pieno baltymai gali būti įdomūs ūkiams? Nes, esant būtent tokios kombinacijos baltymams, galima pagaminti 10 proc. daugiau sūrio, nors baltymai ir riebalai yra tokie patys, palyginti su kitais pieno baltymais. Taigi, jeigu planuojate gaminti sūrius, gal verta pagalvoti ir apie efektyvesnę genetiką jūsų ūkyje?

Negyvų veršelių atvedimo indekso reikšmė

Labai svarbus paveldimas požymis yra atsparumas Mortellaro ligai. Vis daugiau pieno ūkių susiduria su šia problema, o jos sprendimo būdai kainuoja: daromos nagų vonelės, naudojamos įvairios gydymo priemonės. Tačiau šią problemą galime spręsti ir genetiškai – yra nustatytas genetinis karvių atsparumas šiai ligai.

Lietuvos karvėms atlikti genominiai tyrimai parodė, kad 498 gyvulių (21,64 proc.) Mortellaro ligos požymio indeksas buvo mažesnis negu 100. Mažiausias šis tirtų gyvulių indeksas buvo 82, aukščiausias – 128. Remiantis Vokietijoje atliktais tyrimais, galima teigti, kad karvių, turinčių aukštą Mortellaro atsparumo indeksą, sergamumas šia liga bus keliolika procentų mažesnis. Renkantis gyvulį su aukštesniu Mortellaro ligos indeksu, tikėtina, bus mažesni gydymo ir šios ligos prevencijos kaštai.

Dar vienas labai svarbus pieno ūkiams indeksas – tai negyvų veršelių atvedimas, kuris apima veršelio kritimą per 48 val. po atvedimo. Norint suprasti šio indekso svarbą ūkiui, verta pasiremti skaičiavimais, kuriuos atliko Kanados mokslininkas David‘ as Renaud (Deividas Reno) – vieno veršelio kritimas šiuo laikotarpiu ūkiui kainuoja 900 Kanados dolerių (maždaug 685 Eur). Kelių tokio amžiaus veršelių kritimas ūkyje – tai dideli ekonominiai nuostoliai.

Šiuos nuostolius taip pat galime valdyti veisdami palikuonis su atitinkama genetika – reikia atsirinkti tokius bulius ir motinas, kurių palikuonys bus atsparesni ir išgyvens šį kritinį laikotarpį. Sužinoti, kokia situacija ūkyje, galime remdamiesi genominiu tyrimu, kuris leis valdyti ateitį ir išvengti nuostolių. Negyvų veršelių indeksas ateina tiek iš tėvinės, tiek iš motininės pusės, privaloma juos vertinti abu. Reikia atsižvelgti ir į veršiavimosi lengvumo indeksą, kurį taip pat gauname iš genominio tyrimo. Abu šie požymiai koreliuoja tarpusavyje.

Gauti duomenys rodo, kad būtina atkreipti dėmesį į šį svarbų indeksą ir ypač – į tėvinę dalį. Pieninių karvių su mažu negyvų veršelių atsivedimo indeksu ūkiuose vis dar yra daug, taigi, veršelių praradimai programuojami ūkiuose.

Gautus genominius rezultatus reikia atidžiai studijuoti ir pritaikyti. Taip pat labai dideli gautų duomenų skirtumai, taigi, ūkiuose gyvuliai yra labai skirtingi ir tik pagal genomą galime identifikuoti turinčius daugiausia problemų, nelaukdami nepageidautino kritimo. Turėdami šiuos rezultatus galime efektyviau panaudoti mėsinių bulių spermą kryžminimui. Viena iš tokių veislių gali būti angusai.

Angusų genominis tyrimas patvirtino kaupiamus duomenis

Šios veislės galvijus auginantys entuziastai veltui laiko negaišta. Matydami pieninių gyvulių genominio tyrimo rezultatus ir galimybę šiuos duomenis panaudoti formuojant bandas, jie taip pat pradėjo tirti grynaveislių angusų veislės genomą.

Angusų augintojai pirmieji Lietuvoje pradėjo tirti šios veislės patelių ir patinų genomą. Įvertinę, ką gali pasiekti ir pasiekia pieninių galvijų augintojai, jie suprato, kad laiko laukti jau nėra.

108 angusų veislės galvijų genominis tyrimas buvo atliktas JAV, „Zoetis“ laboratorijoje, vadovaujantis Amerikos angusų asociacijos rekomendacijomis. Ši asociacija 2021 m. atliko 179 656, o iš viso nuo 2010-ųjų – 1 096 136 angusų buliukų, kurie įtraukti į Amerikos angusų asociacijos kilmės knygą ir kurių pamatinių tyrimų duomenys papildo kaupiamų duomenų bazę ir kiekvieną dieną didina tyrimo rezultatų tikslumą, genominių tyrimų.

Tirtų angusų požymių rezultatų nuokrypis (δ) yra labai didelis, tai parodo, kad tyrime dalyvavo labai skirtingi gyvuliai. Taip ir turėjo būti, kadangi tyrimui buvo atrinkti skirtingų ūkių ir linijų galvijai, kad būtų įsitikinta, kaip tyrimo atsakymai koreliuoja su angusų augintojų vietoje kaupiamais duomenimis.

„Esame patenkinti genominių tyrimų rezultatais, – sako tyrimą iniciavusio „Baltos avies“ kooperatyvo vadovas Gintautas Migonis. – Tik reikėjo šiek tiek laiko suprasti mums neįprastą vertinimą, kai 1 reiškia gerai, o 100 – netinkamą rezultatą. Bet tyrimas patvirtino mūsų kaupiamus duomenis, pagal kuriuos išsiaiškinome, kuriuos parametrus norėtume tobulinti. Jeigu genominis tyrimas būtų buvęs lengvai prieinamas ir mūsų supratimas būtų paskatinęs juos padaryti anksčiau – šiandien būtume dešimtmečiu toliau bandos tobulinimo prasme.“

Galvijų požymių reikšmės ir svarba

Veršiavimosi lengvumas (tėvinė dalis (CED)) – pirmaveršių veršiavimosi lengvumo požymis. Kuo geresnis vertinimas, tuo buliaus palikuonių pirmaveršių telyčių sunkių apsiveršiavimų, kai reikia pagalbos veršiuojantis, mažiau.

Veršelio svoris (BW) – buliaus perduodamas veršelio atvedimo svoris. Jeigu karvės lengvai veršiuojasi, veršelio svoris gali būti ir didesnis, tačiau, norint išvengti problemų veršiuojantis, pageidautinas mažesnis veršelio svoris.

Atjunkymo svoris (WW) – požymis, kaip palikuonys geriau priauga svorio, palyginti su kitais buliais.

Metinis svoris (YW) – požymis, kaip palikuonys geriau priauga svorio pirmaisiais metais, palyginti su kitais buliais.

Sausų medžiagų pasisavinimas (DMI) – perduodama galimybė pasisavinti pašarus po atjunkymo, palyginti su kitais buliais.

Metinis ūgis (YH) – tam tikro ūgio perdavimas palikuonims.

Kapšelio dydis arba sėklidžių dydis (SC) – numatomas buliaus kapšelio dydis, palyginti su kitais buliais. Šis dydis svarbus tuo, kad vyriškos lyties palikuonis, turintis didesnes sėklides, išskiria daugiau spermos ir kartu – daugiau spermatozoidų.

Draugiškumas (DOC) – tai temperamentas: geriau įvertinti gyvuliai yra ir draugiškesni.

Telyčių vaisa (HP) – buliaus dukterų gebėjimas geriau apsivaisinti.

Veršiavimosi lengvumas (motininė dalis (CEM)) – pirmaveršių veršiavimosi lengvumo požymis iš motininės pusės. Kuo vertė didesnė, tuo sunkių apsiveršiavimų mažiau, palyginti su kitų bulių dukterimis.

Pienas (Milk) – numatoma, kiek pieno duos buliaus dukterys, palyginti su kitų bulių dukterimis. Tai susiję su veršelio svoriu prieš atjunkymą, nes matyti, kiek jis gavo motinos pieno.

Suaugusio svoris (MW) – lyginamas skirtumas, kaip suaugusių dukterų svoris skiriasi, palyginti su kitų bulių dukterų svoriu.

Suaugusio ūgis (MH) – lyginamas skirtumas, kaip suaugusių dukterų ūgis skiriasi, palyginti su kitų bulių dukterų ūgiu.

Skerdenos svoris (CW) – lyginamas skerdenos svoris su kitų bulių palikuonių skerdenos svoriu.

Skerdenos marmuringumas (Marb) – skerdenos marmuringumas lyginamas su kitų bulių palikuonių skerdena.

Didkepsnis (RE) – matuojamas ir lyginamas įvairių bulių palikuonių antrekoto plotis.

Riebumas (Fat) – nustatomi ir lyginami riebalų susiformavimo skirtumai ties 12 ir 13 šonkauliais.

Mėsos švelnumas (Tend) – genetinis požymis, paremtas mėsos kolageno struktūros stangrumu. Tai ypač svarbus požymis mėsos pramonėje atrenkant kepti tinkamą mėsą.

***

Svarbu, kad perspektyviausių arba bandos pagrindą sudarančių gyvulių veisimui būtų naudojami geriausi sėklinimui skirti angusų veislės buliai. Šis principas leistų per kelerius metus pasiekti pageidautinus ekonominius ir veislinius bandos rezultatus. Genominis tyrimas kartu su sėklinimu gali padėti išnaudoti genetinį potencialą, vykdyti tikslingą atranką ir paranką – pagrindinius veisimo principus – ne tik veisliniuose, bet ir komerciniuose angusų ūkiuose. Kiekvienais metais reikia vis labiau atsižvelgti būtent į savo ūkio ekonominį stabilumą ir išlaikyti augimą, tam gali labai padėti ir iš genominio tyrimo gauti požymiai.