Marijampolės savivaldybės ūkininkė Dalė Pielikienė dirba kartu su sūnumi Mantu, diplomuotu tarptautinio marketingo ir prekybos specialistu, kuris po studijų grįžo padėti, bet taip ir liko darbuotis ūkyje. Jis prižiūri ūkio techniką, rūpinasi išmaniųjų technologijų diegimu ir taikymu, mamos sritis – agronomija, finansai ir buhalterinė apskaita.

„Dirbti pagal specialybę perspektyvų buvo, tačiau kaimas ir ypač žemės ūkio technika traukė nuo mažų dienų – nuolat vaikiausi kolūkio kombainus, stengiausi patekti į kabiną. Tad daug galvoti nereikėjo, ką veikti po studijų“, – sako Mantas Pielikis, pritaikantis įgytas finansines, ekonomines žinias šeimos ūkyje.

Dalė Pielikienė patvirtina, kad finansiniais klausimais tariasi su sūnumi, tačiau pabrėžia, kad jam patiki visą technologinę ūkio plėtrą. Jos žodžiais, Mantą šiuolaikinės technikos galimybės ir išmanios technologijos ypač žavi, jis jas gerai supranta, išmano ir entuziastingai diegia ūkyje.

„Tai labai džiugina, nes norint, kad ūkis dirbtų pelningai, būtina atnaujinti technikos parką, diegti inovacijas, išmaniąsias technologijas“,– sako ūkininkė, nenuvertinanti ir sėkmės vaidmens. Mantas pritaria, kad naujosios technologijos – ūkių ateitis. „Kažkada buvo pramonės, dabar vyksta technologijų revoliucija. O jų nauda ateina per efektyvumą, nes žemės ūkio veiklos kaštai dideli, o būdų jiems mažinti nėra daug, todėl reikia dirbti kuo optimaliau ir efektyviau ir tik tada apie pelną galvoti. Dirbant senoviškai arba bet kaip, prasti bus ir rezultatai“, – pabrėžia M. Pielikis.

Atskiro ūkio nekūrė ir valdų neskaidė

Ūkį Meškučių kaime, tuometiniame Marijampolės rajone, 1998 m. įkūrė šviesios atminties Dalės vyras agronomas Vidas Pielikis. Jam pasukus į politiką, ūkį perregistravo Dalės vardu. Po studijų Vilniuje į kaimą grįžęs Mantas atskiro ūkio nekūrė: nematė prasmės skaidyti ūkio, kuris kažkada vis vien jam atiteks, o dirbdami bendrai su mama papildo vienas kitą.

Ūkininkauti pradėję nuo 30 ha, pamažu ūkį Pielikiai išplėtė iki 630 ha. Ūkis – grūdininkystės krypties, auginami žieminiai kviečiai ir rapsai, ankštinės kultūros, iš kurių pirmenybė teikiama žirniams. Mantas juokauja, kad jam labiau patinka sugulusius žirnius nuo žemės grandyti nei pupas vėlai rudenį kulti. Ūkis priemiestinis, žemės gana derlingos, galimybių plėsti plotus nėra, tad, ūkininkų teigimu, daug svarbiau – didinti nuosavos žemės dalį, kuri šiuo metu siekia apie 30 proc. Stengiasi Pielikiai nuomojamus plotus įsigyti, jei tik savininkai parduoda. Kaip vieną iš svarbiausių nuostatų Dalė pabrėžia tai, kad su kaimynais ūkininkais stengiasi sugyventi draugiškai ir nesikėsina į jų dirbamas žemes. Nuosavos žemės dalies didinimą stabdo tai, kad visi žemės nuomotojai gyvena didžiuosiuose miestuose ir neskuba jos parduoti: iš pradžių laukė euro įvedimo, dabar laukia dar didesnių kainų, o parduoda tik tie, kuriems prireikia greitų pinigų.

Kad laikosi ne intensyvios plėtros, o turimos žemės išlaikymo strategijos, pabrėžia ir Mantas, nes, pasak jo, dabartinis dirbamas plotas optimalus – išnaudojama iki 85 proc. techninių pajėgumų, blogais metais ir visi 100 proc. O išplėtus ūkį dar kokiu 100 ha, reikėtų galvoti apie antrą našesnį kombainą, modernizuoti ir plėsti sandėlius, trūktų purškimo ir žemės dirbimo mašinų pajėgumo.

Beveik 95 proc. Pielikių dirbamų laukų plyti 5 km spinduliu nuo ūkio, kuriame – grūdų sandėliai, džiovykla, technikos garažai, erdvi teritorija. Ūkininkai džiaugiasi, kad nemaža dalis į laukus vedančių kelių – asfaltuoti, kitus kelius jie patys tvarko ir prižiūri – tam turi įsigiję greiderį. Tik vienas 70 ha laukas nutolęs apie 15 kilometrų. Toliau žemės nesinuomoja ir tokių pasiūlymų atsisako, nes, pasak Pielikių, važiuoti ir gaišti laiko neverta, be to, būtų sunku spėti laiku visus darbus atlikti, daug iššūkių sukeltų technikos gedimai.

Beje, Pielikiai ne tik ūkininkauja, bet ir vykdo alternatyvią veiklą – teikia krovinių pervežimo paslaugas, daug metų tiekia būtinąsias medžiagas vienai kelių tiesimo įmonei. Alternatyviai veiklai išnaudoja keletą krovininių automobilių, kurie ūkyje paprastai grūdams vežti naudojami tik apie porą mėnesių per metus. „Anksčiau tai buvo labai pelninga veikla, tačiau dabar, kai gerokai išbrango degalai, atsarginės dalys, pakilo darbuotojų atlyginimai, o paslaugų įkainių niekas nenori atitinkamai didinti, didelės naudos nėra. Tačiau kol veikla nėra nuostolinga, ją tęsiame, nes palaikome gerus santykius su ilgamečiais partneriais, be to, tai leidžia užtikrinti vairuotojų užimtumą visus metus“, – sako Pielikiai, iš viso įdarbinę 7 darbuotojus.

Inovatyvumo linkme

Kaip ir dauguma ūkininkų, pradėję ūkininkauti su Belarus traktoriumi, Pielikiai vakarietiškos technikos parką ėmėsi komplektuoti nuo New Holland traktoriaus, o dabar jame vyrauja įvairių gamintojų mašinos, įsigytos iš kelių Lietuvos įmonių. Ūkyje darbuojasi iš viso 6 traktoriai – po du Belarus, New Holland ir John Deere, visi jie turi savo darbus ir funkcijas. Be darbo nestovi net ir senieji Belarus, kuriuos ūkininkai išnaudoja „juodiems“ darbams: priekabai tempti renkant akmenis, išvaloms iš sandėlio išvežti.

Ūkyje taikoma minimalaus žemės dirbimo technologija ir dirbama Horsch skutikliais, lig šiol buvo sėjama ir šios gamintojos 4 m darbinio pločio sėjamąja, tačiau šiemet parkas atnaujintas: kartu su nauju John Deere 8R310 traktoriumi įsigyta ir nauja Kuhn 6 m sėjamoji. Pasak M. Pielikio, ryžtis investicijoms paskatino dalyvavimas pernai pirmą kartą organizuotame projekte „Ūkininkas bando“, per kurį šią sėjamąją išbandė kartu su 7 serijos John Deere traktoriumi, aprūpintu tomis pačiomis išmaniosiomis technologijomis, kaip ir 8 serijos modeliai. Tad geresnė sėjos kokybė, didesnis darbo našumas, patogumas, mažesnės laiko sąnaudos tapo svarbiu argumentu įsigyti sėjamąją kartu su galingesniu traktoriumi.

„Ganėtinai lietingas praėjusių metų ruduo parodė, kad pajėgumų ūkiui trūksta, nes sėjos terminas trumpas, o su 4 m darbinio pločio gerokai pavargusia sėjamąja net dirbdami dviem pamainomis 14 valandų per dieną daugiausia apsėjame 45 ha. Tad nusprendėme nusipirkti 6 m mašiną ir sėjos našumą padidinti 20– 30 proc., per dieną apsėdami 60 ha“, – aiškina M. Pielikis, jau šį rudenį sėjęs su naująja mašina.

Ūkininkai norėjo pirkti 100 AG galingesnį traktorių, kad turėtų galios rezervą ir galėtų ateityje didinti žemės dirbimo našumą, įsigydami didesnio darbinio pločio mašinas (dabartiniame parke – 5 ir 6 m darbinio pločio diskiniai ir 4 m – noraginis skutiklis), tačiau teko rinktis iš to, kas įmonės kieme tuo metu buvo. „Padirbsime kokius penkerius metus ir jei matysime, kad galios trūksta, parduosime ir įsigysime galingesnį“, – sako Pielikiai, kaip vieną iš nepatogumų nurodydami ir tai, kad naujasis traktorius atvyko su integruotu automatiniu vairavimu ir visu išmaniuoju technologiniu paketu, tačiau nežinia, ar šiemet pavyks gauti GPS anteną, nes jų tiekimas sutrikęs.

Pasėlius Pielikiai tręšia išmaniąja Kuhn trąšų barstomąja, purškia prikabinamu John Deere purkštuvu. Derlių nuima dviem kombainais: 2002 m. įsigytu New Holland TX66 ir 2016 m. pirktu John Deere T670i. Būtent nuo šio kombaino prasidėjo ūkininkų pažintis su išmaniųjų technologijų galimybėmis ir nauda. Trečiu ūkio kombainu Pielikiai vadina 25 m³ talpos Western Fabrications grūdų perkrovimo priekabą, kuri leidžia optimizuoti grūdų vežimo darbus, didinti našumą, taupyti laiką. Manto skaičiavimais, išpilant grūdus kombainui nesustojant, tomis pačiomis laiko ir degalų sąnaudomis papildomai prikuliama apie 25 t grūdų ir sutaupoma nuo 40 min. iki 1 val., tad per sezoną susidaro ir visa darbo diena.

Kaip vieną svarbiausių šiuolaikinės žemės ūkio mašinų technologijų M. Pielikis įvardija automatinį vairavimą, kuris leidžia išvengti persidengimų, lauke nelieka siaurų juostelių (joms kulti papildomai gaištamas laikas, deginami degalai), o darbas atliekamas gerokai našiau, mažiau pavargstama.

„John Deere kombainų ir traktorių kabinos darbymečiu tampa ypač patogiu darbo kabinetu, o išmaniosios technologijos kuliant, dirbant žemę ar sėjant leidžia tuo pačiu metu atlikti ir kitus darbus. Įjungi automatinį vairavimą ir telefonu gali ramiai tvarkyti reikalus. Tiesą sakant, ūkininkavimo be automatinio vairavimo jau neįsivaizduoju, kartais juokauju, kad neveikianti AutoTrac sistema jau daug blogiau nei užkalęs variklis. Mano galva, tai turėtų būti visų traktorių ir kombainų standartinės įrangos dalis“, – sako Mantas.

Automatinio vairavimo sistemą turi ne tik John Deere kombainas (jame įdiegta ir daugiau išmanių funkcijų, pvz., grūdų drėgmę matuojanti įranga ir derlingumo žemėlapių sudarymo technologija), bet ir abu šios gamintojos traktoriai, o naujausiame John Deere 8R310 jau įdiegta ir automatinio apsisukimo galulaukėje AutoTrac Turn technologija. Beje, automatinio vairavimo įrangos priedą ATU200 Mantas įtaisęs ir į vieną New Holland traktorių, kuriuo anksčiau sėjo. Kad šis priedas veiktų, panaudoja kombaino GPS anteną ir monitorių, nes, jo skaičiavimu, senai technikai įsigyti visą automatinio vairavimo sistemą (ne tik traktoriaus vairo priedą ir laidus, bet taip pat monitorių ir anteną) yra per brangu ir nelabai apsimoka – nors našumas padidėja, tačiau daug tiksliau ir efektyviau darbai atliekami esant integruotoms sistemoms. „Technologijos nemažai kainuoja, bet jų nauda – tai ne vien komfortas, bet ir pinigų taupymas, o centas po cento ir per sezoną susikaupia nemažos sumos, o per 5 sezonus – ir kelionei į Turkiją susitaupo“, – juokiasi M. Pielikis.

Beje, kaip dar vieną automatinio vairavimo privalumų jis išskiria ir galimybę kasmet lauku važiuoti tomis pat technologinėmis vėžėmis, taip tausojant dirvožemį.

Technologijos padeda ūkininkauti tvariau

Visos Pielikių ūkio John Deere mašinos prijungtos prie interneto ir telematikos sistemos, o suskaitmeninti duomenys kaupiami operacijų centre. Nauja funkcija šiemet įsigytame traktoriuje – galimybė per nuotolį matyti realius duomenis, pavyzdžiui, kur ir kaip mašina dirba, kiek degalų naudoja, dengimo žemėlapius ir kt. Anksčiau įsigytoje technikoje visa tai buvo galima matyti tik baigus dirbti lauką. Pielikiai gamintojos atstovės nuotoliam servisui davė sutikimą stebėti mašinų darbą, tačiau šiomis paslaugomis dar neteko pasinaudoti, nes nebuvo iškilę technikos gedimų grėsmės.

Pasak Manto, labai patogu, kai gali per nuotolį prisijungti prie laukuose dirbančios technikos ir matyti jos ekraną. „Jei operatoriui kyla neaiškumų, paskambina, aš prisijungiu telefonu prie mašinos ekrano ir pasakau, ką paspausti ar koreguoti. Dirbti su išmaniąja technika nėra sunku, tai tikrai ne kosminis laivas. Jei nustatymai tinkamai atlikti, vieno mygtuko paspaudimu traktorius paleidžiamas“, – tikina Mantas, pats atliekantis visos technikos nustatymus, o darbuotojams tik parodantis, ką gali tekti koreguoti dirbant.

Pielikiai labai vertina kombaino sudaromų derlingumo žemėlapių naudą, nes šie duomenys, kuriuos paprastai Mantas analizuoja ir lygina žiemos laikotarpiu, padeda išspręsti ne vieną problemą. „Kai gali palyginti kelerių metų tos pačios vietos duomenis, lengviau nustatyti derlingumui įtaką darančius veiksnius, pvz., ar toje vietoje per daug drėgna, ar trąšų trūksta, be to, paprasčiau priimti ir sprendimus. Tarkime, kitais metais tose vietose, kur derlius prastas ar auga tik piktžolės, sėsime žydinčias juostas ir taip prisidėsime prie tvaresnio ūkininkavimo“, – pastebi Mantas.

Ir mama, ir sūnus tvirtina, kad ir žaliojo kurso reikalavimai jų negąsdina, nes per visus ūkininkavimo metus visada stengėsi iš gamtos ne tik imti, bet ir jai duoti, pvz., išsaugodami medžius laukuose, palikdami akmenų krūvas, sėdami žydinčias juostas. „Tik neturėtume būti Europoje pirmieji, kuriems taikomi maksimalūs reikalavimai. Viskas turi būti paskaičiuota teisingai, o štai reikalavimas drastiškai mažinti pesticidų ir trąšų naudojimą tikrai toks nėra, nes niekada nebuvome pasiekę ES lygio ir nenaudojome tiek trąšų, kiek jų naudojo visa Europa ar Amerika“, – pastebi Pielikiai, sutikdami, kad tręšti reikia protingai, todėl būtina išnaudoti šiuolaikinių mašinų galimybes.

M. Pielikio skaičiavimu, nemažai sutaupyti trąšų galima jas barstant su barstomąja, turinčia sekcijų valdymo sistemą. „Įsigiję naują barstomąją, turinčią sekcijų valdymą, atlikome eksperimentą: netaisyklingos formos 45 ha lauke ja bėrėme salietrą, o važiuodami paskui su senąja mašina – fosfatą ta pačia 200 kg/ha norma. Kadangi išmani mašina atjungė sekcijas ir nemetė trąšų ten, kur nereikia, tam pačiam laukui patręšti jų buvo sunaudota 2 t mažiau. Pagal dabartines trąšų kainas pavertus tai pinigais suma išeina nemaža“, – sako M. Pielikis.

Dar vienas būdas taupyti ir tvariau ūkininkauti – tręšti kintama norma. Nors technologinės Pielikių ūkio galimybės leidžia tai atlikti, tačiau, pasak Manto, kol kas trūksta laiko šiai labai atsakingai operacijai pasirengti: pirmiausia atlikti žemės tyrimus, įsigyti azoto jutiklius. Tačiau jau šiemet 100 ha bandys tręšti kintama norma. „Jei viskas pavyks, kaip įsivaizduoju, atlikę visų laukų dirvožemio tyrimus, visame plote taikysime tręšimą kintama norma“, – artimiausius technologinius ūkio planus atskleidžia M. Pielikis.