Kaip sekasi ūkininkauti tiems, kurie pasinaudoja parama jaunojo ūkininko įsikūrimui? Kokį kelią jiems tenka nueiti? Kokių išbandymų kyla? Keturių ūkininkų istorijos, kurių patirtis – didesnė nei 10 metų.

Edgaras MAČIULSKIS

Raseinių r., Kalnujų kaimas

Ūkis – augalininkystės. Įkurtas 2008 metais. Auginami žieminiai rapsai ir kviečiai, vasariniai kviečiai, miežiai, žirniai. Dirbamos žemės plotas – 60 hektarų.

Edgaras paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui gavo 2009 m., būdamas 21- erių. Pirko traktorių. Vis dar patenka į jaunojo ūkininko kategoriją. Ūkininkauja kartu su tėvais, kurie turi perpus mažiau dirbamos žemės. Jaunasis ūkininkas pluša ir tėvų ūkyje, visus darbus atlieka kartu su tėvu. Šis dažniausiai kulia ir purškia, o Edgaras labiau sukasi prie žemės dirbimo ir atlieka kitus ūkio darbus. Darbuotojų neturi, mat bendras ūkis nėra toks didelis, tad susitvarko.

Iš pradžių ūkis buvo ekologinis, bet paskui šios krypties atsisakė. Dabar ūkyje naudojami augalų apsaugos produktai, trąšos. „Ekologinis ūkis nepasiteisino – nuvylė derliai. Apskritai su tokiu ūkiu tvarkytis sekėsi sunkiai. Taigi dabar mano ūkis chemizuotas“, – pasakoja Edgaras. Derliais nesiskundžia – Raseinių r. žemės gana našios. Kviečių vidutiniškai kulia 5 t/ha, rapsų – 2–3, miežių – apie 4 t/ha. Rekordiniais metais kviečių derlius siekė 8 t/ha. Produkciją veža į elevatorius. Sausų grūdų neskuba parduoti iškart – laiko nuosavame sandėlyje ir laukia palankesnių supirkimo kainų. Parduoda iš karto tik tada, jei kulia drėgnus grūdus, nes neturi džiovyklos.

Vis dėlto šį sezoną drėgni orai išbandymų sukėlė – derlius nuvylė. „Gavau gerokai mažesnį žieminių rapsų derlių, nei tikėjausi. Sumažėjo kone perpus – iki 2 t/ha. Pradėjus kulti žieminius kviečius, sugedo kombainas, tad šįkart teko samdytis pagalbą. O žirniai tikriausiai liks nenukulti, nes jų laukuose klimpsta technika“, – apie šio sezono praradimus pasakoja Edgaras. Nepaisant šių ir kitų išbandymų, jis mėgsta ūkininkauti, ypač patinka javapjūtė. „Kuli, veži ir skaičiuoji, kiek uždirbi. O dar jei derlius geras, išvis smagu“, – sako E. Mačiulskis.

Per visus ūkininkavimo metus daugiausia investavo į techniką. Visą seną pakeitė nauja, nedirba ir su rusiška. Įsigijo daugiau padargų, didesnį traktorių, vilkiką su puspriekabe. „Svarbu atnaujinti techniką, nes nauja ir moderni yra gerokai našesnė. Ji padeda daugiau uždirbti. Be to, artimiausiu metu galbūt išbandysiu tiesioginės sėjos technologiją. Manau, ne tik pagreitės darbas, bet ir pavyks sutaupyti. Apie tai svarstysiu, kai visiškai paaiškės dėl 2023–2027 m. laikotarpio paramos“, – pasakoja ūkininkas pridurdamas, kad planuose – dirbamų laukų plotą išplėsti iki 200 hektarų.

Kalbėdamas apie išbandymus ūkininkas ne kartą pamini labai permainingus orus, prie kurių jam prisitaikyti sunkiau, Ūkininkas Edgaras Mačiulskis su dukrele nes turi ir kitą darbą – ūkis nėra vienintelis pajamų šaltinis. Atkuriamų pievų klausimas jaunąjį ūkininką irgi neramina. Nori plėsti ūkį, bet nėra žemių, tad pievas aria, o nuo kitų metų galbūt jas teks atkurti. Pasak Edgaro, tai dar labiau kiša koją. Apskritai dabartiniai reikalavimai, ypač aplinkosauginiai, jo manymu, yra pertekliniai. „Bent jau kol kas reikalavimas mažinti naudojamų trąšų kiekį labai negąsdina, nes stengiamės su jomis nepersistengti, ypač dabar, kai gerokai pabrango. Tai, be kita ko, turėjo ir naudos – laukai tręšti nedaug, todėl nepavydėtini šiųmečiai orai žieminių kviečių beveik neišguldė, o vasarinius – tik truputį“, – aiškina jaunasis ūkininkas.

Zita DARGIENĖ

Telšių r., Jonauskių kaimas

Ūkis – gyvulininkystės, ekologinis. Įkurtas 2007 metais. Nuo 2013 m. auginami mėsiniai aubrakų veislės galvijai. Turi 280 ha žemės, didžioji dalis skirta ganykloms, pašarams, o 30–50 ha kasmet apsėjami javais. Iš grūdų irgi ruošiami pašarai. Ūkis priklauso Lietuvos mėsinių galvijų ir gerintojų augintojų bei Lietuvos ekologinių ūkių asociacijoms.

Paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui gavo 2008 metais. Įsigijo traktorių, kultivatorių, skutiklį, sėjamąją ir purkštuvą – tokia buvo technikos parko pradžia.

„Užaugau kaime, tėvai visada ūkininkavo, tačiau studijuodama norėjau gyventi mieste. Svajonės išsipildė – trejus metus jame gyvenau, bet ten man trūko erdvės, jaučiausi kaip žuvis be vandens. Abu su vyru turėjome darbus: aš dirbau fizikos mokytoja, vyras – policininku. Vis dėlto nutariau įkurti jaunojo ūkininko ūkį. Taip ir prasidėjo...“ – apie pasirinkimą įsisukti į žemės ūkį pasakoja Zita pridurdama, kad netrukus sutuoktinis Dainius iš tėvų nusipirko pienininkystės ūkį su 55 pieninėmis karvėmis. Jo ūkis ekologinis.

Kai Zita pradėjo ūkininkauti, jai buvo 28-eri. Iš pradžių plėtojo augalininkystės ūkį, tik vėliau pakeitė kryptį. Tada buvo sunkūs metai, ieškojo žemės, tačiau šalia laisvų plotų nebuvo – aplink jau veikė dideli ūkiai. „Pretenduodama į paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui, radau nuomojamos žemės keturiose seniūnijose, tolimiausia buvo už 35 kilometrų. Jaunojo ūkininko ūkį įkūriau dar studijuodama fiziką Šiaulių universitete ir dirbdama mokytoja. Penkiuose hektaruose pradėjau plėtoti augalininkystę. Pasirinktą kryptį vysčiau 6 metus“, – trumpai ūkininkavimo pradžią apžvelgia Zita.

Vėliau ūkininkė nusprendė pasukti gyvulininkystės link. 2012-aisiais įsigijo 26 mėsines aubrakų veislės telyčaites. Ūkis nuo 2013 m. ekologinis, tad galvijai ganosi pievose, ėda ekologišką pašarą, kuris ruošiamas ūkyje. Šiuo metu turi apie 100 žindenių ir 100 prieauglio. Ūkininkė neslepia – Jonauskių apylinkių žemės nederlingos, tad vienam galvijui būtina skirti 2,5 ha žemės ūkio naudmenų. Jos manymu, gyvulių augintojai patiria mažesnę riziką nei tie, kurie turi augalininkystės ūkius.

„Nors dažnas žemdirbys teigia, kad grūdus užauginti lengviau, tačiau pasirinkus šią kryptį patiriamas nuolatinis stresas. Net laiku pasėjęs ir tinkamai prižiūrėdamas augalus nežinai, kokį derlių gausi, ar orai leis jį nuimti. Kiekviena pavasarinė šalna ar sausra, vasarinė kruša, per javapjūtę pliaupiantis lietus – nuolatinis galvos skausmas. Su galvijais ramiau ir rizika išsiskaido. Spręsdama, kokią kryptį pasirinkti, galvojau apie turimas žemes. Ne visos tinka grūdams auginti, be to, jos išsibarsčiusios po kelias vietas, laukai vienas nuo kito nutolę“, – kodėl pasirinko gyvulininkystės kryptį, pasakoja Zita. Ji taip pat pabrėžia, kad kitas gyvulininkystės ūkio privalumas – mažesnis darbo jėgos poreikis. Be to, ūkininkė ir pati daug ką daro, pavyzdžiui, vairuoja traktorių.

Jos teigimu, nors dažno ūkininko pradžia – iš tėvų gauta žemė, tačiau jos atveju buvo kitaip: pirko žemių ir valdas plėtė savarankiškai. Iš pradžių ūkininkė turėjo 5 ha sklypą. 2007 m. plotą išplėtė iki 62 ha, 2008 m. – 84, 2009 m. – 129, 2010 m. – 147, 2013 m – beveik 150, o 2022 m. – iki 280 ha, iš kurių 20 ha nuomojasi.

Pildyti dokumentus Zitai viena nemėgstamiausių veiklų. „Tai užima daug laiko, ypač šiais metais, kai pasikeitė žurnalų pildymo tvarka. Nacionalinės ekologinio ūkininkavimo taisyklės reikalauja daugiau nei Europos Sąjungos reglamentas“, – sako Z. Dargienė.

Moteris džiaugiasi, kad yra ūkininkė, ir nesiskundžia, o paklausta, kas sunkiausia, atsako, kad rasti laiko atostogoms. „Kai pats viską nuosekliai darai, domiesi naujovėmis, aktyviai dalyvauji programose, tikrai džiaugiesi tokiu pasirinkimu. Juk pats sau esi direktorius, darbo valandų neskaičiuoji, viršvalandžių taip pat. Be to, kas gali būti mieliau už buvimą gamtoje, apsuptyje mielų draugų – mėsinių galvijų“, – sako Zita Dargienė, 2020 m. išrinkta Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininke.

Ana DUDINSKĖ

Šalčininkų r., Dainavos kaimas

Ūkis – augalininkystės, ekologinis. Įkurtas 2007 metais. Auginami grikiai, avižos, rugiai, kviečiai. Dirbamos žemės plotas – 160 hektarų.

Paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui Ana gavo būdama 25-erių – 2008 metais. Įsigijo naują traktorių, tačiau paramos pinigų neužteko – teko pridėti iš savo kišenės. Vis dar patenka į jaunųjų ūkininkų kategoriją.

Anos Dudinskės ūkis ekologinis, bet, kaip ji sako, skųstis negali, nes derliai gana neblogi. Pavyzdžiui, 2021 m. siekė vidutiniškai 2–3 t/ha. Ekologiniam ūkiui tai neblogas rodiklis. Anos vyras irgi turi augalininkystės ūkį, tik chemizuotą. Kartu valdo 500 hektarų. Ūkininkės teigimu, pradėti šį kelią ją paskatino sutuoktinis. „Mano vyrą veža žemės ūkis, tad tikriausiai vien dėl to nekyla minčių mesti ūkininkavimo. Jis man labai daug padeda, tad nėra labai sunku“, – džiaugiasi Ana ir prasitaria, kad kartu su sutuoktiniu dalyvauja ūkininkų asociacijų veikloje.

Per visą ūkio gyvavimo laiką labai daug į jį investavo: statė sandėlius, pirko naują techniką ir žemę (pradėjo nuo 40 ha). „Plotai plečiasi palengva, deja, laukai išmėtyti, jie nėra vieni šalia kitų. Daugiausia turiu nuosavos žemės, nuomojuosi maždaug penktadalį“, – pasakoja A. Dudinskė. Ūkyje naudojamas skutiklis ir ekologinės akėčios, be kurių, jos teigimu, būtų labai sunku. Su piktžolėmis kovoja tradiciniu arimu, kultivavimu.

Ūkininkė džiaugiasi žemės ūkio pažanga, šiuolaikiniais žemdirbiais, tačiau kritikuoja valdžios darbą, ypač inicijuojamus pokyčius, apie kuriuos, jos teigimu, kartais pranešama kone paskutinę naktį. „Kažkada nutiko kuriozinė situacija. Sugalvojo pakeisti taisykles ekologiniams ūkiams. Prieš tai dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke leista sėti tą pačią kultūrą, mes ir pasėjome. Pavasarį tai daryti buvo galima jau tik vienus, o ne dvejus metus“, – juokdamasi pasakoja A. Dudinskė pabrėždama, kad tai sukėlė nemažai rūpesčių.

Ana neslepia, kad ne kartą svarstė trauktis iš ekologinės gamybos. Mat ekologiniam ūkiui keliama labai daug reikalavimų, kurie apsunkina darbą. „Iš ekologinio ūkio technikos, kaskart ją panaudojus, reikia kruopščiai išvalyti visus pelus, iš priekabų irgi. Be to, ekologinius grūdus reikia atskirai sandėliuoti, o dar yra ir vyro chemizuoto ūkio produkcija. Jei abu ūkiai būtų neekologiniai, taptų paprasčiau – užtektų vieno sandėlio“, – pasakoja A. Dudinskė. Tačiau bent kol kas ūkis liks ekologinis, ūkininkė pokyčių nesiims dėl gerokai išbrangusių trąšų.

Modestas DUBAKA

Ignalinos r., Ligūnų kaimas

Ūkis – augalininkystės, ekologinis. Įkurtas 2008 metais. Auginami rugiai, vasariniai ir žieminiai kviečiai, avižos. Dirbamos žemės plotas – 130 hektarų.

Paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui Modestas gavo 2009 m., būdamas 29- erių. Už paramos lėšas įsigijo kultivatorių- germinatorių ir sėjamąją. Nors, kaip pats sako, oficialiai ūkininkauti pradėjo 28-erių, tačiau tėvų ūkyje plušo jau nuo vaikystės. Jų pavyzdys, Modesto manymu, ir paskatino eiti ūkininkavimo keliu. Tėvai turėjo pienininkystės ūkį su 50 melžiamų karvių, tačiau M. Dubaka jo perimti nenorėjo. „Tai – ne man. Reikia mėgti darbą, kitaip nesiseks. O tai, ką darau, man patinka“, – kodėl nesutiko perimti tėvų pieno ūkio, pasakoja jis.

Per visus ūkininkavimo metus ūkis išsiplėtė. Didėjant dirbamam plotui, Modestas įsigijo galingesnės technikos: traktorių, sėjamąją, plūgą, kultivatorių, diskinį skutiklį. Didesnių technikos parko investicijų nedarė, nes tam nebuvo finansų – daug išleido pirkdamas žemę.

Ignalinos r. žemės nenašios, todėl neįmanoma užauginti didesnio derliaus. Be to, ūkis ekologinis, tad natūralu, kad dar ir dėl to grūdų prikuliama mažiau. „Gamta irgi lemia derlių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais grūdų derlingumas siekė vidutiniškai 1,5 t/ha. Didžiausią derlių gaunu, kai sėju į pūdymą, nes dirva būna nenualinta. Jei gerai pamenu, 2015–2016 m. buvo derlingiausi – tada iš hektaro prikūliau apie 2,5 tonos. 2017 m. buvo prasti dėl labai gausių kritulių, tada derlius siekė vos 1 t/ ha“, – apie geriausius ir prasčiausius ūkininkavimo metus pasakoja M. Dubaka.

Laukų žemės sunkios, daugiausia molis ir priemolis, tad lietingais sezonais nelengva, nes stovi vanduo, o per didelė drėgmė trukdo įvažiuoti į laukus ir prastina grūdų kokybę. Šie metai – būtent tokie. Nelengva kovoti su piktžolėmis. Jas naikina mechaniškai – padargais nuolat įdirbdamas dirvožemį, nes ūkis ekologinis jau nuo pirmų jo įkūrimo metų.

Ūkininkas neslepia, kad valdyti ekologinį ūkį sunkiau nei tradicinį, nes gausu reikalavimų. „5 metus negalima keisti dirbamų žemės plotų. Juk žemė per 2–3 metus išeikvoja maistingąsias medžiagas, tad paskui kenčia derlius, o piktžolių atsiranda dar daugiau“, – patirtimi dalijasi Modestas. Vis dėlto ūkininkas nepamiršta paminėti ir, jo manymu, kone svarbiausio ekologinio ūkio privalumo – nekyla problemų dėl žaliojo kurso. „Ekologiniai ūkiai ir yra žaliasis kursas, jie nekenksmingi gamtai, nes nei trąšų, nei augalų apsaugos produktų nenaudoja“, – pabrėžia. M. Dubaka.

Modestas atviras – sunkiausia viską padaryti geriausiu laiku, numatyti idealiausią rudeninės ir pavasarinės sėjos laiką. O juk nuo to nemažai priklauso derliaus kokybė ir kiekis. „Būna sunkių dienų, bet jos praeina – ir vėl į priekį. Kol kas nekilo minčių mesti šios veiklos, nes tai kartu yra ir mano pomėgis“, – pasakoja jis.