Pasaulinė pesticidų pasiūla labai gausi (herbicidai, fungicidai, insekticidai, rodenticidai, bakteriocidai, moliuskocidai), tačiau jų naudojimo apimtis siekiama gerokai sumažinti dėl žaliojo kurso.

Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAOSTAT) duomenimis, 2019 m. pasaulyje sunaudota 4,2 mln. t pesticidų – 1,8 karto daugiau nei 1990-aisiais. Pastarąjį dešimtmetį sunaudojamų pesticidų kiekiai kinta nežymiai.

Pesticidų naudojimo pokyčiai

Nagrinėjant pesticidų naudojimo struktūrą pasaulyje pagal paskirtį pastebima, kad didžiausią dalį per nagrinėtą laikotarpį sudarė herbicidai – jų naudojimas išaugo nuo 38,8 proc. 1990-aisiais iki 53,3 proc. 2019 m. (2,5 karto – iki 2,2 mln. tonos).

Daugiau kaip pusę visų 2019 m. sunaudotų pesticidų teko Azijai: 48,6 proc. viso pasaulinio sunaudotų herbicidų, 55,9 – fungicidų, 43 – insekticidų, 67 proc. – rodenticidų kiekio. Pietų ir Centrinėje Amerikoje šis skaičius siekė 20,7 proc., o Šiaurės Amerikoje – 11,9 procento. Europoje minėtais metais sunaudota 11,5 proc. visų pesticidų ir, skirtingai nei kituose žemynuose, daugiau fungicidų nei herbicidų.

Remiantis FAOSTAT duomenimis, 2019 m. iš Europos šalių daugiausia pesticidų sunaudojo Prancūzija – 17,8 proc. viso Europos kiekio, Rusija – 16,2, Ispanija – 12,8 procento. Ukrainoje šis rodiklis siekė 5,1 proc., o Lietuvoje – 0,5 procento.

Nagrinėjant ES šalyse 2020 m. parduotų skirtingos paskirties pesticidų kiekius (pagal Eurostato duomenis) pastebėta, kad karštesnio klimato šalys nuperka daugiau fungicidų ir bakteriocidų, pavyzdžiui, Ispanija – 37,9 tūkst. t, Italija – 31,6 tūkst. tonų. Šiose valstybėse, ypač Italijoje, herbicidų parduodama gerokai mažiau. Šaltesnio klimato šalyse, tarkime, Lietuvoje, nuperkama kelis kartus daugiau herbicidų nei fungicidų ir bakteriocidų.

Mūsų šalyje 2020 m. parduota 1,5 tūkst. t herbicidų, o fungicidų ir bakteriocidų tik 600 tonų. Europoje insekticidų daugiausia nuperka Vokietija – net kelis kartus viršijo pardavimus Ispanijoje, kuri pagal parduotus kiekius yra antroje vietoje. Vokietija ir Prancūzija pirmavo pagal augalų augimo reguliatorių pardavimus. Šių priemonių Lietuvoje parduota apie 400 t (Latvijoje ir Slovakijoje panašiai).

Remiantis Eurostato ir Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje 2018 m. žieminių kviečių pasėliams teko didžiausias bendras fungicidų, bakteriocidų ir herbicidų kiekis (veikliosios medžiagos), o rapsų pasėliams – insekticidų. Moliuskocidai naudoti tik žieminių rapsų apsaugai. Skaičiuojant vienam hektarui pasėto ploto, pastebėta, kad didžiausias fungicidų ir bakteriocidų kiekis teko bulvėms (0,4 kg/ha) ir žieminiams kviečiams (0,3 kg/ha), herbicidų – cukriniams runkeliams (2,1 kg/ha), ankštiniams augalams (0,7 kg/ha) ir žieminiams rapsams (0,7 kg/ha), insekticidų – žieminiams (0,06 kg/ha) ir vasariniams rapsams (0,04 kg/ha).

Eksportas ir importas

Nagrinėjant pesticidų eksportą užsienyje pastebėta, kad juos 1990 m. užsienio šalims aktyviausiai pardavinėjo ES šalys. Nors 2019 m. užsienio prekybos apimtys išaugo 5 kartus, palyginti su 1990 m., o eksporto lydere tapo Azija, tačiau ES išliko didžiausia pesticidų importuotoja.

Nagrinėjant pesticidų tiekimą pagal atskiras šalis pastebėta, kad jų 2019 m. daugiausia eksportavo Kinija – 1,5 mln. tonos. Vokietija ir Indija minėtais metais pardavė po 0,5 mln. t pesticidų. Jų gausiausiai importavo Brazilija – 523 tūkst. t, Prancūzija – 260, Kanada – 211 tūkst. tonų.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalis per pastaruosius penkerius metus pesticidų importavo kelis kartus daugiau nei eksportavo. Pesticidai pernai įvežti iš 34 valstybių, daugiausia iš Lenkijos (5,1 tūkst. t – 26,7 proc. viso importuoto kiekio), Danijos (2,5 tūkst. t – 13,2 proc.) ir Vokietijos (2,4 tūkst. t – 12,5 proc.). Lietuva minėtais metais pesticidų eksportavo į 40 šalių, tačiau didžiausi kiekiai išvežti į Rusiją (1,6 tūkst. t – 35,8 proc. viso eksportuoto kiekio), Latviją (1,1 tūkst. t – 24,5 proc.) ir Baltarusiją (0,5 tūkst. t – 11,2 proc.).

Nors pesticidai pradėti intensyviai naudoti per pastaruosius 70 metų, padėjo suklestėti žemdirbystei ir kontroliuoti tam tikras žmonių ligas, tačiau ilgainiui išryškėjo neigiamas jų poveikis aplinkai ir visuomenei.

Dėl kylančio pavojaus maisto kokybei ir žmonių sveikatai išsivysčiusios šalys reglamentuoja sintetinių pesticidų naudojimą. Tačiau besivystančiose šalyse skiriamas mažesnis dėmesys intensyvaus ar netinkamo pesticidų naudojimo keliamoms grėsmėms įvertinti. Todėl į tokias valstybes patenka išsivysčiusiose šalyse uždraustų pesticidų.

Tikimasi, kad ilgainiui besivystančios šalys ims taikyti veiksmingą pesticidų reguliavimo praktiką, parengtą pagal Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos ir Pasaulio sveikatos organizacijos elgesio kodeksą.

***

Pesticidus pradėtą naudoti dar prieš 4–5 tūkst. metų. Iš pradžių jų funkciją atliko nuodingųjų augalų dalys, vėliau sieros milteliai, kuriuos iki XV a. papildė arsenas, gyvsidabris ir švinas. Nuo XVII a. pradėtas naudoti nikotino sulfatas, gaunamas iš tabako lapų, o XIX a. – iš chrizantemų ir atogrąžų augalų išgauti pesticidai. Vėlesniais dešimtmečiais dauguma pesticidų gaminti arseno pagrindu. Vis dėlto manoma, kad jų era prasidėjo XX a. ketvirtajame–penktajame dešimtmetyje.