Užauginti didelį grikių derlių nelengva. Augimo procesą lemia įvairūs veiksniai, produktyvumui įtakos turi ir skirtingos žemdirbystės sistemos.

Grikiai plačiai vartojami ir žmonių, ir naminių gyvūnų racione. Šio amžiaus pradžioje pastebėta, kad grikių produkcijos sumažėjo Rytų Azijos, o padaugėjo Vakarų Europos šalyse. Per pastaruosius du ar tris dešimtmečius mažiau grikių auginama visame pasaulyje dėl jų menko ir nepastovaus derlingumo. Kai kada mažam derlingumui įtakos galėjo turėti labai žemas technologinis grikių auginimo lygis. Jeigu atmesime neigiamą derlingumo aspektą, grikiai labai tinka auginti ekologiškai, nes minimaliai reiklūs dirvožemio sąlygoms, tręšimui ir augalų apsaugai.

Grikiai naudingas sveikatai maisto produktas, kuris vis dažniau sulaukia funkcionalaus maisto gamybos sektoriaus dėmesio dėl aukštos kokybės baltymų, nesočiųjų riebalų rūgščių, mineralų, vitaminų, antioksidantų, fenolinių junginių. Be to, grikių sėklose nėra gliuteno, todėl tai labai svarbu jo netoleruojantiems žmonėms.

Atsižvelgiant į visus minėtus aspektus, yra pakankamai perspektyvų plėsti grikių pasėlių plotus. Lietuvoje 2021 m. buvo auginama apie 50 tūkst. ha grikių. Ateityje jų plotai turėtų didėti ir dėl grikių žaliavos poreikio gaminti įvairius naujus produktus.

Produktyvumo kitimo priežastys

Grikius galima auginti skirtingų tipų dirvožemiuose išnaudojant natūralų jų našumą. Tačiau ekologinis auginimas ne visada užtikrina ne tik grikių, bet ir kitų žemės ūkio augalų derlingumą. Nyderlandų mokslininkų duomenimis, vidutinis žemės ūkio augalų derliaus skirtumas tarp įprastinės ir ekologinės žemdirbystės sistemų buvo didesnis nei 20 proc. Ne išimtis ir grikiai.

Kadangi grikiai turi specifinių biologinių savybių, jų produktyvumą lemia, kiek vabzdžių apsilanko per žydėjimą ir hidroterminės sąlygos vegetacijos laikotarpiu. Ir nors grikiai žydi ilgai (vidutiniškai apie 2 mėnesius) ir žiedų susiformuoja labai daug, tačiau sėklų užmezgimo procentas gali būti mažas.

LAMMC Žemdirbystės instituto (ŽI) Vokės filiale atlikti tyrimai siekiant nustatyti grikių produktyvumo kitimo priežastis dėl skirtingų žemdirbystės sistemų ir meteorologinių sąlygų įtakos. Įprastinėje žemdirbystės sistemoje, kurioje grikiai buvo tręšti mineralinėmis trąšomis (N40P60K60), dėl geresnio aprūpinimo maisto medžiagomis augalai intensyviau augo ir šakojosi, buvo vešlesni, todėl biomasės sausųjų medžiagų derlius buvo 20–33,5 proc. didesnis nei ekologinėje.

Skirtingą įtaką grikių biomasės augimui turėjo ir hidroterminės vasaros sąlygos. Daugiau biomasės užaugo drėgnesniais metais. Palyginti su nepalankiais, drėgmės stokojančiais metais, grikių biomasės sausųjų medžiagų derlius pakankamai drėgną vasarą, nelygu žemdirbystės sistemos, buvo didesnis 30–45 procentais.

Nors dėl tręšimo mineralinėmis trąšomis grikiai užaugina didesnį biomasės sausųjų medžiagų kiekį, tačiau sėklų derliaus pokyčiams teigiamas efektas būna ne visada. Grikių biomasės kiekio reikšmė jų derliaus formavimuisi buvo didesnė ekologinėje žemdirbystės sistemoje – koreliacijos koeficientai buvo r = 0,64–0,76. Vadinasi, ekologinėje žemdirbystės sistemoje grikių derliaus formavimąsi 40,1–57,8 proc. lėmė biomasės kiekis. Įprastinėje žemdirbystės sistemoje priešingai – stiprių koreliacinių ryšių nebuvo nustatyta, o grikių derlius tik 3–22 proc. priklausė nuo biomasės kiekio.

Be to, stipresnė grikių derliaus priklausomybė nuo biomasės (r = 0,75) buvo, kai per augalų vegetaciją vasarą iškrito mažai kritulių (111 mm, o HTK* buvo 0,68), negu drėgnesnę vasarą (r = 0,64), kai kritulių buvo dvigubai daugiau (233 mm, HTK* 1,45).

Ryšys tarp biomasės, žiedynų kiekio ir derliaus

Žydėjimas – svarbiausias grikių augimo ir vystymosi tarpsnis, kuris lemia derlių. Grikiai žydi besiformuojant ir augant šaknų sistemai ir vegetatyvinėms augalo dalims. Todėl žydėjimas – ypač įtemptas procesas, nes šiuo periodu besivystantys augalų mitybos organai (šaknys, lapai) eikvoja sukurtas medžiagas ne tik generatyvinių, bet ir vegetatyvinių organų augimui. Per žydėjimą susiformuoja daug žiedų, o vegetatyvinė masė, palyginti su kiekiu iki žydėjimo, padidėja maždaug 3 kartus.

Lietuvos klimato sąlygomis grikiai pradeda žydėti praėjus mėnesiui nuo sudygimo. Grikiai, pasėti gegužės pabaigoje, pradeda žydėti birželio paskutinėmis dienomis, kartais, atsižvelgiant į oro sąlygas, pradeda žydėti iki Joninių. Visiškai grikiai sužydi liepą–rugpjūtį, o žydėjimo intensyvumas gali skirtis dėl daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, taikoma agrotechnika gali nulemti žiedų kiekį ant augalo ir net žydėjimo trukmę.

Vienas augalas gali žydėti nuo 25 iki 50 dienų. Įtakos žydėjimo trukmei gali turėti augalų tankumas pasėlyje. Pavyzdžiui, grikių, pasėtų plačiaeiliu būdu, žydėjimas trunka iki 65 dienų, siauraeiliu – iki 40 dienų. Sutrumpėja žydėjimo trukmė nederlingose dirvose (siekia apie 30 dienų). Reikia pabrėžti, kad žydi grikiai iki vegetacijos pabaigos, o šio vystymosi tarpsnio trukmė sudaro 2/3 viso jų vegetacijos periodo.

Užsienyje atliktų tyrimų duomenimis, siauraeiliu būdu pasėti grikiai iš viso per žydėjimą suformuoja 1,4–2,2 karto mažiau žiedų nei pasėti platesniais tarpueiliais.

Žydėjimo pradžioje šie skirtumai dar didesni. Todėl ypač svarbu pasirinkti optimalų tarpueilių plotį grikius sėjant, kad būtų užtikrintas geras augalų aprūpinimas maisto medžiagomis, kad jie nestelbtų vieni kitų, turėtų galimybę šakotis ir kartu suformuotų daugiau žiedų.

LAMMC ŽI Vokės filiale atliktų tyrimų duomenimis, stipri koreliacija buvo nustatyta tarp grikių stiebų kiekio augale ir žiedynų kiekio (r = 0,80). Vadinasi, žiedynų kiekį augale 64 proc. nulemia stiebų kiekis. Pastebėta, kad pasėtų platesniais tarpueiliais grikių žiedynų buvo daugiau, skyrėsi vidutiniškai 26 procentais.

Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad stiebų kiekis stipriai koreliavo su sėklų derliumi dviem atvejais: ekologinėje žemdirbystės sistemoje, nepriklausomai nuo tarpueilių pločio, ir auginant grikius 40 cm tarpueiliais, jau nesvarbu, kokia pasirinkta žemdirbystės sistema (abiem atvejais r = 0,83).

Dėsninga, kad kuo daugiau biomasės grikiai užaugina, tuo daugiau susiformuoja žiedų. Tačiau, atlikus tyrimus, buvo nustatyti morfologinių dalių santykinio kiekio ir faktinio jų kiekio skirtumai. Pavyzdžiui, palyginti su ekologine žemdirbystės sistema, įprastinėje žemdirbystės sistemoje grikiai suformavo vidutiniškai 11 proc. daugiau lapų ir vidutiniškai 21 proc. mažiau žiedynų. Bet ekologinėje žemdirbystės sistemoje, kur grikių biomasės kiekis ir faktinis žiedynų skaičius buvo mažesni, žiedynų skaičių labiau nei įprastinėje sistemoje lėmė biomasė.

Grikiai turi daug privalumų, bet dėl mažo derlingumo jie tampa ne tokie patrauklūs žemės ūkio augalai. Tačiau žinant, kas lemia grikių derlių, galima rinktis tinkamą agrotechniką ir pasiekti geresnių norimų rezultatų.