Keičiasi finansinės apskaitos tvarka, todėl visi ūkininkai ir gyventojai, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, privalo ją tvarkyti.

Nuo gegužės 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Finansinės apskaitos įstatymas, pakeitęs iki tol galiojusį Buhalterinės apskaitos įstatymą. Dabar gyventojai, kurie vykdo ekonominę veiklą, įskaitant individualią, privalo tvarkyti finansinę apskaitą. Iki šiol ūkininkų apskaitos tvarkymą reglamentavo Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 1333 „Dėl Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal šį aprašą, apskaitą privalėjo tvarkyti tik tie ūkininkai ir gyventojai, kurie gavo ar pretendavo gauti valstybės, Europos Sąjungos paramos fondų paramą, jeigu šios paramos teikimą reglamentuojantys teisės aktai nustatydavo pareigą tvarkyti buhalterinę apskaitą ir (arba) sudaryti finansines ataskaitas. Buhalterinę apskaitą taip pat privalėjo tvarkyti ūkininkai ir gyventojai, įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais. Nuo š. m. gegužės 1 d. šios išlygos neliko, dabar finansinę apskaitą tvarkyti privalo visi savarankišką veiklą vykdantys asmenys, įskaitant ūkininkus.

Atsižvelgiant į pakeitimus, žemės ūkio ministro 2022 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 3D-280 patvirtinti šie dokumentai:

• Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos supaprastintos finansinės apskaitos tvarkos aprašas. Įsigaliojo 2022 m. gegužės 1 dieną.
• Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos finansinės apskaitos, tvarkomos darant dvejybinį įrašą, tvarkos aprašas. Įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 dienos.
• Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos pavyzdinių ūkio finansinių ataskaitų formų pildymo rekomendacijos. Įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 dienos.

Svarbu tai, kad esminių pokyčių tvarkant finansinę apskaitą neatsiras. Tik bus aiškiau, nes neliks Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijos, kuria dėl sudėtingumo nesivadovauta arba vadovautasi labai retai.

Ūkininkai ir gyventojai pagal savo poreikius, ūkio dydį, vykdomos veiklos pobūdį ir kt. gali pasirinkti vieną iš dviejų apskaitos tvarkymo būdų: supaprastintą finansinę apskaitą arba finansinę apskaitą, darant dvejybinį įrašą. Dažnai pasirinkimą lemia tai, ar ūkis gauna arba planuoja gauti valstybės, Europos Sąjungos paramos fondų paramą, nes paramos teikimo sąlygose numatyti reikalavimai finansinei apskaitai tvarkyti ir (arba) finansinėms ataskaitoms pateikti.

Supaprastinta apskaita

Pasirinkus šį būdą, nuo 2022 m. gegužės 1 d. apskaita tvarkoma pagal Finansinės apskaitos įstatymą ir Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos supaprastintos finansinės apskaitos tvarkos aprašą (2022 m. balandžio 25 d. Nr. 3D-280). Pagal jį pildomas tik Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalas, o finansinės ataskaitos nesudaromos.

Tokį žurnalą ūkininkai pildo ir dabar. Pasikeitė tik jo pavadinimas ir pirmas lapas. Dėl to nutarimu Nr. 1333 patvirtintą žurnalą galima naudoti iki 2025 m. sausio 1 d., bet tik tuo atveju, jeigu jo pirmas lapas užpildomas pagal naujo aprašo nuostatas.

Pinigų kasoje, mokėjimo paslaugų tiekėjo sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalą galima pildyti popieriniu arba elektroniniu formatu. Jei pasirinkta tai daryti elektroniniu būdu, tuomet metams pasibaigus reikia jį atspausdinti ir pasirašyti.

Žurnale registruojama kiekviena pirkimo, pardavimo ir pinigų operacija atskira eilute paprastojo įrašo būdu. Reikia žinoti tai, kad apskaitoje įvykusias ūkines operacijas reikia pažymėti tą pačią dieną, kada įvyko, arba iškart po to, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 d., o grynaisiais pinigais atliekamas operacijas – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną. Taip pat svarbu, kad visos pirkimo ir pardavimo, pinigų operacijos būtų pagrįstos apskaitos dokumentais, kurių tvarką nustato Finansinės apskaitos įstatymas.

Visus apskaitos dokumentus ir žurnalą ūkininkai privalo saugoti vadovaudamiesi Dokumentų ir archyvų įstatymu, ne trumpiau nei 10 metų.

Jei pastebima, kad pasirinktas apskaitos tvarkymo būdas netenkina poreikių (pvz., atsirado poreikis sudaryti finansines ataskaitas, nes jų reikalauja paramos sąlygos), tuomet galima keisti apskaitos tvarkymą paprastojo įrašo būdu į apskaitos tvarkymą dvejybinio įrašo būdu, bet tik pasibaigus finansiniams metams.

Dvejybinis įrašas

Pasirinkus finansinę apskaitą tvarkyti darant dvejybinį įrašą, apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis Finansinės apskaitos įstatymu ir žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-491 „Dėl Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo dvejybine apskaitos sistema rekomendacijų patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. reikės vadovautis įsakymu Nr. 3D-280, kur šios rekomendacijos skyla į du dokumentus. Dvejybinė apskaita bus tvarkoma vadovaujantis Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos finansinės apskaitos, tvarkomos darant dvejybinį įrašą, tvarkos aprašu, o finansinės ataskaitos sudaromos pagal Ūkininkų ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos pavyzdinių ūkio finansinių ataskaitų formų pildymo rekomendacijas.

Naujuose teisės aktuose esminių pakeitimų taip pat nėra, tik atnaujintos sąvokos, nes tai padaryta ir Finansinės apskaitos įstatyme.

Apskaitą tvarkyti darant dvejybinį įrašą sudėtingiau, reikia daugiau žinių, tačiau informatyviau. Privalumas – iš suvestų apskaitos duomenų parengiamas finansinių ataskaitų rinkinys, kurį sudaro balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir aiškinamasis raštas.

Finansinių ataskaitų rinkinys reikalingas, norint priimti teisingus veiklos ekonominius sprendimus, taip pat gauti banko paskolas, paramą iš valstybės ar Europos Sąjungos fondų, palaikyti palankius prekybos santykius su tiekėjais ir pirkėjais. Pagal finansinėse ataskaitose pateiktus rodiklius ūkininkai ir gyventojai gali įvertinti ūkio turtinę bei finansinę padėtį ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, ūkininkavimo rezultatus per šį laikotarpį.

Be to, tvarkant apskaitą dvejybinio įrašo būdu, paprasčiau apskaičiuoti mokesčius, taip pat galima jį keisti į supaprastintą apskaitą, bet tai padaryti leidžiama tik pasibaigus finansiniams metams.