Grybinės lapų ligos vasarinių miežių pasėliams gali padaryti nemenkos žalos. Jos mastą iš dalies lemia ir auginamos veislės jautrumas ligoms.

Grybinės lapų ligos, su kuriomis dažniausiai susiduriama auginant vasarinius miežius, yra miltligė (Blumeria graminis f. sp. Hordei), rudadėmė (Drechslera sorokiniana) ir tinkliškoji (Pyrenophora teres) dryžligės, ramularija (Ramularia collo-cygni), smulkiosios rūdys (Puccinia hordei). Visos šios ligos sumažina aktyvų lapijos fotosintezės plotą ir taip sumenkina būsimą grūdų derlių.

Miltligė

Ši liga yra viena dažniausių, infekuoja daugelį skirtingų augalų, tarp kurių yra javai, vaismedžiai, daržovės ir dekoratyviniai augalai. Miltligė plinta konidijomis, pažeidžia augalų stiebus, lapamakštes, lapus ir varpas. Ant miltligės apniktų augalų dalių pirmiausia susidaro balta grybienos apnaša, kuri sendama patamsėja, o jos paviršiuje susidaro grybo vaisiakūniai, vadinami kleistoteciais. Konidijas platina vėjas, todėl jos gali apkrėsti didelius plotus.

Šiai ligai plisti palankiausios sąlygos yra maždaug +15–22 °C temperatūra, o oro drėgmė – nuo 50 iki 100 procentų.

Tinkliškoji dryžligė

Kita dažna vasarinių miežių liga yra tinkliškoji dryžligė. Ji pažeidžia augalų lapus, lapamakštes, stiebus ir grūdus. Užsikrėtusio augalo pirmieji ligos požymiai būna mažos, pailgos rudos dėmės arba dryžiai ant lapų. Ligai vystantis šios dėmės susijungia į skersinių ir išilginių brūkšnelių tinklą. Ligos apimti lapo audiniai paruduoja (nekrozuoja), o šalia esantys audiniai pagelsta. Ligai plintant lapai anksti nudžiūsta. Ši liga plinta ant ražienų ar šiaudų likučių peržiemojusiais pseudoteciais ar grybiena, taip pat nuo savaime sudygusių užsikrėtusių grūdų pabirų ar užkrėstos sėklos. Palankiausios sąlygos tinkliškajai dryžligei plisti yra šilti, drėgni orai (+15–25 °C), kai drėgmė siekia 100 proc. ar lyja lietus.

Smulkiosios rūdys

Smulkiųjų rūdžių pirminiai požymiai būna gausios, smulkios, blyškios dėmės. Rūdys nesuformuoja kitoms ligoms būdingų dėmių, tačiau pasireiškia kaip smulkūs spuogeliai – tai uredžiai su urediosporomis. Apkrečia visas augalo dalis: lapus, stiebus, lapamakštes, varpažvynius. Jie apsineša oranžiškai rudomis ar net juodomis sporomis. Dažniausiai plinta formuojantis grūdams. Plinta oru ir gali užkrėsti augalus atsėliuojant ar nuo sudygusių pabirų.

Rudadėmė dryžligė

Rudadėmės dryžligės dėmės būna ribotos, nedidelės, ovalios, šviesiai arba tamsiai rudos, aplink jas gali susidaryti chlorozės. Dėmėms plintant jos susilieja, apima didesnį plotą ar net visai nudžiovina lapą. Ši liga plinta su užkrėsta sėkla, per dirvą ir orą. Palankios sąlygos šiam patogenui plisti yra aukšta santykinė drėgmė, o vidutinė oro temperatūra – didesnė nei +17 ^oC.

Ramularija

Ramularijos pradiniai požymiai yra smulkios, gausios chlorotinės dėmės, iš pradžių panašios į smulkiąsias rūdis. Vėliau jos pereina į nekrotines dėmes. Dėmės būna stačiakampės, raudonai rudos, matyti abiejose lapo pusėse, apsuptos chlorotinių ratilų. Liga atsiranda sezono pabaigoje, būdingi požymiai išryškėja miežiams išplaukėjus. Viršutinius augalo lapus dėmės dažniausiai uždengia tolygiai, ant apatinių lapų susitelkia apie jų sulinkimo vietas. Tačiau dėmių taip pat gali atsirasti ant lapamakščių, stiebų ir varpų. Šios ligos sukėlėjo sporos plinta oru, tinkamiausios sąlygos yra drėgnas oras ir gausios rasos naktimis.

Veislių ligotumo tyrimai

Pastaruoju metu itin dažnai kalbama apie integruotąją kenksmingųjų organizmų kontrolę (IKOK), kurios pagrindinė idėja yra pirmenybę teikti necheminiams kenkėjų kontrolės metodams. Vienas tokių metodų yra atsparesnių ligoms augalų veislių parinkimas. Kasmet Lietuvos ūkininkams yra pateikiama įvairių vasarinių miežių veislių, sukurtų Lietuvoje ir įvairių užsienio šalių selekcijos kompanijų. Renkantis veislę itin svarbu atkreipti dėmesį ne tik į jos derlingumo rodiklius, bet ir į atsparumą ligoms.

LAMMC Žemdirbystės institute 2019 m. buvo atlikti vasarinių miežių veislių jautrumo grybinėms ligoms tyrimai. Pasėliuose smarkiausiai plito miltligė ir smulkiosios rūdys. Didžiausias miltligės intensyvumas užfiksuotas Avalon veislės vasariniuose miežiuose. Miltligei atspariausios buvo Fantex ir Klarinette veislės. Tuo tarpu smulkiosioms rūdims atspariausios veislės buvo Avalon ir Laureate.

Tyrimo metais įvertinus vasarinių miežių derlingumą nepurkštame ir fungicidais purkštame fonuose, nustatyta, jog abiem atvejais didžiausias derlingumas buvo veislės RGT Planet. Aukščiausias derliaus priedas, panaudojus fungicidus, gautas Laureate (1,44 t ha^-1) ir Luokė (1,40 t ha^-1) veislių.

Tuo tarpu 2021 metais vasarinių miežių pasėliuose išplito tik tinkliškoji dryžligė. Įvertinus ligos intensyvumą fungicidais nepurkštuose penkių skirtingų veislių vasariniuose miežiuose, jautriausios šiai ligai buvo veislės Ovation ir RGT Planet. Veislėse Laureate ir Luokė ligos intensyvumas nesiekė 1 proc. 2021 m. vasarinių miežių veislių derlingumas buvo nuo 4,29 iki 6,64 t ha^-1. Derlingiausi tais metais buvo vasariniai miežiai Luokė.

Taigi, norint išvengti didelių derliaus nuostolių, reikia pasitelkti ne tik chemines ligų kontrolės priemones, bet ir atsižvelgti į meteorologines sąlygas ir atidžiai pasirinkti auginamas veisles. Tai – vieni svarbiausių miežių lapų ligų kontrolės būdų.

Atsparių veislių pasirinkimas yra ekonomiškai ir aplinkosaugos požiūriu naudingas būdas kontroliuojant augalų ligų pasireiškimą ir norint sumažinti fungicidų naudojimą žemės ūkyje.

Kiti svarbūs augalų apsaugos elementai yra: optimalus sėjos laikas, pasėlio tankumas, tinkama augalų rotacija, sveika sėkla, gerai paruoštas sėklos guolis ir geras ražienos užarimas.

***

Vasariniai miežiai Lietuvoje auginami nuo seno ir, nors pastaruoju metu matyti mažėjimo tendencijos, 2021 m. jie sudarė 26 proc. visų augintų vasarinių javų plotų.