Pasirinkę retą ūkininkavimo sritį – perinti paukščių kiaušinius inkubatoriuje, Laimutis ir Irena Ragulskiai nuosekliai tuo pačiu keliu eina jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus.

Paukščiukų perinimo inkubatoriuje paslauga – viena retesnių Lietuvoje, todėl į Ragulskių ūkį Vandžiogalos seniūnijoje, Vigiuose, atvažiuoja pirkėjai ne tik iš Vidurio Lietuvos, bet ir iš toliausių šalies kampelių. Perinti atveža įvairių paukščių kiaušinių: vištų, žąsų, ančių, kalakutų, fazanų, putpelių.

Verslo pradžia buvo vienas nedidelis inkubatorius ir pulkas žąsų, kurių kiaušinius reikėjo išperinti. O dabar stovi šeši itališki inkubatoriai, keturi naujesnės ir du – senesnės kartos. Jie sukonstruoti taip, kad kuo geriau atitiktų paukščių lizdo sąlygas.

„Mūsų verslas sudėtingas – augintojai atveža įvairiu metu padėtų, skirtingų paukščių kiaušinių, kuriuos reikia išperinti. Paleisti gyvybę į pasaulį nėra paprasta“, – sako L. Ragulskis. Tam reikia žinių, gebėjimo ir labai daug patirties – per maždaug 27 veiklos metus Ragulskiai jos sukaupė tiek, kad ir su kitais galėtų pasidalyti. Kasmet Ragulskių inkubatoriuose išperinama 60–80 tūkst. įvairių paukščių kiaušinių.

Ūkis turi dar kelias atšakas – prekiauja paukščių jaunikliais, vienadieniais mėsiniais viščiukais, augina naminius paukščius mėsai ir plėtoja kaimo turizmą.

Išperino dvejopos paskirties „ispanių“ vištų kiaušinius

Ragulskių inkubatoriaus pajėgumai dideli, vienu metu jame galima išperinti 60 tūkstančių vištų kiaušinių, žąsų – truputį mažiau, nes jie didesni. Augintojai atveža perinti nuo 10–20 iki kelių šimtų ir tūkstančių kiaušinių. Būna, kad arčiau gyvenantys veža perėti ir kelis retesnių paukščių rūšių kiaušinius, nors tai neekonomiška ne tik vežantiesiems, bet ir perinantiesiems.

„Augintojai, iš labai toli atvežantys perinti keletą kiaušinių, sako, kad tokį kelią įveikia, nes arčiau niekas neperina“, – traukia pečiais Irena. Iš tiesų didelių pajėgumų inkubatorių rasti Lietuvoje nelengva – veterinarinį patvirtinimą turi tik 8 naminių paukščių perinimo ūkiai ir nežinia, kiek iš jų teikia paslaugas kitiems.

Inkubatorius – Irenos valdos, jos žodis čia svarbiausias. Priimami kiaušiniai numeruojami – tai svarbiausias ženklinimas, pagal kurį ji viską atseka. Perinimas, pasak ūkininkės, didelių paslapčių neturi, tik reikia žinoti kiekvienos paukščių rūšies kiaušinių perėjimo niuansus. „Esmė paprasta – kaip perintis paukštis (višta, žąsis, antis) elgiasi gamtoje, taip reikia elgtis su kiaušiniais inkubatoriuje“, – kalba I. Ragulskienė.

Šiemet Ragulskiai perino iš Ispanijos atvežtų vištų kiaušinius – augintojas spėjo laiku ir saugiai grįžti iš tos šalies su „dovanomis“. Stengtis buvo dėl ko: tai labai perspektyvi dvejopos paskirties – mėsinių ir dedeklių vištų – veislė. Gaidžiukai auginami kaip broileriai, auga dideli, o vištos deda kiaušinius.

Svarbiausia sąlyga, kad paukščiukas kiaušinyje gerai vystytųsi – tinkama šiluma. Inkubatoriuje oro temperatūra, drėgmė palaikoma automatiškai. Likus trims dienoms iki išsiperėjimo, kiaušiniai perkeliami į skilimo kamerą. Vištų kiaušinių perėjimo laikas – 21, ančių, kalakutų – 28, žąsų – 31 diena.

Maždaug po dviejų savaičių inkubatoriuje Irena kiaušinius peršviečia ovoskopu, žiūri, kaip vystosi gemalas, kaip juda. Pasitaiko, kad jokios gyvybės kiaušinyje nematyti – nepatyrę augintojai atveža neapvaisintus kiaušinius ir nustemba išgirdę, kad vištų pulke reikia ir gaidžio.

Dažnesnė problema, kai žmonės įsivaizduoja, kad laiko, tarkime, kelias žąsis ir žąsiną, kol pastarasis irgi pradeda dėti kiaušinius. „Margas tas pasaulis. Ir tokių atvejų kasmet pasitaiko“, – juokiasi abu Ragulskiai. Tiesa, Laimutis pripažįsta, kad žąsį nuo žąsino gana sunku atskirti net ir įgudusiam paukštininkui. „Yra daug būdų juos atskirti, aš atskiriu 100 procentų, bet vizualiai tai padaryti nelengva, todėl žmonės ir suklysta“, – atviras inkubatoriaus savininkas.

Perinti tinka tik kokybiški kiaušiniai

Ne vienas mažiau patyręs augintojas nekreipia dėmesio į giminingą naminių paukščių poravimąsi, tačiau inbrydingas turi didelės įtakos paukščiukų kokybei. Ragulskiai sako, kad tik pamatę išperėtus negražius, išsiskėtusius ar apsigimusius paukščiukus jie išgirsta apie šią problemą. Paukščiuko kokybė priklauso ir nuo pašarų, kuriais lesinta višta, jos priežiūros.

Būna, kad perėti atveža nekokybiškus, senus kiaušinius, bet Ragulskiai per tiek metų jau įgudo juos atskirti. „Kiaušiniai turi būti kuo šviežesni, ne daugiau kaip trijų savaičių, senesnius sunku išperinti. Pavyzdžiui, žmonės laiko žąsų porą, žąsis kiaušinius deda kas antrą dieną ir tik surinkę 30 kiaušinių veža juos perinti. Tai kokios kokybės seniausieji kiaušiniai? Tokių liepiame nevežti. Seni kiaušiniai susproginėja inkubatoriuje, gali platinti užkratą – vien problemų sukelia“, – pasakoja Irena darbo subtilybes.

Inkubatoriui taikomi griežti veterinariniai reikalavimai, visi kiaušiniai dezinfekuojami, švara ir tvarka taip pat būtina sąlyga sėkmingai inkubatoriaus veiklai. Laimutis pastebi, kad sveikesni kiaušiniai atvežami iš mažų ūkių. „Kuo mažesnis ūkis, kuo mažiau paukščių didesnėje teritorijoje, tuo mažiau ligų, sveikesni kiaušiniai. Laisvė ir saulė visiems gerai“, – šypteli ūkininkas.

Išsiritusius vienadienius paukščiukus augintojai įsipareigoja atsiimti tą pačią dieną. Jeigu vis dėlto negali jų paimti, tariasi dėl kitos paslaugos – ūkyje yra stendai vienadieniams viščiukams paauginti. Šiuose stenduose palaikoma speciali temperatūra, tarsi viščiukai šildytųsi po višta, jiems duodami pagal jų amžių pritaikyti lesalai. Kartais paukščiukai taip paauginami ir savaitę, kol savininkai juos pasiima.

L. Ragulskis puikiai atskiria gaidžiukus nuo vištaičių. Kaimo žmonės visokių „patarimų“ yra davę, kaip juos atskirti, bet, anot Laimučio, jie netinka. „Yra technologija, kaip atskirti gaidžiuką nuo vištaitės pagal sparnelį, pagal plunksnų išdėstymą – šio metodo tikslumas 95 procentai. Dedeklių veislių vištaites galiu atskirti pagal spalvą“, – pasakoja ūkininkas.

Inkubatoriaus verslas – sezoninis

Inkubatoriams jau daug metų, bet veikia puikiai – investicijos į brangią įrangą pasiteisino. L. Ragulskis sako, kad rankų darbo prie inkubatorių yra, technologija jau nenauja, bet investuoti į naujausią robotizuotą įrangą, kuriai rankų darbo beveik nereikėtų, tokios apimties ūkiui neapsimokėtų.

„Jeigu perintume milijonus kiaušinių, tada investuoti būtų verta, bet mūsų gamybos apimtys per mažos, kažin, ar naujausios technologijos atsipirktų“, – reziumuoja ūkininkas ir priduria, kad kol kas jiems pakanka turimų inkubatorių, rankų darbo nėra tiek daug.

Kadangi ūkis labai priklauso nuo elektros – inkubatoriai negali būti išjungti, Ragulskiai turi savo elektros stotį – be jos tokio verslo net negalima pradėti. Šį pavasarį Laimutis pasirašė sutartį dėl 15 kW saulės jėgainės statybų – kitą pavasarį jau galės naudotis pigesne elektra.

Inkubatoriaus verslas – sezoninis, paprastai prasideda kovo pirmą antradienį. Šiemet inkubatoriai buvo įjungti anksčiau – vasario viduryje, nes buvo didelis užsakymas išperinti veislinių viščiukų. Viščiukus ūkininkai skaičiuoja truputį anksčiau negu rudenį – perinimo sezoną baigia liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje.

Įprastais metais Ragulskių inkubatoriuje būdavo išperinama ir iki 80 tūkst. kiaušinių, bet pandemija, karas Ukrainoje, padidėjusios elektros, degalų, lesalų kainos sumažino klientų atvežamų perinti kiaušinių kiekį.

ES parama nesinaudoja ir pinigų nesiskolina

Kai pabrango ne tik elektra, bet absoliučiai viskas, suktis ūkyje vis sunkiau. „Pabrango ir inkubatoriaus paslaugos, bet ne tiek, kad visiškai kompensuotų padidėjusias sąnaudas. Tenka laviruoti, nes dar daugiau branginti paslaugų nesiryžtame. Abejoju, ar šiemet uždirbsime pelno“, – svarsto L. Ragulskis.

Bet ūkis neturi paskolų, pinigų uždirbti padeda kitos atšakos, taip pat kaimo turizmo sodyba, tad kol kas padėtis valdoma. Keletą pagalbininkų Ragulskiai samdo tik sezoniniam darbui, kai reikia valyti, tvarkyti inkubatorių, peryklas, ar prieš didžiąsias metų šventes pešti paukščius.

Irena ir Laimutis laiko savo paukščių pulką: vištų, ančių, žąsų, kalakutų. Lesalus jiems užsiaugina, perka tik kombinuotuosius pašarus. Paukščius augina ir veislei – perina kiaušinius ir parduoda vienadienius paukščiukus augintojams. Pasak ūkininkų, tai paklausą turintis užsiėmimas. Neparduotus vienadienius paukščiukus užaugina ir parduoda mėsai, yra įsirengę nedidelę skerdyklą. Laimutis pabrėžia, kad prekiauja tik šviežia, atvėsinta paukštiena.

Ūkininkai dirba apie 30 ha, sėja miežius, avižas, kviečius – viskas lesalams. Nors žemės nedaug, Laimutis turi visą būtiną techniką, netgi seną rusišką kombainą. „Nieko nesamdau, viską darau pats. Europos Sąjungos parama nesinaudojau, į ūkį investavau tai, ką uždirbau. Tik pirmąjį inkubatorių pirkau su banko paskola“, – paaiškina ūkininkas.

Tačiau jis sutinka, kad ES parama labai padeda žemės ūkiui. „Su parama turbūt būtume greičiau viską padarę, išsiplėtę. Bet gal reikia žemės ūkiui ir tokių kaip aš, einančių kitu keliu? Mes kol kas išsiverčiame be skolintų pinigų.“

Ūkį įkūrė savo rankomis ant pliko lauko

Ragulskių ūkis yra tapęs „Metų ūkio“ konkurso laureatu (2020 m.). Du vaikus užauginę Irena ir Laimutis patenkinti įvertinimu, nors kuklinasi, kad pas juos „nieko labai nėra“.

Laimutis, pagal išsilavinimą miškininkas, baigęs Žemės ūkio akademijos Miškų fakultetą, yra auksinių rankų žmogus – ūkyje viską pastatė ir įrengė savo rankomis ant tuščio lauko. Kai apie 1990-uosius su šeima kūrėsi Vigiuose, net statybos blokelius gyvenamajam namui, kuriame kartu įrengtos ir inkubatoriaus, viščiukų laikymo patalpos, pats gamino – turėjo tam įrangą.

Įsikūrę Ragulskiai gamtos apsuptyje – šalia vingiuoja Gynia, driekiasi Leckiškių miškas, pačioje sodyboje taip pat yra į ką akis paganyti – išpuoselėta aplinka su veislinėmis vištomis, povais. Tik pasigrožėti gamta gražiausiu metų laiku šeimai pavyksta nebent vėlai vakare po darbų.

Perinimo sezoną bent vienas iš sutuoktinių visada turi būti ūkyje – jeigu išsijungtų elektra, inkubatoriuje per trumpą laiką gal tragedijos neįvyktų, bet perykloje, neįjungus atsarginio generatoriaus, paukščiukai tuoj uždustų.

„Pusę metų esame pririšti, todėl neturiu nei daržų, nei gėlių. Yra vienas bijūno krūmas, bet pernai jį pamačiau tik tada, kai žiedlapiai buvo nukritę“, – juokiasi Irena. Laimutis turi aistrą – medžioklę, tad šiam užsiėmimui laiko sugeba rasti.

Atsipūsti kartu jie gali pasibaigus perinimo sezonui ir po Kalėdų, kai baigiasi prekyba paukštiena. O tada į galvą pradeda plūsti naujos idėjos, nauji planai. Laimučiui sukirba minčių ir apie plėtrą – nagingas vyras veiklos visada ras.