03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2022/06
Ilgalaikio tręšimo įtaka augalams ir dirvožemio savybėms
  • Prof. habil. dr. Gediminas STAUGAITIS, dr. Jonas ARBAČIAUSKAS LAMMC ŽI Agrocheminių tyrimų laboratorija
  • Mano ūkis

Prieš 50 metų Radviliškio r., Skėmiuose, įrengtas unikalus lauko bandymas. Tirta azoto, fosforo ir kalio trąšų normų, jų santykio įtaka žemės ūkio augalų derliui, produkcijos kokybei, dirvožemio agrocheminėms savybėms, išplaunamų cheminių elementų koncentracijoms, trąšų panaudojimo efektyvumui.

Bandyme buvo net 45 tręšimo variantai, o jo plotas užėmė beveik 1 ha žemės. Penkiasdešimt metų vykusiame bandyme metinės azoto (N) trąšų normos svyravo nuo 0 iki 216 kg/ha, fosforo (P2O5) ir kalio (K2O) – nuo 0 iki 180 kg/ ha. Cheminių elementų išplovimo stebėsenai dirvožemio 40 cm sluoksnyje buvo įrengti lizimetrai.

Apibendrinus gausią ilgalaikio tyrimo medžiagą nustatyta, kad NPK trąšų normos žemės ūkio augalų – žieminių kviečių, vasarinių miežių, cukrinių runkelių, vienmečių žolių, kultūrinių pievų ir kitų, derlių, skaičiuojant energine verte, didino 21,5–47,0 GJ/ha.

Sėjomainoje žemės ūkio augalų derliaus, produkcijos kokybės ir trąšų efektyvumo atžvilgiu optimali trąšų norma buvo N108P64K96. Kai buvo tręšiama mažesne norma, gautas mažesnis ir prastesnės kokybės derlius. Jei didesne – derlius dažniausiai didėjo mažai arba labai mažai, tačiau augalų nesunaudotos ištręštos maisto medžiagos kaupėsi dirvožemyje. Dalis įterptų cheminių medžiagų, ypač nitratai ir sulfatai, buvo išplaunami į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir augalų šaknys jų nepasiekė. NPK trąšų panaudojimo efektyvumas visais metais gautas didžiausias, kai buvo tręšiama visais trimis elementais kartu.

Dirvožemyje, kur kasmet buvo tręšta P50 norma, judriojo fosforo (P2O5) koncentracija per 50 metų nepakito. Patręšus P95, dirvožemyje P2O5 koncentracija padidėjo vidutiniškai iki 324 mg/kg, o P180 – net iki 529 mg/kg.

Judriojo kalio (K2O) koncentracija nuo tręšimo kalio trąšomis keitėsi ne taip žymiai kaip fosforo. Prieš bandymo įrengimą ir po 50 metų kaliu netręštuose laukeliuose K2O koncentracija dirvožemio 0–20 cm sluoksnyje nustatyta 89–100 mg/kg. Patręšus K95, ji padidėjo iki 127 mg/kg, o K180 – iki 220 mg/kg.

Netręštuose azotu laukeliuose po derliaus nuėmimo dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje mineralinio azoto nustatyta vidutiniškai 37 kg/ha, kai tręšta optimalia N108 norma, jo rasta 56 kg/ha, kai N216 – 87 kg/ha, o šia azoto norma patręšus be fosforo trąšų – net 104 kg/ha. Daugiamečiai tyrimai parodė, kad jei rudenį lieka daug mineralinio azoto, tai didžioji dalis jo per žiemą išsiplauna, o pavasarį jo kiekis 0–60 cm sluoksnyje svyruoja 35–50 kg/ha.

Didelių azoto trąšų normų taršą patvirtino ir nitratų (NO3) koncentracija dirvožemio 40 cm gylyje. Fosforo ir kalio trąšų fone azotu netręštuose laukeliuose nitratų vidutinė koncentracija buvo 35 mg/l, tręštų N108 norma – 80 mg/l, N216 norma – 98 mg/l. Kai tręšiama buvo tik azoto trąšomis, be fosforo ir kalio, nitratų koncentracija didėjo.

Skirtingai nei azoto iš lengvo priemolio į 40 cm gylį fosforo ir kalio išsiplauna nedaug. Net ir tręšiant didžiausiomis fosforo ir kalio trąšų normomis, fosfatų (PO4 3−) išsiplauna 4,2–4,9 kg/ha, kalio jonų (K+) – 6,8–8,0 kg/ha. Tręšiant optimaliomis normomis trąšų, išsiplauna tik trečdalis kiekio.