Kokį gausime pomidorų derlių, daugiausia lemia užmegztų vaisių kiekis, todėl svarbu išsaugoti visus žiedus ir užuomazgas (ypač pirmųjų kekių) ir neleisti jiems nukristi.

1. Kaip pomidorai apsidulkina

Pomidorai – savidulkiai augalai. Žiedai sudaryti iš vainiklapių, tokio pat skaičiaus taurėlapių ir kuokelių. Kuokeliai tarpusavyje suaugę, sudaro vamzdelį, kurio viduje yra piestelė. Žiedas apsivaisina suaugusių kuokelių viduje (vamzdelyje), kur subrendusios dulkinės sprogsta ir iš jų žiedadulkės patenka ant piestelės žiotelių. Tai įvyksta, kai žiedas yra visiškai išsiskleidęs. Vieną dvi dienas iki žiedo prasiskleidimo piestelės purka jau būna pasiruošusi apsivaisinimui ir tai tęsiasi keturias–šešias dienas. Piestelės ir kuokelių išsidėstymas turi įtakos apsidulkinimo efektyvumui. Kuo piestelės kotelis trumpesnis, o purka yra žemiau arba dulkinių lygyje, tuo ant jo prilimpa daugiau žiedadulkių. Blogas vaisių mezgimas susijęs su nepakankamu žiedadulkių kiekiu, patenkančiu ant purkos.

Pomidorų žiedadulkių grūdeliai subręsta ne vienu metu. Žiedadulkės pradeda formuotis šeštą–aštuntą dieną iki žydėjimo, geltonai žalio butono tarpsniu. Jų žiedo dulkinėje padaugėja praėjus 34 dienoms po žydėjimo, nepaisant to, kad dalis jų išbyra. Antroje ir trečioje kekėje, palyginti su pirma keke, jų būna daugiau. Jeigu žiedai prasiskleidžia vienu metu, nesvarbu, kiek kekių yra ant augalo, žiedadulkių skaičius jose yra vienodas.

Tam, kad žiedadulkės patektų ant piestelės, oro santykinė drėgmė turėtų būti ne didesnė negu 85 proc. Jeigu oro drėgmė žema (mažesnė negu 60 proc.), tai žiedadulkės sunkiau limpa prie piestelės. Apvaisinimas trunka iki 50 valandų.

2. Kodėl neapsidulkina

Augalų apsidulkinimas gali sutrikti dėl kelių priežasčių: silpnas turgoras žieduose, neatsidaro dulkinės ir žiedadulkės neišbyra, piestelės purka sausa, todėl žiedadulkės blogai prilimpa, žiedadulkės per drėgnos ir netolygiai pasiskirsto ant purkos, sumažėjęs žiedadulkių gyvybingumas.

Priežasčių, kodėl pomidorai neapsidulkina ir dėl to blogai mezga, yra kelios: per aukšta oro temperatūra, žema oro ir laistomo vandens temperatūra, per didelė oro drėgmė, nepakankamas apšvietimas, kai kurių maisto medžiagų trūkumas.

3. Tinkamo apšvietimo svarba

Žiedadulkių produktyvumą lemia aplinkos sąlygos. Nuo apšvietimo iš dalies priklauso žiedadulkių kiekis, taip pat – ir jų kokybė. Menko apšvietimo sąlygomis žiedadulkių kokybė sumažėja, o jų kiekis padidėja 5–15 proc. Jeigu žiemą ir ankstyvą pavasarį nepakanka apšvietimo, susiformuoja nekokybiškos kekės.

Kai trūksta šviesos, augalai tįsta, blogai mezga. Esant per mažam apšvietimui, vyrauja augalo vegetatyvinis vystymasis, kekė auga vertikaliai. Tada sutrinka žydėjimas, vaisių formavimas.

4. Temperatūros ir drėgmės režimas

Vaisių mezgimui labai svarbi optimali temperatūra ir drėgmė. Žiedadulkės susidaro naktį, o apsidulkinimas vyksta dieną. Jos bręsta 15–25 °C temperatūroje. Esant dideliems temperatūrų svyravimams, žiedadulkių kokybė nukenčia. Kai oro temperatūra naktį yra žemesnė negu 13 °C, dulkinė deformuojasi, žiedadulkių kokybė sumažėja 10–20 proc. Trumpalaikis temperatūros sumažėjimas iki 7–13 °C neturi žymesnės įtakos žiedadulkių kokybei. Esant žemai temperatūrai, labiau vyksta augalų vegetatyvinis vystymasis generatyvinio vystymosi sąskaita.

Kai temperatūra aukšta (per 30– 35 °C), subrendę žiedadulkių grūdeliai praranda gyvybingumą, o po 24 val. jos tampa negyvybingos, sterilios. Tad net vienos dienos karštis gali turėti įtakos vaisių kokybei ateityje. Esant aukštai oro temperatūrai, nevyksta apsivaisinimas, krenta žiedai. Žiedadulkių produktyvumas atsikuria praėjus 10–14 dienų po stresinės situacijos pabaigos.

Žiedų apsidulkinimui oro drėgmė šiltnamyje ne mažiau svarbi. Kai per daug drėgmės, žiedadulkės deformuojasi. Jos sulimpa į kamuoliuką ir negali išbyrėti iš dulkinės. Taip žiedai neapsidulkina ir krenta. Esant sausam orui, žiedadulkės nedygsta.

5. Maisto medžiagų trūkumas ar perteklius

Per didelis azoto kiekis turi neigiamos įtakos pomidorų mezgimui. Tuomet vyrauja vegetatyvinis augimas, augalų stiebas būna storas, lapų paviršius didelis, augalai nemezga vaisių.

Ką tada daryti? Reikėtų išgenėti visas atžalas, netręšti augalų azoto trąšomis, juos patręšti kalio ir fosforo trąšomis, 6–7 dienas nelaistyti augalų, patręšti per lapus magniu ir mikroelementais, rekomenduojama pašalinti augalo apatinius lapus.

Jeigu azoto nepakanka, augalai silpnai žydi, nesiformuoja vaisiai. Kalio ir fosforo trūkumas taip pat turi neigiamos įtakos pomidorų vaisių mezgimui. Fosforas didina augalų atsparumą. Žydėjimo ir butonizacijos tarpsniu pomidorams reikia kalio. Jis turi įtakos vaisių skoniui ir nokimo greičiui. Kai trūksta boro, žiedadulkių kokybė būna prasta.

6. Kiti veiksniai

Yra daugybė kitų veiksnių, turinčių neigiamos įtakos augalų apsidulkinimui. Tai – nekokybiška sėkla, netinkama veislė (hibridas), silpni daigai, silpna augalo šaknų sistema, mikroelementų trūkumas dirvoje, augalų liga, drėgmės trūkumas, nepakankama ventiliacija, cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimas.

Jeigu sėkla nekokybiška, daigai būna silpni, o augalai menkai žydi, nemezga vaisių.

7. Netinkama veislė ar hibridas

Pasirinktas hibridas gali netikti mūsų klimato sąlygomis, todėl blogai augs ir prastai megs. Be to, pomidorai gali blogai megzti, jeigu naudojama savos gamybos sėkla, kuri gauta iš hibrido, o ne iš veislinių pomidorų.

8. Augalo formavimas

Kuo augalo formavimas gali padėti užuomazgų susidarymui? Užuomazgų kiekis tiesiogiai priklauso nuo stiebų skaičiaus. Optimalu, kai pomidorai turi 1–2 stiebus. Reikia reguliariai šalinti atžalas, kad kuo daugiau maisto medžiagų būtų naudojama vaisiams megzti. Taip pat rekomenduojama šalinti apatinius lapus.

9. Silpna šaknų sistema

Pomidorai gali blogai megzti, jeigu jų šaknų sistema yra silpna. Tai gali pasireikšti ant lapų: iš pradžių jie geltonuoja, o vėliau krenta užuomazgos.

10. Kaip padėti užsimegzti vaisiams

Siekiant, kad pomidorai produktyviai megztų, oro temperatūra šiltnamyje turėtų būti 21–23 °C, oro drėgmė – 55–65 procentai.

Reikia laiku ir tinkamai tręšti augalus, reguliariai laistyti, naudoti mulčią. Pomidorus vertėtų nupurkšti preparatais, kurie didintų jų imunitetą ir atsparumą.

Labai svarbu, kad augalai būtų gerai apšviesti. Pomidorus reikia sodinti tinkamu atstumu. Jeigu augalai pasodinti per tankiai, jie blogai apšviečiami, todėl ne tik blogai mezga, bet ir gali susidaryti palankios sąlygos ligoms plisti. Taip pat būtina tinkamai vėdinti šiltnamį.

Kad žiedai geriau apsidulkintų, per žydėjimą augalus kartą per 2–3 dienas pavibruokite.

Augalams apdulkinti galima pasitelkti kamanes, mechaninius vibratorius, hormonus. Kai apdulkinama rankomis, papurčius vielas, prie kurių pririšti augalai, arba pajudinus ranka augalo stiebą ir žiedyną, ant piestelės purkos prilimpa 30–40 žiedadulkių grūdelių, o naudojant vibratorių – 100–200 vnt. Tam, kad vaisius būtų normalaus dydžio, ant piestelės purkos turi patekti 400–500 žiedadulkių grūdelių. Geriausias laikas vibruoti – 10–15 val.

Tam, kad žiedadulkės ant piestelės sudygtų, po vibravimo rekomenduojama palaistyti dirvą arba augalų žiedus apipurkšti smulkiais vandens lašeliais.

Kad žiedai geriau apsidulkintų, galima juos nupurkšti gintaro arba nikotino rūgšties 0,05 proc. tirpalu. Atsižvelgiant į žiedų išsiskleidimą, kiekviena kekė apdorojama du kartus. Kitas būdas – žydint antrai ir trečiai kekei, augalus apipurkšti boro rūgštimi.