23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2022/05
Techniką reikia rinktis pagal kišenę
  • Gitana KEMEŽIENĖ
  • Mano ūkis

Kėdainių rajone, Angiriuose, ūkininkaujantis Rimvydas Rasčiauskas šiandien jaučiasi kaip niekad tvirtai – sūnus Vaidotas ne tik kartu dirba, rūpinasi šiuolaikinių technologijų diegimu, bet yra partneris ir būsimas šeimos ūkio perėmėjas.

Daugelis pažįsta Rimvydą Rasčiauską kaip prekybininką – 30 metų jis vadovauja Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui. Tiek pat ir ūkininkauja. Atgavęs 30 ha senelių žemės, iš pradžių rimtai ūkininkauti negalvojo. Ilgainiui atėjo akimirka, kai teko rinktis – visiškai atsisakyti žemės ūkio arba plėstis. „Pasirinkau antrąjį variantą ir pamažu išplėčiau ūkį iki 400 ha. Kai vienam pasidarė sunkoka, ėmiau sūnų kalbinti grįžti. Prekybinės veiklos neatsisakiau“, – pasakoja R. Rasčiauskas.

Tėvas ir sūnus drauge ūkininkauja jau penkiolika metų. Vaidotas Rasčiauskas savo ūkį įregistravo 2007 metais. „Ūkio pagrindas buvo sukurtas, žemės po truputį daugėjo. Jei būčiau negrįžęs, anksčiau ar vėliau būtų tekę viską išparduoti. Kadangi Vilniuje dirbau samdomą darbą, savo verslo neturėjau, nusprendžiau grįžti ir imtis šios veiklos. Dėl sprendimo nė kiek nesigailiu. Žinoma, dirbdamas 400 ha oligarchu nebūsi, bet gyventi tikrai galima“, – sako Vaidotas.

Pirmieji tiksliojo ūkininkavimo žingsniai

Ūkininkavimo pradžioje R. Rasčiauskas, be grūdinių, augino ir cukrinius runkelius. Kai prisijungė sūnus, runkelius pakeitė rapsai. Vėliau atsirado žirnių, pupų, miežių, tačiau šiemet nusprendė auginti tik žieminius rapsus ir kviečius, o iš vasarinių – kviečius, jiems skyrė 30 ha. Žalinimo užskaitai Rasčiauskai sėja posėlinių augalų mišinius, išlaiko juos 8 savaites ir tada sėja žieminius kviečius.

Nepaisant to, kad sėjomaina minimali, laukų dirvožemis nėra nualintas, normalaus rūgštumo, geros struktūros. Rimvydas neabejoja, kad tam įtakos turi neariminė technologija, paliekamos dirvoje augalinės liekanos, tarp jų ir šiaudai, dalies laukų tręšimas iš rudens srutomis. Gerą dirvožemio būklę patvirtina tyrimai. „Kol kas ištyrėme tik kelis laukus, ateityje planuojame ištirti visus kitus, kad galėtume tręšti kintama norma. Niekada netręšėme maksimaliomis normomis didžiausiam derliui gauti, nes pertręšti laukų neverta, tačiau kainų pasiutpolkė verčia dar labiau taupyti trąšas“, – sako ūkininkas R. Rasčiauskas.

Naujųjų technologijų diegimas ūkyje – sūnaus rūpestis. „Aš pamažu atsitraukiu, į naujas technologijas nesigilinu, pasitikiu sūnumi. Jo informacinių technologijų žinios labai praverčia šiuolaikiniame žemės ūkyje, nes šios srities technologijos tobulėja labai sparčiai“, – pastebi ūkininkas.

Pirmas žingsnis tiksliojo ūkininkavimo kryptimi – pavasarį įsigyta John Deere automatinio vairavimo sistema su dviem vairais pagrindinius darbus atliekantiems ūkio traktoriams. Su ja pirmą kartą ūkyje pasėjo vasarinius kviečius. „Automatinis vairavimas labai taupo laiką, nes tik galulaukėje reikia apsukti traktorių, o pasėta tiesiai, tolygiai, nepaisant reljefo ir sąlygų. Neabejoju, kad ir tręšiant bei purškiant ši įranga palengvins darbus, padės taupyti laiką, trąšas ir augalų apsaugos produktus“, – įsitikinęs Vaidotas Rasčiauskas.

Šeimos ūkyje dirba du samdomi darbuotojai, nuo gegužės nuolatiniam darbui priims ir trečią. „Gal tokiam ūkiui trijų žmonių per daug, tačiau vien darbymečiui rasti pagalbininką sunku. Patys atliekame organizacinius ūkio darbus. Be to, darbui kooperatyve irgi būtina skirti laiko“, – sako ūkininkai (Vaidotas rūpinasi kooperatyvo kompiuterių ir serverių priežiūra). Tiesa, vasarą per darbymetį abiem ūkyje irgi tenka paplušėti: Rimvydas prižiūri grūdų valymą ir džiovinimą, Vaidotas daugiausia su krautuvu darbuojasi ar traktoriumi grūdus į elevatorių Kėdainiuose veža, mat sandėliuoja tik pusę derliaus, bet ir jo ilgai nelaiko.

Techniką renkasi pagal kišenę

Rasčiauskų technikos parkas įvairus. „Norint, kad ūkis būtų rentabilus, investuoti į techniką ir technologijas būtina, tačiau reikia labai atsakingai skaičiuoti, vertinti ir techniką rinktis ne pagal norus, o pagal kišenę. Žemės ūkis – sunkus ir nenuspėjamas verslas, kuris daug priklauso nuo gamtos. Jei kelerius metus iš eilės dirbi nuostolingai, vienintelė išeitis bus nuleisti rankas ir trauktis iš rinkos“, – pastebi R. Rasčiauskas, pasakodamas apie du kaimyninius ūkius, kurie, pirkdami naują garsių prekės ženklų techniką, pervertino savo finansines galimybes ir, deja, jų jau nelikę.

Ūkyje darbuojasi du vakarietiški ir vienas baltarusiškas traktorius – juos ūkininkai įsigijo naujus. Vaidotas, pasinaudojęs parama įsikūrimui, 2007 m. įsigijo T serijos 160 AG Valtra traktorių. Ūkio modernizavimo projektą įgyvendino tėvas – pirko 270 AG Deutz-Fahr, kartu su 5 korpusų vartomu austrišku plūgu. Nors jau kelerius metus ūkininkai dirbamų laukų nearia, tačiau plūgo neparduoda – nežinia, kada gali prireikti.

„Kai darbus tinkamai organizuoji, užtenka ūkiui trijų traktorių, nes ir juos gana mažai naudojame. Šiemet jie dar mažiau dirbs, nes įsigijome krovininį automobilį grūdams vežti“, – sako R. Rasčiauskas, vardydamas, kokius darbus kuris traktorius atlieka. Galingiausias ūkio traktorius dažniausiai agreguojamas su sėjamąja ir žemės dirbimo padargais, Valtra, ant kurio sumontuoti siauresni ratai, naudojamas tręšimo ir purškimo darbams, o Belarus – akmenims rinkti. Pavasarį prie jo prikabintos ir ekologinės akėtėlės, kuriomis žieminiuose pasėliuose suardyta paviršinė pluta, šaknims įleista oro ir uždaryti kapiliarai, kad drėgmė negaruotų.

Javus Rasčiauskai sėja su 4 m darbinio pločio Horsch Pronto sėjamąja į minimaliai įdirbtą dirvą, tačiau, pasak Vaidoto, būtų galima sėti ir tiesiai į ražieną, nes jos priekyje prikonstruota lyginimo lenta ir dirbimo diskai. Abu ūkininkai tvirtina, kad, įsigijus vakarietišką sėjamąją, gerokai darbo ir sąnaudų sumažėjo, o derlius nenukentėjo. Tik štai rapsams sėti ji nelabai tinka, tam ūkininkai naudoja „Laumetrio“ mašiną, kurios pagrindas – giluminis purentuvas.

„Pirmais metais pusę 90 ha lauko sėjome su Horsch, kitą pusę – su „Laumetrio“ mašina ir pastaroji daug geriau pasiteisino: nors tarpueiliai gal šiek tiek ir per platūs, bet geriau paruošia sėklos guoliavietę, dirvos padą sujudina, tad ir balos laukuose nestovi. Dabar galvojame šią mašiną patobulinti – vešime įmonei, kad sukonstruotų trąšadėžę ir įterpimo įrangą. Kai trąšos tokios brangios, geriau ir tikslingiau jas lokaliai įterpti nei išbarstyti“, – sako Rimvydas.

Tad neatsitiktinai „Laumetrio“ technikos Rasčiauskų ūkyje ir yra daugiausia: rapsų sėjos mašina, priekabos, diskinis skutiklis, germinatorius, kaušas, cisterna ir netgi purkštuvas su 3 t rezervuaru ir 20 m darbinio pločio sijomis.

Derliui nuimti Rasčiauskai naudoja du „Rostselmash“ javų kombainus: 11 metų Vector ir 6 metų Acros. Juos pirko naujus, tačiau, anot R. Rasčiausko, įvertinę savo galimybes. „Sūnus labiau norėtų vieno vakarietiško kombaino, bet aš įsitikinęs – geriau turėti du, kad ir prastesnius. Lietuvoje orai permainingi, kulti tinkamas dienas ar valandas reikia gaudyti, o su dviem kombainais iš karto gerokai daugiau nukuliame. Be to, jei vienas sugenda, javapjūtės darbai nesustoja“, – argumentuoja ūkininkas.

Pernai Rasčiauskai investavo į naują džiovyklą – turėtąją pakeitė suomiška Mepu, kurią įrengė pastate šalia sandėlio. Naujosios džiovyklos pernai taip ir neišbandė, nes spėjo laiku nukulti sausus grūdus. Rimvydas sako, kad keisti įrangą būtinai reikėjo, nes senoji reikalavo daug priežiūros: ji buvo tiesioginio degimo, tad džiovinami rapsai galėjo užsidegti. Saugantis nuo gaisro, tekdavo prie jos naktimis budėti.

Ateities planuose – nuotolinė laukų stebėsena ir tikslus tręšimas

Kadangi ūkininkai galvoja atlikti visų laukų dirvožemio tyrimus, parengti tręšimo planus ir tręšti pasėlius kintama norma, ūkiui teks investuoti į išmanesnę ir tikslesnę trąšų barstomąją, o ateityje – ir į purkštuvą. Reikia ūkiui ir naujo skutiklio. Vienas iš ūkio projektų – laukų stebėsena, kad galėtų per nuotolį vertinti kiekvieno lauko drėgmę, temperatūrą ir kitus parametrus. Kadangi visi laukai plyti aplink ūkį, anot V. Rasčiausko, nuotolinė laukų stebėsena nėra sunkiai įgyvendinamas dalykas – tam reikia tik įleisti į dirvą laukuose specialius daviklius ir išsikelti anteną ant stogo, kad duomenys galėtų keliauti į ūkio kompiuterį. „Skaitmenizacija ir tikslumas – žemės ūkio ateitis, tad kodėl neišnaudojus šių galimybių jau dabar“, – šypsosi ūkininkas Vaidotas Rasčiauskas.