Korėjietiškų automobilių kelionės pradžia į Senojo žemyno rinkas buvo klampi. „Kia“ vardas savaime nieko nesakė, juo pakrikštytos mašinos jokiais inžineriniais stebuklais nekvepėjo, dizainas pernelyg nesiskyrė nuo seno šaldytuvo. Patraukli buvo tik kaina. O tada pasirodė miesto visureigis Sportage.

Tiesa, galvoje turiu ne pačios pirmosios kartos ratuotį, 1993-iaisiais sukonstruotą padedant „Ford“ ir „Mazda“, bet specialiai Europos rinkai kurtą ir naujoje gamykloje Slovakijoje pradėtą gaminti trečios kartos Sportage modelį. Jo debiutas automobilininkų gildijai padarė maždaug tokį įspūdį, kaip Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atėjimas į vieną Kyjivo ligoninių aplankyti sužeistų karių. Automobilių rinkos senbuviai po „Kia“ premjeros taip pat kuriam laikui buvo netekę amo, o norinčių Sportage įsigyti eilė ištįso iki 8–12 mėnesių. Anuo metu tai buvo mažų mažiausiai netikėta.

Kita vertus, korėjiečių mašinų modeliai akį traukė moderniu dizainu, buvo sukurti preciziškai išanalizavus europietišką „gero automobilio“ sampratą, sukonstruoti europiečių inžinierių ir pagaminti Slovakijos bei Čekijos gamyklose. Pastarasis faktas reiškė, kad „Kia“ pigesni už savo analogus iš Vokietijos ar Japonijos, o paskelbę apie precedento neturinčią 7 metų garantiją korėjiečiai nokautavo konkurentus iš Prancūzijos ar Italijos. Dar svarbiau, kad tai nebuvo rinkodaros triukas. Autoritetingos rinkos tyrimų bendrovės „J. D. Power and Associates“ ataskaitose Pietų Korėjos automobilių gamintojų rezultatai pastaraisiais metais įtikinamai pranoko bendrą šios industrijos kokybės gerėjimo rodiklį, o neformaliose kokybės lenktynėse įsitvirtino geriausiais laikomų modelių dešimtuke.

Kad tai ne atsitiktinumas, liudija ir pati naujausia „J. D. Power“ sudaryta patikimumo studija. 2022-ųjų pavasarį paskelbtoje ataskaitoje „Kia“ automobilių savininkai šią markę įvertino geriausiai pagal registruotų pranešimų apie šios gamintojos technines problemas skaičių, palyginti su kitu 31 automobilių prekės ženklu. Vadinasi, jau antrus metus iš eilės „Kia“ įsiveržia į reitingo viršūnę tarp masinės gamybos prekių ženklų. Negana to, tai pirmieji metai, kai ne Premium segmento transporto priemonių gamintoja pakyla į pirmąją vietą absoliučiame sąraše.

Žinant visus šiuos dalykus, prieš pasimatymą su penktosios kartos Sportage lūkesčiai neišvengiamai ūgtelėjo. Bet, užbėgant istorijai už akių, reikia pripažinti, kad net ir bene pati kukliausia bazinės komplektacijos versija nenuvylė.

Visų pirma, naujas modelis gimė ne modifikuojant seną platformą, o naudojant kitos kartos konstrukcinius sprendimus, atrišančius rankas inžinieriams ir dizaineriams. Sportage eksterjeras nedarytų gėdos net ir drąsiausiems konceptiniams modeliams, yra veržlus, modernus, harmoningas, kuria dinamiško ir savimi pasitikinčio krosoverio įspūdį. Patys „Kia“ atstovai pabrėžia, kad jaunoji kompanijos dizainerių karta (vienu metu plušėjo Pietų Korėjoje, Vokietijoje, JAV ir Kinijoje reziduojantys „Kia“ pasaulinio dizaino centro specialistai), „nuo nulio“ dirbusi prie Sportage projekto, turėjo neeilinę galimybę realizuoti visas savo fantazijas ir akivaizdu, kad su šia užduotimi susitvarkė nepriekaištingai.

Debiutuojančio Sportage priekinė dalis pasipuošusi per visą kėbulo plotį išstypusiomis radiatoriaus grotelėmis, primenančiomis įmantriai supintą tinklą, ir sujungiančiomis išraiškingas futuristinio stiliaus dienos šviesas. Bumerango formos šviesos vizualiai įrėmina pagrindinius priekinius žibintus. Priekinės dalies dizaino įmantrumą subtiliai kompensuoja paviršių paprastumas.

Naujojo Sportage profilis išsaugojo sportiškumą, kuris būdingas ir ankstesniems modeliams. Aptakius kėbulo paviršius kerta ryškios ištęstos linijos, tačiau kontrastingos formos puikiai dera. Beje, pirmą kartą Sportage modelio istorijoje bus galima pasirinkti kitos spalvos stogą.

Plati galinė naujojo Sportage dalis atrodo solidžiai ir moderniai. Animacinio filmo herojaus Asterikso sparnus primenantys „aštrios“ formos galiniai žibintai sujungti vientisa juosta per visas bagažinės duris. Paskutinis originalumu spinduliuojančio kėbulo akcentas – įmantrus, techno stiliaus galinis buferis, kurio apatinė dalis sukurta laikantis tos pačios receptūros, pagal kurią suprojektuotos ir priekinio buferio radiatoriaus grotelės. Ir nors atskiri elementai atrodo sudėtingi ir net kiek kaprizingi, bendras vaizdas akiai mielas. Automobilis atrodo lengvas ir neperkrautas nereikalingų detalių.

Tas pats pasakytina ir apie krosoverio interjerą. Kaip ir pridera skaitmeninių ekranų eroje, Sportage kūrėjai drąsiai improvizuoja, siūlydami į vairuotoją orientuotą ir pastebimai išgaubtą monitorių (du po 12,3 colio ekranai greta vienas kito atrodo lyg vientisas darinys) dėlionę. Ji tokia didelė, kad netgi šiek tiek įsibrauna į keleivio zoną. Monitoriuose reikiamos informacijos grafika lengvai suvokiama, o ją išsidėlioti galima pagal asmeninį patogumo supratimą, ikonas stumdant virtualioje erdvėje.

Monitorių iš abiejų pusių įrėmina rafinuoto stiliaus oro tiekimo angos. Visa vidaus erdvė vizualiai (ir ne tik vizualiai – šis Sportage 3 cm ilgesnis ir platesnis už pirmtaką) atrodo platesnė ir gilesnė. Ergonomiška centrinė konsolė įrengta taip, kad ja patogu būtų naudotis ne tik vairuotojui, bet ir priekyje sėdinčiam keleiviui. Technologiškai pažangus jutiklinis paviršius su integruotu moderniu valdikliu leidžia patenkinti visas vairuotojo ir keleivio užgaidas, susijusias su įrangos valdymu, jungiamumu ar komfortu. Naudotis abiem sistemomis itin paprasta, o valdymas liečiant minkštai spaudžiamą paviršių – intuityvus. Naudojantis centrinės konsolės skydeliu, galima keisti pagrindines sistemos parinktis. Šalia elektroninio transmisijos valdymo ant pakeltos platformos taip pat įrengti minkštai spaudžiami mygtukai. Centre įtaisyti puodelių laikikliai ir nedidelė dėtuvė leidžia puikiai panaudoti erdvę.

Apdailos medžiagų kokybė net baziniame modelyje nenuvilia. Dairantis į brangesnes versijas greičiausiai teks pasukti galvą, kokie spalvų ir individualumo įspūdį kuriančių detalių (nuo chromo elementų iki įspaustų raštų) deriniai jums labiausiai patinka.

Sėdynių ergonomika nepriekaištinga, vaizdas teisingas, o viduje knibžda komforto pojūtį kuriančių technologijų. Gale sėdinčių keleivių patogumui priekinių sėdynių atlošuose integruoti originalūs, erdvę optimaliai išnaudojantys pakabai drabužiams ar nedideliems rankiniams krepšiams. Neatsitiktinai naujasis Sportage prestižiniais laikomuose „Pasaulio moterų metų automobilio“ rinkimuose (angl. Women’s World Car of the Year) pripažintas „geriausiu šeimos visureigiu“.

Tiesa, keletui smulkmenų vis dėlto dėmesio pritrūko. Tarkime, daiktų dėtuvė galėtų būti kiek platesnė. Ji pagaminta iš kieto plastiko, todėl ten įmetę, pvz., raktus ar kokį nors nediduką daiktą, gausite papildomą barškesio porciją. Triukšmą slopinanti medžiaga praverstų ir bagažinėje. Jos sienelės taip pat pliko plastiko ir džiugina nebent tuo, kad kelionei į kokį nors priemiesčio mišką įsodinę savo augintinį vėliau galėsite nesukti galvos dėl prikibusių jo gaurų, kaip kad nutinka veltiniu išklotose bagažinėse. Bloga žinia – ant plastiko lieka net švelnių prisilietimų kietais daiktais pėdsakų.

Beje, bagažinės erdvė naujame krosoveryje ūgtelėjo 88 l ir, atsižvelgiant į modelį (hibridinėse versijose dalį ploto „suvalgo“ baterija), dabar siekia nuo 526 iki 591 litro. Apskritai Sportage funkcionalumas ir salono komfortabilumas nusipelno pagyrų. Geresnių inžinerinių sprendimų rinkoje galima rasti, tačiau korėjietis tikrai yra tarp lyderių.

O dabar apie tai, kaip veikia variklis, transmisija ir pakaba. Šį kartą išbandyta pigiausia galima versija su mechanine 6 laipsnių pavarų dėže ir silpniausiu motoru – 1,6 l darbinio tūrio jėgaine, generuojančia 150 AG. Raketa tokios kombinacijos nepavadinsi, tačiau šeimyninėms savaitgalio kelionėms visko pakako per akis. Degalų sąnaudos svyravo apie 6,5 l/100 km. Važiuojant ir autostrada, ir užmiesčio keliu legaliu greičiu ausų būgnelių neerzino jokie variklio ar transmisijos garsai. Net vėluojant perjungti aukštesnę pavarą į saloną prasiskverbdavo tik tolimas padangų šiurenimo aidas.

Prastenės kokybės asfalto danga pakabai nekėlė rūpesčių. Priekyje sumontuota nepriklausoma MacPherson tipo pakaba, o gale pritaikyta daugiasvirtė konstrukcija lemia tolygų ir komfortišką važiavimą. Brangesnėse versijose siūloma aktyvi pakaba su elektronikos valdomais amortizatoriais. Ši technologija itin greitai reaguoja į Sportage kėbulo padėties pasikeitimus ir vairo sūkius. Įveikiant posūkius akimirksniu koreguojamas amortizatorių veikimas leidžia neutralizuoti staigius kėbulo pakilimus, nusileidimus ar pasvirimus, taip užtikrinant ne tik didesnį važiavimo komfortą, bet ir saugumą. Pagal kelio sąlygas keičiamas svyravimų slopinimo jėgos intensyvumas leidžia išvengti smūgių perdavimo nuo ratų į saloną.

Skirtumai tarp siūlomų Eco, Normal ir Sport važiavimo režimų gana aiškiai užčiuopiami, vis dėlto pasirinkus pastarąjį, „sportišku“ – bent jau lenktynininkų gildijos narių supratimu – krosoveris tikrai netampa. Tiesiog akceleratorius pasidaro jautresnis ar vairas „sunkesnis“, tačiau euforijos priepuolio tikrai nesukelia, nes automobilis tam ir nėra skirtas.

Pigiausia Sportage versija kainuoja 25 990 eurų. Vadinasi, palyginti su ankstesnės kartos modeliu, automobiliukas pabrango daugiau nei 5 000 eurų, tačiau, turint galvoje žvėrišką pastarųjų metų infliaciją, žaliavų, energijos ir logistikos kaštų šuolį, nieko kito tikėtis ir nebuvo galima. Brangiausios krosoverio versijos su visų varančiųjų ratų pavara, automatine 7 laipsnių transmisija ir gerokai ilgesniu elektroninių vairuotojo pagalbininkų sąrašu kaina perkopia 40 000 eurų. Tai nėra mažai, bet galėčiau drąsiai lažintis, kad Sportage kaip buvo, taip ir liks bestseleris.